Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka.

Estai reikalauja Rusijos kompensacijos "sovietinę okupaciją"

108
(atnaujinta 11:03 2019.02.03)
Estijos teisingumo ministerijoje anksčiau įsteigta komisija apskaičiavo, kad "sovietinės okupacijos" žala įvertinta daugiau nei 90 mlrd. rublių, t. y. apie 1,2 mlrd. eurų

VILNIUS, vasario 03 — Sputnik. Estijos teisingumo ministras Urmas Reinsalu iškėlė klausimą dėl reikalaujamos kompensacijos iš Rusijos už vadinamąją "sovietinę okupaciją", praneša RIA Novosti.

Pasak jo, Maskva pažeidė Tartu sutartį ir turi atlyginti "padarytą žalą".

Šeštadienį Estija paminėjo 99-ąsias Tartu taikos sutarties pasirašymo su RTFSR metines. Sutartis apibendrino 1918-1920 metų išlaisvinimo karo rezultatus. Pagal susitarimą sovietinė Rusija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, pripažinusia Estijos nepriklausomybę, taip pat buvo apibrėžta valstybės siena tarp šių dviejų šalių.

"Tie, kas šiandien sako iškilmingas kalbas apie Tartu taikos sutarties svarbą, neturėtų pamiršti, kad teisinis tęstinumas negali būti selektyvus. Tarybų Sąjunga okupavo Estiją, pažeisdama Tartu taikos sutartį. Jos įpėdinė Rusijos Federacija privalo kompensuoti padarytą žalą", — sakė ministras interviu leidiniui "Eesti Paevaleht".

Estijos teisingumo ministerijoje anksčiau įsteigta komisija apskaičiavo, kad "sovietinės okupacijos" žala įvertinta daugiau nei 90 mlrd. rublių, t. y. apie 1,2 mlrd. eurų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau paaiškino, kad mano, jog Baltijos šalių įstojimas į TSRS atitiko to meto tarptautinės teisės normas.

Valdžios institucijų teigimu, čia vartojamas terminas "okupacija" negali būti taikomas, nes tarp Sovietų Sąjungos ir Baltijos valstybių nebuvo kovų, o kariai buvo įvesti, remiantis sutartimis ir aiškiai išreikštu šių respublikų vyriausybių sutikimu. Be to, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje visą buvimo TSRS laikotarpį (išskyrus Vokietijos okupacijos laiką Didžiojo Tėvynės karo metu) veikė nacionalinės valdžios institucijos.

108
Tegai:
žala, "sovietinė okupacija", Estija
Dar šia tema
Mokslininkas: Lietuva apie 6% savo biudžeto skyrė TSRS poreikiams
Visame pasaulyje Pergalės diena, Lietuvoje — gėjų eitynės
Lietuvoje nėra specialisto "sovietų okupacijos" žalai apskaičiuoti
Lietuva apskačiuos, kiek Rusija turi atlyginti už "TSRS okupaciją"
Ryga

Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu

(atnaujinta 20:29 2020.09.18)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta daugiau kaip 3,5 tūkstančio koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Latvija iš Lietuvos atvykstantiems keliautojams įvedė privalomą saviizoliaciją.

Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapio duomenimis, sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites siekia 18,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Latvijoje izoliacijos reikalavimas taikomas keliautojams, atvykstantiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Anksčiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga pareiškė, kad Latvija nesutiko sergamumo kartelę pakelti iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, todėl kelionių "Baltijos burbulas" buvo panaikintas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 koronaviruso atvejai, mirė 87 žmonės.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30 milijonų infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 943 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Radviliškio rajone atšaukiami masiniai susibūrimai ir renginiai
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė gatvėse surinko stiklainį nuorūkų

(atnaujinta 18:17 2020.09.18)
Estijos vadovė dalyvavo kampanijoje, skirtoje išvalyti Baltijos jūrą nuo nedidelių šiukšlių, kurios patenka ten per gatvių kanalizacijas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Pernu dalyvavo kampanijoje "Jūra prasideda čia", 15 minučių ji rinko nuorūkas, rašo "Postimees".

"Tai, kiek nuorūkų galima surinkti gatvėje per 15 minučių — ir, beje, iš pradžių atrodė, kad gatvės visiškai švarios! — tai tiesiog bjauru!" — savo Facebook paskyroje parašė Kaljulaid.

Prie Estijos vadovės posto pridėtose nuotraukose galima pamatyti, kad ji per ketvirtį valandos surinko visą stiklainį.

Kampanijos tikslas — užkirsti kelią mažoms šiukšlėms per kanalizaciją patekti į Baltijos jūrą.

Pagrindinis problemų šaltinis, pasak organizatorių, — cigarečių nuorūkos, kurios teršia vandenį mikroplastiku.

Cigarečių nuorūka susiskaido į 12 tūkstančių mikroplastiko skaidulų, jis vėliau patenka į žmogaus organizmą per maisto grandinę. Taip pat cigarečių filtruose yra nuodingų cheminių medžiagų, kurios nuodija jūrą.

"Cigarečių nuorūkos tapo viena didžiausių pasaulinių problemų. Jos nuodija jūrų gyventojus ir atsiduria ant mūsų stalo kaip mikroplastikas. Jūra prasideda čia!" — rašo Kaljulaid Facebook'e.

Akcijos metu kanalizacijos liukai skirtingose ​​Estijos vietose bus žymimi tekstu "Jūra prasideda čia" — simboliu, draudžiančiu mesti šiukšles, taip pat vandens gyventojų — žuvų ir ruonių — atvaizdais.

Kampanijos autorių Andrė Pičeną įkvėpė jo draugas, kuris kiekvieną dieną ankstų rytą išeina į gatvę ir renka gatvėje išmestas cigarečių nuorūkas.

Pasauliniai tyrimai parodė, kad cigarečių filtrai yra vienas didžiausių teršalų. Panaši kampanija buvo atlikta daugelyje Europos miestų, gyventojų sąmoningumas žymiai padidėjo, dėl to sumažėjo taršos lygis.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra, šiukšlės, Estija, Kersti Kaljulaid
Pomidorai ir spagečiai

Po karantino padaugėjo lietuvių, gaminančių maistą namuose

(atnaujinta 13:35 2020.09.19)
Prekybos tinklo "Maximos" apklausos rezultatai parodė, kad maistą namuose patys gaminasi 9 iš 10 apklaustųjų

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Didžioji dalis lietuvių maistą gaminasi namuose, o po karantino tokių žmonių atsirado dar daugiau. Tai rodo prekybos tinklo "Maxima" atlikta pirkėjų apklausa.

"Maximos" apklausos rezultatai rodo, kad maistą namuose patys gamina 9 iš 10 apklaustųjų. Kiekvieną dieną namuose ruošia 64 proc. respondentų (pernai tai buvo nurodę 59 proc. apklaustųjų), kelis kartus per savaitę — trečdalis respondentų, tuo tarpu 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad gamina tik savaitgaliais. 

Pasak prekybos tinklo "Maxima" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, šiems lietuvių gaminimo įpročiams įtakos turėjo ir karantinas.

"Dalis žmonių įprato gaminti patys ir iki šiol didžioji dalis jų tai daro kasdien. Išmokusios namuose derinti darbus, mokslus bei įvairiausias atsakomybes, šeimos rasdavo laiko maisto ruošai, o toks gyvenimo ritmas daugeliui tapo įprastu", — sakė ji.

Beveik 8 iš 10 apklaustųjų namuose gamina vakarienę, 72 proc. — pietus ir daugiau nei pusė — 54 proc. — pusryčius.

"Šįmet didesnė dalis apklaustųjų nurodė, kad namuose dažniau gamina ir valgo pietus. Tikėtina, kad tai susiję su žmonėmis, kurie šiuo metu turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Vis dėlto dauguma šeimų maistą gamina vakare. Vakarienės laikas yra pats patogiausias visiems susėsti prie stalo ir pabūti drauge po dienos darbų", — pastebėjo Dapkienė.

Net 7 iš 10 apklaustų "Maximos" klientų nurodė, jog jiems svarbi sveika mityba. Pastaruoju metu apie pradėtą sveikesnį maitinimąsi nurodo 38 proc. apklaustųjų, o daugiau nei pusė — 52 proc. — respondentų akcentuoja, kad dažniau skaito etiketes ir domisi produktų maistingumu.

Internetinė apklausa apie "Maximos" klientų įpročius vykdyta rugpjūčio 10–25 dienomis. Joje dalyvavo 4052 atsitiktinai atrinkti "Maximos" klientai visoje Lietuvoje.

Tegai:
maistas, karantinas, apklausa, Maxima LT
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Apklausa parodė, kad pandemijos įkarštyje bankai sugriežtino skolinimo standartus
Apklausa parodė, kad dauguma vilniečių ir verslininkų palaiko kilpinio eismo įvedimą