Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Estijos gynybos ministras Jūris Luikas ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis, susitikimas Vilniuje 2018 lapkričio 24 dieną

Baltijos šalių KAM vadovai susitarė stiprinti specialiųjų pajėgų bendradarbiavimą

40
(atnaujinta 15:32 2018.11.25)
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat pasirašė bendrą komunikatą, kuriame yra atspindėti Baltijos šalių prioritetai stiprinant regiono saugumą

VILNIUS, lapkričio 25 – Sputnik. Baltijos valstybių krašto apsaugos ministrai pasirašė susitarimą, stiprinantį specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimą, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Встреча министра обороны Литвы Раймундаса Кароблиса, министра обороны Латвии Раймондса Бергманиса и министра обороны Эстонии Юри Луйка в Вильнюсе, 24 ноября 2018
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Estijos gynybos ministras Jūris Luikas ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis, susitikimas Vilniuje 2018 lapkričio 24 dieną

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo Raimundo Karoblio susitikimas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos Raimondu Bergmaniu ir Jūriu Luiku įvyko šeštadienį Vilniuje. Šalys aptarė Baltijos šalių specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimo stiprinimą ir aktualius klausimus NATO kontekste.

"Specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimas Baltijos regionui yra itin svarbus. Šios pajėgos yra pirmosios, kurios reaguotų į kylančias krizines situacijas, todėl Baltijos šalių specialiosioms pajėgoms yra būtina glaudžiai bendradarbiauti, nes taip yra stiprinamas visų Baltijos šalių saugumas", – pareiškė Karoblis.

Ministrai taip pat pasirašė bendrą komunikatą, kuriame yra atspindėti Baltijos šalių prioritetai stiprinant regiono saugumą.

Lietuva pirmininkavo Baltijos šalių bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje šiais metais. Po ministrų komiteto susitikimo pirmininkavimas perduotas Estijai.

Šiais metais Lietuva, Latvija ir Estija skyrė du procentus BVP karinėms išlaidoms ir taip įvykdė savo įsipareigojimus NATO. Kitais metais planuojama padidinti gynybos išlaidas iki 2,05 procento BVP, o iki 2030 metų – palaipsniui padidinti iki 2,5 procento.

Atėjęs į valdžią JAV prezidentas Donaldas Trampas pradėjo primygtinai reikalauti iš NATO sąjungininkų, kad būtų įgyvendinti susitarimai. Liepos mėnesį Aljanso viršūnių susitikime jis ne tik iškėlė klausimą, ar Aljanso nariai pasiekė sutartą dviejų procentų BVP gynybos išlaidų dydį, bet ir nustatė naują keturių procentų ribą.

Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
© Sputnik /
Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
40
Tegai:
gynyba, Estija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
KAM vadovas: Lietuvos kariuomenei reikia modernizavimo ir investicijų
Karo ekspertas: Pentagonas siunčia Baltijos šalims tai, ką tinka tik perlydyti
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
 Merilina Monro, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 5-osios šventės

(atnaujinta 16:53 2020.08.04)
Prieš 58-erius metus rugpjūčio 5 dieną sulaukusi vos 36 metų amžiaus mirė aktorė Merilina Monro

Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 218-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 148 dienos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1506 metais Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. XV a. pab. – XVI a. pr.  totoriai buvę pagrindiniu ir nuolatiniu LDK ramybę drumsčiusiu priešininku. Jų kariaunos plėšikaudamos atsibastydavo net iki Vilniaus. Miestas iki tol buvęs toks saugus, kad net neturėjęs gynybinių miesto sienų, kurias dėl totorių grėsmės visgi pasistatė. Po Klecko kautynių totorių galia buvo amžiams pakirsta, o Vilniaus siena ilgainiui pasitarnavo ir mokesčių bei muitų surinkimo pagerinimui.

1772 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Ketverius metus vykusio pilietinio karo nualintą Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo trys kaimyninės monarchijos — Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindine padalinimo iniciatore buvo Prūsija, o sutartys sudarytos Sankt Peterburge.

O 1991 metais atsisakant Sovietinių rublių įvesta pirmoji laikina Lietuvos valiuta — bendrieji talonai. Kartu su sovietų rubliais naudoti laikinieji lietuviški pinigai — bendrieji talonai ( vagnorkės ) tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės. Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir mažai apsaugoti nuo klastojimo.

Ši diena pasaulio istorijoje

1895 metais Londone mirė Frydrichas Engelsas — vokiečių socialistas, politikas, rašytojas, kartu su Karlu Marksu kūręs šiuolaikinio komunizmo teoriją.

Šią dieną 1930 metais gimė amerikietis Neilas Armstrongas — astronautas, pirmasis Žemės žmogus, žengęs pirmuosius žingsnius Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną, Mėnulyje nutūpus "Apollo-11" misijos moduliui "Erelis" ("Eagle").

1962 metais, sulaukusi vos 36 metų amžiaus, Los Andželo mieste mirė legendinė JAV kino aktorė modelis ir dainininkė Merilina Monro.

Savo vardadienius rugpjūčio 5 dieną švenčia Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaida, Vaidas, Vilija.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai