Ryga, archyvinė nuotrauka

Rygoje išniekintas paminklas žuvusiems sovietų kareiviams

72
(atnaujinta 16:07 2018.12.10)
Šiuo metu aktyvistai renka bet kokią informaciją apie tai, kas galėjo išniekinti paminklą sovietų kariams

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Rygoje išniekintas paminklas sovietų kareiviams, kurie žuvo Didžiojo Tėvynės karo metu, praneša Sputnik Latvija.

"Rygos Ziepniekkalns rajone, 22 Graudu gatvėje, nežinomi asmenys išniekino žuvusiųjų kareivių kapą. Suniokota kareivio nosis, stiklo fragmentai rodo, kad į paminklą buvo mėtomi buteliai", — parašė savo Facebook puslapyje latvių aktyvistas Aleksandras Žgunas.

Jis pridūrė, kad vandalai paliko įžeidžiančius užrašus ant paminklo ir sienų. Žgunas iškvietė policiją, kad ši užregistruotų vandalizmo aktą, tačiau, pasak jo, pareigūnai nepasirodė net po dviejų valandų. Todėl jam teko atvykti į komisariatą ir parašyti pareiškimą.

RF ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka.
© CC BY 3.0 / Alma Pater / Посольство Российской Федерации в Литовской Республике. Ул. Латвю 53/54

Kapinėse Ziepniekkalns palaidoti keli tūkstančiai 1941-1944 metais žuvusių sovietų karo belaisvių ir šimtai Holokausto aukų. Taip pat čia palaidoti paieškos grupių atrasti karių palaikai.

Dabar Ziepniekkalns memoriale įrašytas tik vienas vardas — "Vladimiras Korčaginas iš Panfilovo divizijos". Tačiau pasitelkus suskaitmenintus dokumentus buvo nustatyti dar dviejų tūkstančių karo belaisvių vardai.

Tai nėra pirmas kartas, kai Latvijoje niekinami ar sunaikinami sovietų kariuomenės paminklai. 2016 metų liepą nežinomi asmenys sunaikino paminklą Subato mieste, prie Lietuvos sienos. Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį vietiniai nacionalistai nugriovė paminklą, pastatytą sovietų jūreivių garbei, Limbažių mieste.

72
Tegai:
sovietų karių kapai, sovietų kariai, tarybinis paminklas, paminklas, Latvija
Dar šia tema
Biržų rajonas stabdo lentelių prie tarybinių paminklų statymą
Klaipėda nori atsisakyti užrašo "Miestas išvaduotas" ant "sovietinio relikto"
"Pergalė svarbiu klausimu": Rusijos URM išjuokė Lietuvą dėl kovos su marškiniais
Bulgarija nesiėmė priemonių, kad būtų užkirstas kelias sovietinių paminklų suniokojimui
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį
Estijos vėliava

Estijoje apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės

(atnaujinta 17:31 2020.09.17)
Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, vyriausybė nusprendė atimti Estijos pilietybę iš dešimties žmonių, kuriems apgaule natūralizacijos būdu buvo suteikta pilietybė, rašo Estijos portalas "ERR".

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad nė vienas iš šių dešimties naujų piliečių savarankiškai neišlaikė estų kalbos egzamino.

Kaip pažymėta departamente, visi šie atvejai, įvykę 2013–2015 metais, susiję su nusikalstama grupuote, kuri padėjo savo klientams neteisėtai gauti Estijos pilietybę.

"Anksčiau ar vėliau mes išsiaiškiname žmones, apgavusius valstybę ir nesąžiningai įgijusius Estijos pilietybę. Jie turės atsakyti už savo veiksmus, — sakė šalies vidaus reikalų ministras Martas Helmė. — Be to, mes suteikiame jiems visiems galimybę sąžiningai per tam tikrą laiką išlaikyti reikiamus egzaminus. Jei reikia, pratęsiame šį laikotarpį. Bet jei asmuo per duotą laiką neišlaiko egzaminų, VRM pateikia vyriausybei siūlymą panaikinti pilietybę".

Tyrimai ir įrodymų rinkimas tęsiami dar kelių žmonių, apgavusių valstybę, atžvilgiu. Tie 10 žmonių, kuriems atimta pilietybė, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais.

Tegai:
pilietybė, Estija
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės Lietuva laikinai supaprastins vizų išdavimo tvarką baltarusiams
Baltarusijos valdžia gadina Rusijos žurnalistų pasus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Lansbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 15:54 2020.09.18)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame jis surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo duodama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei, galimai, didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva