Lietuvos bankas DNB

Ekspertas: Baltijos šalių bankai bijo klientų šalių, kurioms taikomos sankcijos

25
(atnaujinta 16:09 2018.11.12)
Banko tarnautojai turi išankstinę nuomonę apie tų šalių finansų šaltinius, įtardami, kad jos pritraukia "nešvarias" lėšas, mano ekspertas Maksimas Osadčijus

Po skandalų su galimu pinigų plovimu Latvijoje ir Estijoje Europos bankai sugriežtino klientų tikrinimo sistemas. Dėl to nukentėjo ir klientai iš buvusios TSRS šalių, kuriems daugeliu atvejų atsisakoma atidaryti sąskaitas, praneša Sputnik Latvija.

Interviu Sputnik Lietuva "BKF" banko analitinės valdybos vadovas Maksimas Osadčijus pranešė, kad daugelis Europos bankų nenori prisiimti papildomos rizikos, aptarnaudami klientus iš šalių, kurioms taikomos sankcijos.

"Akivaizdu, kad tai yra iš anksto susiformavęs neigiamas požiūris. Jei asmuo yra iš šalies, kuri yra sankcijų sąraše, tai neabejotinai manoma, kad pinigai gali būti, "švelniai tariant", "nešvarios" kilmės. Būdingas atsargus elgesys, ypač Baltijos šalyse", — pažymėjo ekspertas.

25
Tegai:
ekonominės sankcijos, sankcijos, bankas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Medvedevas papasakojo apie milijardinius ES nuostolius dėl sankcijų
Ekspertai atskleidė, kaip sprendimas atsisakyti dolerio paveiks Rusiją
Rusijos ekonomika yra pasirengusi bet kokioms sankcijoms
Lenkijos siena

Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims

(atnaujinta 12:58 2020.06.02)
Antradienį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų surengti susitikimą Taline, kur bus aptariamas šis klausimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tikisi, kad Lenkija prisijungs prie bendros su Baltijos šalimis turizmo zonos, praneša portalas ERR.ee.

Jis tikisi, kad šalys sugebės susitarti dėl Lenkijos sienos atidarymo po koronaviruso krizės. Derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų vyks antradienį Taline.

Anksčiau panašų pasiūlymą į Varšuvai pateikė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Žinoma, kadangi Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suteikti bekarantininį įvažiavimą Lenkijos gyventojams, tai, be abejo, būtų pozityvu, jei Lenkija reaguotų tokiu pačiu sprendimu", — pasakė Reinsalu.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Suomija atvers savo sienas Estijos turistams sekdama Baltijos šalies pavyzdžiu. Reinsalu pridūrė, kad Helsinkis neturi objektyvių priežasčių to nedaryti.

Jo manymu, masinis Šengeno zonos vidaus sienų atidarymas gali įvykti birželio 15 dieną. Taline susitikimo metu jie aptars tolesnius veiksmus.

"Be abejo, kai kurios valstybės gali išlaikyti tam tikras išimtis, tačiau tam tikras žingsnis į priekį bus žengtas. Sunkiausias klausimas yra — kas nutiks su Šengeno išorės siena", — pridūrė Reinsalu.

Tuo pačiu metu ministras pareiškė, kad užsienyje "vienas iš viruso epicentrų auga, jei pažvelgtume į Baltarusiją ar Rusiją".

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
Estija, Lietuva, Lenkija, Latvija, siena
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Kuras, archyvinė nuotrauka

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 07:41 2020.06.01)
Praėjusią savaitę Latvijos ir Estijos sostinėse dujų kainos pakilo, tačiau Lietuvoje jos nepasikeitė

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas pabrango 5,7 % iki 1,054 euro už litrą, dyzelinas — 4,3 % iki 0,964 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Vilniuje 95 klasės dujų ir dyzelino kainos nesikeitė ir sudarė atitinkamai 0,935 ir 0,835 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-asis benzinas pabrango 2,6 % iki 1,179 euro už litrą, dyzelinio kuro kaina nepasikeitė — 0,999 euro už litrą.

Dujų kaina Rygoje išliko ta pati — 0,465 euro už litrą, Vilniuje ji padidėjo 4,4 % iki 0,479 euro, o Taline sumažėjo 1,1 % iki 0,56 euro už litrą.

Tegai:
kainos, kuras, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai nėra pasirengę netikėtoms išlaidoms
Įvardyti tankiausiai apgyvendinti Europos regionai
Protestas Vašingtone

Politologas: kaltinimai Rusijai dėl riaušių JAV yra panašūs į siurrealizmą

(atnaujinta 16:57 2020.06.02)
Demokratai rengia tokius žaidimus prieš artėjančius rinkimus, norėdami parodyti, kad viskas kas yra susiję su Rusijos Federacija arba su dabartiniu Amerikos prezidentu yra blogai, mano politologas Igoris Šatrovas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. "Rusijos tema" naudojama kaip priemonė prieš artėjančius rinkimus JAV, interviu Sputnik radijui sakė Rusijos nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas.

"Akivaizdu, kad ši tema, kurią Rais [buvusi Barako Obamos administracijos patarėja nacionalinio saugumo klausimais — Sputnik] naudojama anti-Trampo retorikoje, o ne anti-rusiškoje. Rusija čia yra įrankis, Rusijos įsitraukimas į šių riaušių organizavimą ir kurstymą — visa ši retorika nukreipta prieš Trampą. Natūralu, kad demokratai-valdininkai tokiu būdu primena rinkėjams, kad viskas, kas bloga ir susiję su Trampu, taip pat yra susiję ir su Rusija. Visi kiti tarpusavio ryšiai yra aiškiai išgalvoti, rasinės problemos egzistavo ir egzistuoja Amerikoje, tai realybė", — teigė politologas.

Anot Šatrovo, per praėjusius rinkimus nepavyko apmulkinti dėl Rusijos įsikišimo, todėl demokratai bando tai padaryti iš naujo.

"Manau, kad šie žaidimai su Rusijos įsikišimu bus tęsiami, nes tai yra patogu. Praėjusiais rinkimais jiems pavyko apgauti, tačiau nenori to atsisakyti, nes tuo pat metu suformuoti priešo iš Rusijos įvaizdį pavyko... Kuo arčiau rinkimų, tuo dažniau tai bus naudojama. Ir dėl visų nesėkmių ir problemų bus kaltinamas Trampas ir Rusija. Tai tiesiog siurrealizmas, anekdotas — kai valdininkas kaltina Rusiją tuo, kad kažkas kažkokiu būdu naudojasi JAV problemomis — ji jas išvardija, — kažkaip tai aptaria", — teigė politologas.

Buvusi Barako Obamos administracijos patarėja nacionalinio saugumo klausimais Siuzan Rais įtarė Rusiją "prisidėjimu prie riaušių" JAV, nepateikdama jokių argumentų, išskyrus asmeninį įsitikinimą.

Ji prisipažino, kad padarė tokias išvadas, remdamasi "savo patirtimi", nes neseniai ji nebuvo susipažinusi su žvalgybos informacija.

Tegai:
riaušės, JAV, Rusija
Dar šia tema
Peskovas pakomentavo riaušes JAV
ES diplomatijos vadovas pakomentavo afroamerikiečio Floyd'o mirtį JAV
Protestai JAV: kaip amerikiečiai bando primesti kaltę Rusijai