Estijos kariai, archyvinė nuotrauka

Estijoje NATO pratybų metu žuvo jauna kareivė

132
(atnaujinta 15:02 2019.02.14)
Šiuo metu Estijos gynybos pajėgų centriniame poligone vyksta pratybos "Žiemos stovykla", kuriose dalyvauja karinio aljanso sąjungininkai

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Vasario 13-osios vakare Estijoje žuvo NATO karininkė, praneša Sputnik Estija su nuoroda į šalies gynybos pajėgas.

Pranešime pažymima, kad karininkė mirė mokymų metu, kai tvarkė ginklus. Įvykio vietoje jai buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, vėliau ji buvo nuvežta į Šiaurės Estijos regioninę ligoninę. Tačiau sužalojimas buvo mirtinas. Vėliau paaiškėjo, kad 27-erių mergina, 1-osios pėstininkų brigados jaunesnioji leitenantė, žuvo.

Preliminariais duomenimis, pareigūnę sužalojo jos asmeninis tarnybinis ginklas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 117 straipsnį "Mirtis dėl aplaidumo".

"Tragiškai mirusi pareigūnė pradėjo dirbti gynybos pajėgose 2014 metais. Baigusi karinę tarnybą ji kaip puskarininkė įstojo į gynybos pajėgų karinę mokyklą, kurią baigė 2018 metais", — rašoma pranešime.

Šalies gynybos pajėgos išreiškė užuojautą mirusiosios giminaičiams ir kolegoms.

Gėlės ir žvakė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Alexander Lipovets

Estijoje 18–27 metų moterims 2012 metais buvo leista tarnauti kariuomenėje, bet tik kaip savanorėms. Moterų skaičius Estijos gynybos pajėgose tuomet buvo mažesnis nei vienas procentas. Nuo 2013 metų, kai moterys Estijoje gavo oficialią galimybę atlikti karo tarnybą, jų skaičius ženkliai padidėjo: 2013 metasi jų buvo 15, 2016 metais — jau 33.

Estijos gynybos pajėgų Centriniame poligone vasario 6-17 dienomis vyksta NATO pratybos "Žiemos stovykla". Pratybose dalyvauja daugiau nei 1 000 Estijos karių iš Pirmosios pėstininkų brigados, tarptautinio NATO bataliono kariai iš Jungtinės Karalystės ir Belgijos, JAV kariuomenės ir Nacionalinės gvardijos padalinių, taip pat Estijos gynybos sąjungos šauktiniai.

NATO karinių pajėgų didinimas

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos.

Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu "BBC" pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — taip pat pažymėjo Stoltenbergas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota susiklosčiusia situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremlius teigia, kad tušti, nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

132
Tegai:
žūtis, Estija, NATO pratybos
Dar šia tema
Vilniaus rajone susidūrė "Volvo" ir NATO sunkvežimis: žuvo dvi merginos
Ekspertas: Baltijos valstybės klūpo prieš NATO karius
Ekspertas: kario žūtis Lietuvoje meta šešėlį ant NATO
Degalinė

Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 18:04 2020.10.18)
Praėjusią savaitę Rygoje benzino kaina augo, Vilniuje degalų kainos krito, o Taline jos nepasikeitė

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Šią savaitę benzinas brangiausias buvo Taline, o pigiausias — Vilniuje. Didžiausia dyzelinio kuro kaina buvo Rygoje, mažiausia — Vilniuje, rašo "Tvnet.lv".

Vilniuje 95 benzino kaina sumažėjo 0,7 % — iki 1,066 euro už litrą, o dyzelinio kuro — 1,9 % iki 0,896 euro už litrą.

Rygoje esančiose "Circle K" degalinėse 95 benzino kainos padidėjo 0,9 % iki 1,139 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina nepakito — 1,004 euro už litrą.

Taline kainos nepasikeitė — 95 benzinas kainavo 1,229 euro už litrą, dyzelinis kuras — 0,949 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę Rygoje ir Vilniuje nepasikeitė — Rygoje litras automobilių dujų kainavo 0,535 euro, Vilniuje — 0,503 euro. Taline automobilių dujų kaina išaugo 6,5 % iki 0,606 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rugsėjį naujų lengvųjų automobilių registravimas po pusmečio nuosmukio išaugo beveik 17 %
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Lenkijos žiniasklaida palygino automobilių amžių Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Kaljulaid aštriai sureagavo į Estijos vidaus reikalų ministro idėją siųsti gėjus į Švediją

(atnaujinta 23:28 2020.10.17)
Kaip teigė prezidentė, tokių pažiūrų ministras nėra tinkamas Estijos vyriausybei, o gyventojai nusipelno geresnio

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid kreipėsi į valstybės ministrą pirmininką Jurį Ratą dėl vidaus reikalų ministro Marto Helmės pareiškimų interviu radijo stočiai "Deutsche Welle", kuriame jis netolerantiškai kalbėjo apie seksualines mažumas ir pasiūlė jas visas siųsti į Švediją. 

"Aš nesuprantu neslepiamo vidaus reikalų ministro Marto Helmės priešiškumo mūsų visuomenei. Mes kalbame apie savo žmones — mūsų policininkus ir mokytojus, kūrybingus žmones ir statybininkus, kaimynus, kolegas ir draugus. Ir nepažįstami žmonės taip pat yra mūsų žmonės", — cituoja ERR portalas prezidentės įrašą jos Facebook puslapyje.

Kaip pabrėžė prezidentas, žmonių skirstymas bet kokiu pagrindu "pažeidžia Konstituciją ir, žmogiškai, yra tiesiog bjaurus".

Kaljulaid pažymėjo, kad jai buvo "gėda ir liūdna", nes įstatymais ir Konstitucija tikintys Estijos gyventojai dar kartą pamatė, kad vyriausybėje dirba ministras, "kuriam Estijos gyventojų žmogaus orumas yra mažiau svarbus nei jo teisė naudotis jo galia žeminti kitus".

"Tokių pažiūrų ministras netinka Estijos Respublikos vyriausybei. Estijos žmonės nusipelno geresnio. Šį šeštadienio rytą taip pat aptariau su ministru pirmininku, kuriam išsakiau savo požiūrį", — rašė Kaljulaid.

Tai nėra pirmasis Marto Helmės ir Kaljulaid bei kitų aukšto rango pareigūnų konfliktas.

Pernai interviu žurnalui "Foreign Policy" Kaljulaid aštriai sukritikavo politinį konservatorių partijos, į kurią įeina Helmė, stilių ir teigė labai nepritarianti partijos pozicijai tam tikrais klausimais.

Pasak Kaljulaid, itin griežti pareiškimai apie moteris, kitų tautybių ir seksualinių mažumų atstovus neatspindi daugumos Estijos gyventojų požiūrio.

Tegai:
Švedija, Estija
Dar šia tema
Vaivorykštinis Lietuvos pasirinkimas. Mažumos nukreipė teisinga kryptimi
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Aukštoji politikos aritmetika — arba į kairę, arba į dešinę. Ką renkatės Jūs?
Aleksandras Lukašenka

Lukašenka paragino norinčius perimti šalies valdymą įvertinti savo jėgas

(atnaujinta 16:24 2020.10.20)
Lukašenka mano, kad "pamindžikuoti švariomis, patogiomis Minsko gatvėmis ir manyti, kad rytoj galima perimti ne tik įmonės, bet ir šalies valdymą į savo rankas, yra pavojingi kliedesiai"

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas apie tuos, kurie Minsko gatvėse nori perimti valdžią į savo rankas, sakė, kad ambicijos nėra blogos, tačiau reikia "įvertinti savo jėgas", rašo RIA Novosti.

"Gerai, kad jaunimas ateina vadovauti. Šio kurso jau seniai laikomasi. Kai kam akis aptraukė kažkoks šydas, jie to nemato. Jie mano, kad gali ateiti tiesiai iš mokyklos suolo ir vadovauti įmonei. Ne, reikia gerokai patrypčioti gyvenime, kaip ir čia esantiems. Tada bus naudos", — antradienį Minske, svarstydamas personalo klausimus, sakė Lukašenka. 

Prezidentas mano, kad "pamindžikuoti švariomis, patogiomis Minsko gatvėmis ir manyti, kad rytoj aš perimsiu ne tik įmonės, bet ir šalies valdymą į savo rankas, yra pavojingi kliedesiai". Gerai, tai niekam nėra draudžiama. Ambicijos gerąja šio žodžio prasme nėra blogos, kai žmogus yra ambicingas. Jums tiesiog reikia įvertinti savo jėgas", — pabrėžė Lukašenka.

Jis pridūrė, kad tikrai labai atidžiai renkasi kandidatus į naujus paskyrimus.

"Laikas reikalauja ne tik gerų specialistų. Šiandien laikas reikalauja patikimų žmonių, ištikimų ir lojalių savo valstybei", — pabrėžė prezidentas.

Po Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Saugumo pajėgos prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurios inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
valdžia, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka įvardijo Baltarusijos "išlikimo" garantą
Lukašenka paaiškino, kodėl Lietuva "lenda" prie Baltarusijos
Pratybos Vakarų Baltarusijoje "atvedė į protą" išorines pajėgas, sakė Lukašenka