Raketų kompleksas NASAMS

Lietuva Norvegijos papildomai įsigis sistemos NASAMS raketų

94
(atnaujinta 11:57 2018.12.27)
NASAMS sistemomis bus apginkluotas Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas ir jos gali būti greitai perdislokuotos į bet kurią vietą Lietuvoje ar NATO operacijos rajoną

VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Lietuva ir Norvegija pasirašė techninį susitarimą dėl antžeminės vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos NASAMS kovinių ir mokomųjų raketų įsigijimo iš Norvegijos gynybos ministerijos, praneša Krašto apsaugos ministerija.

"Šis papildomas susitarimas dar vienu žingsniu priartina vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS Lietuvos kariuomenėje įgyvendinimą. Tai vienas strategiškai svarbiausių įsigijimų, stiprinantis oro erdvės gynybą, bei efektyvi atgrasymo priemonė, neleisianti saugiai jaustis jokiam agresoriui mūsų oro erdvėje", — sakė pulkininkas Dainius Guzas.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" 2017 metų spalio 26 dieną pasirašytą sutartį Lietuvos įsigyjama sistema yra nauja, išskyrus naudotus raketų paleidiklius, įsigytus iš Norvegijos kariuomenės, kurie šiuo metu yra modernizuojami.

Iš Norvegijos įsigyjamoje sistemoje naudojamos amerikietiškos AMRAAM priešlėktuvinės raketos, galinčios sunaikinti priešiškus orlaivius ar raketas keliasdešimties kilometrų atstumu.

Planuojama, kad iki 2021 metų visos priemonės jau bus pasiekusios Lietuvą, apmokytas personalas, o visi komponentai bus integruoti į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti padalinius apie oro grėsmes ir naikinti taikinius.

NASAMS sistemomis bus apginkluotas Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas ir jos gali būti greitai perdislokuotos į bet kurią vietą Lietuvoje ar NATO operacijos rajoną.

Preliminari įsigyjamos sistemos NASAMS projekto vertė yra apie 110 mln. eurų.

94
Tegai:
NATO, Lietuvos karinės oro pajėgos, NASAMS
Dar šia tema
Karoblis: jau 2018 metais Baltijos šalys išspręs oro gynybos problemą
Karo ekspertas: JAV "sumeta" Lietuvai seną karinį šlamštą
Lietuva paragino kuo greičiau organizuoti oro erdvės gynybos sistemą Baltijoje
Baltijos mobilizacija: lietuviai bėga iš respublikos, NATO ateina
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Mergina oro uoste

SAM paskelbė pagrindines išimtis dėl privalomos izoliacijos atvykstantiems Lenkijos

(atnaujinta 10:57 2020.08.14)
Pranešama, kad prievolė izoliuotis Lietuvos piliečiams netaikoma tik tuo atveju, jei asmenys turi tai įrodančius dokumentus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Specialistai pabrėžia, kad 14 dienų izoliacija netaikoma išimtiniais atvejais, taikomais tik atvykus iš Lenkijos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

"Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, izoliavimasis neprivalomas Lietuvos Respublikos piliečiams, grįžusiems ar atvykusiems iš Lenkijos Respublikos, kai buvo vykstama šiais trimis atvejais — darbo, studijų ar su žemės ūkio veikla susijusiais reikalais. Tokia išimtis numatyta ir iš Lenkijos į Lietuvą atvykusiems Lenkijos Respublikos piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lenkijoje", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu pranešama, kad prievolė izoliuotis Lietuvos piliečiams netaikoma tik tuo atveju, kai asmenys turi tai įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį su Lenkijos įmone, studijų sutartį arba žemės ūkio nuomos/panaudos sutartį ar sutartis su žemės ūkio produkcijos supirkėjais ir panašiai.

Pažymima, kad Lenkijos piliečiams taip pat reikia turėti dokumentus, įrodančius asmens darbo santykius, studijas ar žemės ūkio veiklą Lietuvoje.

Pranešime teigiama, kad Lenkijai taip pat taikoma tranzito išimtis, numatanti, kad izoliacija neprivaloma Lietuvos piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvoje ir tranzitu grįžtantiems per Lenkiją.

SAM primena, kad tarptautiniai komerciniai vežimai nėra sustabdyti. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodyta, jog ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo juos visų rūšių transporto priemonėmis, izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvą iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, saviizoliacija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Labiausiai COVID-19 infekcijos paveiktų šalių sąrašas bus atnaujintas kitą savaitę
Aplinkos ministerija paskelbė taršos nitratais ataskaitą