Rusijos piliečio pasas, archyvinė nuotrauka

Trys estai atsisakė pilietybės vardan Rusijos paso

69
(atnaujinta 12:24 2019.01.31)
Iš viso 2018 metais Estijos pilietybės atsisakė 162 žmonės

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Estijos vyriausybė petenkino keturiolikos žmonių prašymus atsisakyti pilietybės, iš

jų trys ruošiasi gauti Rusijos pasus, praneša Estijos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad dauguma pareiškėjų nuolat gyvena už Estijos ribų ir taps šalies, kurioje gyvena, piliečiais.

"Po keturis žmones gyvena Norvegijoje ir Suomijoje, du žmonės Rusijoje, po vieną Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Dar vienas asmuo gyvena Suomijoje, tačiau nori tapti Vokietijos piliečiu, kitas pareiškėjas gyvena Estijoje ir ketina gauti Rusijos pilietybę", — sakoma pranešime.

Estijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2018 metais 162 žmonės atsisakė Estijos pilietybės. Iš jų 61 asmuo tapo Rusijos piliečiu.

Lietuvoje dauguma piliečių pasisako už dvigubą pilietybę. Anksčiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad dvigubos pilietybės įvedimas respublikoje yra įmanomas, tik surengus referendumą. Planuojama surengti referendumą kartu su prezidento rinkimais 2019 metų gegužę.

69
Tegai:
Estija, dviguba pilietybė, pilietybė
Dar šia tema
Ukrainos URM vadovas ragina tautiečius atiduoti rusiškus pasus
Grybauskaitė suteikė pilietybę švedui, kurio organizacija renka paramą Ukrainai
Seimas pritarė pataisoms dėl referendumo organizavimo procedūrų
Lenkijos siena

Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims

(atnaujinta 12:58 2020.06.02)
Antradienį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų surengti susitikimą Taline, kur bus aptariamas šis klausimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tikisi, kad Lenkija prisijungs prie bendros su Baltijos šalimis turizmo zonos, praneša portalas ERR.ee.

Jis tikisi, kad šalys sugebės susitarti dėl Lenkijos sienos atidarymo po koronaviruso krizės. Derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų vyks antradienį Taline.

Anksčiau panašų pasiūlymą į Varšuvai pateikė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Žinoma, kadangi Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suteikti bekarantininį įvažiavimą Lenkijos gyventojams, tai, be abejo, būtų pozityvu, jei Lenkija reaguotų tokiu pačiu sprendimu", — pasakė Reinsalu.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Suomija atvers savo sienas Estijos turistams sekdama Baltijos šalies pavyzdžiu. Reinsalu pridūrė, kad Helsinkis neturi objektyvių priežasčių to nedaryti.

Jo manymu, masinis Šengeno zonos vidaus sienų atidarymas gali įvykti birželio 15 dieną. Taline susitikimo metu jie aptars tolesnius veiksmus.

"Be abejo, kai kurios valstybės gali išlaikyti tam tikras išimtis, tačiau tam tikras žingsnis į priekį bus žengtas. Sunkiausias klausimas yra — kas nutiks su Šengeno išorės siena", — pridūrė Reinsalu.

Tuo pačiu metu ministras pareiškė, kad užsienyje "vienas iš viruso epicentrų auga, jei pažvelgtume į Baltarusiją ar Rusiją".

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
Estija, Lietuva, Lenkija, Latvija, siena
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Kuras, archyvinė nuotrauka

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 07:41 2020.06.01)
Praėjusią savaitę Latvijos ir Estijos sostinėse dujų kainos pakilo, tačiau Lietuvoje jos nepasikeitė

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas pabrango 5,7 % iki 1,054 euro už litrą, dyzelinas — 4,3 % iki 0,964 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Vilniuje 95 klasės dujų ir dyzelino kainos nesikeitė ir sudarė atitinkamai 0,935 ir 0,835 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-asis benzinas pabrango 2,6 % iki 1,179 euro už litrą, dyzelinio kuro kaina nepasikeitė — 0,999 euro už litrą.

Dujų kaina Rygoje išliko ta pati — 0,465 euro už litrą, Vilniuje ji padidėjo 4,4 % iki 0,479 euro, o Taline sumažėjo 1,1 % iki 0,56 euro už litrą.

Tegai:
kainos, kuras, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai nėra pasirengę netikėtoms išlaidoms
Įvardyti tankiausiai apgyvendinti Europos regionai
Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu

Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu

(atnaujinta 18:48 2020.06.02)
Lietuvos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė apie dviejų aukštų pareigūnų, įtariamų korupcija, sulaikymą — Lietuvos bankų asociacijos prezidentą ir Lietuvos verslo konfederacijos pirmininką

Žmonės sutrikę. Ar tai yra naujas kovos su korupcija etapas ar slapti politiniai žaidimai rudens parlamento rinkimų išvakarėse?

— Laurynai, ar girdėjai apie garsius areštus?

— Sveikas, Mantai! Apie tai ūžia ne tik visa "versli" Lietuva, bet ir paprasti žmonės. Po skandalų dėl tariamo "MG Baltic" kyšio buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, taip pat teisėjų ir advokatų areštų niekuo nesistebiu. Matyt, vis dėlto dabartinės valdančiosios partijos, vadovaujamos "valstiečių", rimtai pajudino Lietuvos korupcijos pelkę, susiformavusią per naujausios istorijos metus.

— O man atrodo, kad šiandien esame nešvarios politinės kovos dėl balsų rinkimų į Seimą išvakarėse liudininkai. Kodėl jie anksčiau tylėjo?

— Visų pirma, negalima išspręsti didelės korupcijos atvejų aukščiausiu lygiu per vieną dieną. Norint sugauti nusikaltimo vietoje profesionalius korumpuotus pareigūnus, reikia kruopštaus visų teisėsaugos institucijų darbo, trunkančio per mėnesius ir net metus. Jie yra sukčiai užkulisiuose, nes elgiasi labai atsargiai ir  profesionaliai. Po Lietuvos stipriųjų priedanga. Ar prisimeni, kaip vienas iš suimtųjų — Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus įsivėlė į skandalą su naujuoju prezidentu Gitanu Nausėda? Jis buvo tarpininkas tarp tuometinio kandidato į prezidentus Nausėdos ir vyriausiojo Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kurį Nausėda, tapęs prezidentu, priėmė kaip patarėją nacionalinio saugumo klausimais. Taigi paaiškėja, kad šis Sutkus yra pilkasis Lietuvos politikos kardinolas ir tvarko prezidentų bei generolų reikalus. Ir prisimink, kaip greitai šis skandalas buvo užglaistytas!

— Tai paaiškėja, kad tokie žmonės kaip Sutkus nusprendžia, kam ir kokį postą skirti?

— Na, aš manau, kad Sutkus ar Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius nėra aukščiausi Lietuvos korupcijos veikėjai. Greičiausiai jie yra tik dar aukštesnių tikrųjų Lietuvos valdovų įsakymų vykdytojai. Bet kas jie tokie kokie yra jų vardai, galime tik spėlioti. Aš jaučiu, kad  mūsų mažą šalį valdo vienas žmogus. Jis, kaip voras, sėdi didžiulio tinklo centre ir traukioja siūlus. Be jo žinios ir pritarimo neįmanoma pasiekti valdžios viršūnių Lietuvoje.

—Ir šitas žmogus yra ...V

— Sustok. Čia su tavim pokalbį ir užbaikime. Aš net nenoriu mintyse ištarti šio voro vardo ... Žodis yra sidabras, o tyla — auksas ... Geriau pažiūrėkime į kitą spektaklio "Lietuva, korupcija", kuris prasideda areštuojant du iš šių pilkųjų Lietuvos verslo ir politikos kardinolų, aktą.

Tegai:
areštas, prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)