Diskusijų klubo ir portalo RuBaltic surengta diskusija

Apie "Sausio 13-osios bylos" figūrantą Jurijų Melį bus pasakyta Europos Parlamente

108
(atnaujinta 19:40 2019.02.15)
Nustoti išduoti Rusijos vizas Lietuvos piliečiams, surengti piketą teismo posėdžio Jurijaus Melio atžvilgiu metu, gatvę Kaliningrade, kurioje yra Lietuvos generalinis konsulatas, pervadinti Jurijaus Melio vardu... Šie ir kiti pasiūlymai skambėjo diskusijų klubo ir portalo "RuBaltic" surengtoje viešoje diskusijoje

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik, Galina Naumova. Nuosprendis Rusijos kariuomenės atsargos pilkininkui, Kaliningrado gyventojui Jurijui Meliui, kuris kaltinamas karo nusikaltimais už dalyvavimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose prie Vilniaus televizijos bokšto, turi būti paskelbtas Lietuvoje kovo 27 dieną.

"Yra užduočių, kurios turi būti išspręstos nedelsiant, nes tą melą, kitaip to nepavadinsiu, tiesiog reikia nukratyti nuo savęs ir ištraukti Jurijų Melį iš to kalėjimo, į kurį jis pateko", — pareiškė KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas, grupės "Alfa" vadas 1991 metų sausio 13 dienos Vilniaus televizijos bokšto užėmimo metu.

Kaliningrado srities dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas pasiūlė Melio vardu pervadinti Kaliningrado gatvę, kurioje įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas.

"Jurijus Melis Lietuvoje laikomas kalėjime nuo 2014 metų kovo 14 dienos. Prieš tai jis daug kartų važinėjo į kaimyninę valstybę, nusipirkdavo insuliną pigiau. Jis susirgo cukriniu diabetu Tadžikistano ir Afganistano pasienyje, apsaugodamas Europą nuo narkotikų trafiko. Beje, kai tik regione pasirodė amerikiečiai, narkotikų trafikas žymiai padidėjo Europos link", — sakė deputatas.

Андрей Колесник на встрече дискуссионного клуба Rubaltic
© Sputnik / Галина Наумова
Andrejus Kolesnikas diskusijų klubo ir portalo "RuBaltic" surengtoje viešojoje diskusijoje

Melis buvo sulaikytas Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kai Sovetskas buvo matomas pro automobilio langą. Sergantis žmogus buvo įkalintas vienutėje.

"2019 metų kovo 14 dieną bus penkeri metai, kaip jis ten sėdi. Mūsų pareiga ištraukti jį bet kokiomis priemonėmis, nes turime atlikti savo konstitucinę pareigą. Ką jam ten sako? Kažką mes žinome: apipila purvu žmoną, šeimą, vadą. Tvirtina, kad Rusija pametė jį, niekas apie jį negalvoja, prezidentas žinoti nežino. O mes atmename ir žinome, ir užsiimsime tuo, ką galima padaryti ir negalima", — pasakė Kolesnikas.

"Jei staiga, neduok, Dieve, jis bus nuteistas, aš siūlau pervadinti Proletarskaja gatvę Kaliningrade, kur yra Lietuvos konsulatas, Jurijaus Melio vardu. Tegul jie ten muistosi, paieškos sau kažko kito. Ir mažiau važinėti į Lietuvą. Juokai juokais, bet kiekvienas žmogus, kuris ten nuvažiavo, jaučiasi nesaugiai. Dievas žino, ką dar jie sugalvos!" — išreiškė savo nuomonę Kolesnikas.

Pasak Rusijos Federacijos Viešųjų rūmų saugumo komisijos pirmininko pavaduotojo, darbo grupės dėl situacijos stebėsenos ir medžiagos, susijusios su 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais Vilniuje, analizės vadovo Michailo Aničkino, situacija yra sudėtinga.

"Viešieji rūmai buvo vienintelė mūsų šalies institucija, atsakiusi rezoliucija į faktą, kai Lietuvos prokuratūra pareikalavo ilgų nuteisimo laikotarpių tiems asmenims, kurie yra Vilniaus byloje. Mes atkakliai ir nuosekliai vykdome savo veiklą, susijusią su tautiečių apsauga", — sakė Michailas Aničkinas.

Михаил Аничкин на встрече дискуссионного клуба Rubaltic
© Sputnik / Галина Наумова
Michailas Aničkinas diskusijų klubo ir portalo "RuBaltic" surengtoje viešojoje diskusijoje

Jo nuomone, sąlygomis, kai tarptautinė teisė praktiškai panaikinta ir nustoja veikti tam tikrose situacijose, tampa vis sunkiau apsaugoti savo piliečius.

"Tarptautinės teisės normos neveikia daugelyje atvejų, o kartais jos yra naudojamos tam tikriems politiniams tikslams. Jei yra tikslas, tada ta šalis, kuri lemia šį tikslą, veiks sistemingai ir nuosekliai, kad jį įvykdytų. Šiuo atveju tikslas — tai istorijos perrašymas, tai žalos mūsų nacionaliniam saugumui padarymas, tai yra informacinio karo prieš Rusiją faktas", — teigė Aničkinas.

Pasak Michailo Golovatovo, dėl Jurijaus Melio bylos buvo kreipiamasi ne tik į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos tardymo komitetas Maskvoje
© Sputnik / Михаил Воскресенский

"Buvo panaudotos visos galimybės, iki pat kreipimosi į Vatikaną, asmeniškai į popiežių. Buvo pontifiko pavedimai savo nuncijui Lietuvoje. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas susitiko su užsienio reikalų ministru. O atsakas: "Ne, ir viskas"", — papasakojo Golovatovas.

Paklaustas, ką daryti, jei Jurijus Melis iš tikrųjų bus nuteistas, Michailas Aničkinas atsakė: "Pakelti žmones. O mūsų valstybės laukia labai didelis, rimtas darbas, nes, iš tikrųjų, dar nebuvo tokio precedento. Galime bet kiek kalbėti apie Lietuvos ekonomiką, kaip jie dabar gyvena, iš ko jie gyvena. Lietuva naudojama kaip efektyvi priemonė pulti Rusiją. Istorijos perrašymas prasidėjo nuo Baltijos šalių".

Pasak Karinių kosmoso pajėgų atsargos generolo majoro Algimanto Naudžiūno, kuris 1991 metais buvo Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriumi, Jurijus Melis tikrai nusipelno rimtų mitingų, apsaugos ir pagarbos iš visos Kaliningrado srities ir visos Rusijos gyventojų pusės.

"Turime atsistoti visi ir sakyti: rankas nuo tokių žmonių. Jie turi būti apdovanoti ordinais ir medaliais", — sako Naudžiūnas.

"Mūsų tarptautiniai advokatai, mūsų technologai turi pradėti užimti puolamąją poziciją. Mes visą laiką ginamės. Jei ginsis, aš jums kaip imtyninkas su 40 metų patirtimi pasakysiu, kad vis tiek praleis. Geriausia gynyba yra puolimas", — pritarė Kolesnikas.

Portalas "RuBaltic" parengė analitinius dokumentus rusų ir anglų kalbomis, kurie bus platinami įvairiose tarptautinėse aikštelėse.

"Kitą savaitę vyks pranešimo pristatymas Europos Parlamente, kurį mes surengėme kartu su deputatu iš Latvijos", — sakė politikos analitikas Aleksandras Nosovičius. — Mes jau pasakojome apie Jurijaus Melio problemą ESBO. Yra Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, yra Žmogaus teisių komitetas. Šiose aikštelėse mes papasakosime Jurijaus Melio istoriją".

Pasak Nosovičiaus, Lietuvos valdžios nebaudžiamumą lemia tai, kad Vakaruose niekas nieko nežino apie jos veiksmus.

"Šitos absoliučiai laukinės istorijos apie tai, kad žmogus penkerius metus įkalintas be nuosprendžio, kad žmogus yra teisiamas atgaline data pagal Baudžiamojo kodekso pataisas, parašytas specialiai jam ir kitiems dalyviams, kurias Lietuva gali sau leisti tik dėl to, kad Vakaruose ji painiojama su Latvija. Jei apie tai kalbėsime tarptautinėse aikštelėse, Lietuvoje kils didelis skandalas, kaip jis kilo dėl Galinos Sapožnikovos knygos. Manau, kad Lietuvos atstovai taip pat reaguos į mus, bet mes tik džiaugsimės tuo. Nes jie visada atlieka mūsų didžiausių ir sėkmingiausių PR agentų vaidmenį", — pareiškė Nosovičius.

Diskusijos pabaigoje žodis duotas Jurijaus Melio žmonai Nadeždai:

"Noriu padėkoti visiems, kurie atvažiavo ir atėjo šiandien. Kaip jau sakė kalbėtojai, mes neturime gintis, bet pulti. Sutuoktiniai todėl ir vadinami sutuoktiniais, nes jie yra įkinkyti vienu kinkiniu. Tik viena kinkinio dalis yra Lietuvoje, o kita Rusijoje. Gaila, kad po penkerių metų mes pasiekėme tai, kad aš ir Andrejus Kolesnikas dažniau kaltinami tuo, kad mes ne padedame Jurijui, o reklamuojame save. Aš norėčiau pasakyti, kad esu niekas. Aš esu karo pensininkė, dabar dėstau vaikams tapybą meno studijoje, pati piešiu paveikslus — tai vienintelis dalykas, kuris suteikia man jėgų likti paviršiuje ir nepasiduoti kažkokiai ligai, nes nervai be galo įtempti. Labai gerai, kai yra pažadų — reikia kreiptis, bet labai blogai, kai nėra įstatymų ir nėra jokių konkrečių algoritmų veiksmuosee. Kolesnikas geriau už visus žino, kad mano vyro bylos pavyzdžiu buvo atskleista, kad kai kurie Konstitucijos straipsniai neveikia", — pasakė Nadežda Mel.

Надежда Мель на встрече дискуссионного клуба Rubaltic
© Sputnik / Галина Наумова
Nadežda Mel diskusijų klubo ir portalo "RuBaltic" surengtoje viešojoje diskusijoje
108
Tegai:
Rusija, Lietuva, Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis
Temos:
Sausio 13-osios byla (109)
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Prieš rusų žiniasklaidą paskelbtas persekiojimas": žurnalistė apie situaciją Latvijoje

(atnaujinta 10:50 2021.01.15)
Pasak rusakalbės žurnalistės, Latvijoje su rusų žiniasklaida bendradarbiaujantys žurnalistai persekiojami, nes valdžia juos laiko "ne žurnalistais, o propagandistais"

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojus Latvijoje buvo paskelbtas tikras persekiojimas, sako Latvijos žurnalistė Ala Berezovskaja.

Trečiame #Svoihnebrosaem RT projekto epizode įvyko pokalbis su Latvijoje gyvenančia rusakalbe žurnaliste Ala Berezovskaja. Latvijoje septyniems rusakalbiams žurnalistams buvo pradėtos baudžiamosios bylos dėl bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia". Pasak žvalgybos agentūrų, korespondentai pažeidė ES sankcijų režimą.

Berezovskajos namuose buvo atliktos kratos, kaip ir pas kelis kitus Latvijoje dirbančius rusakalbius žurnalistus, visų pirma, publicistą ir visuomenės veikėją Vladimirą Lindermaną ir buvusį "Baltnews.lv" redaktorių Andrejų Jakovlevą.

"Man pareikšti įtariamai, kad yra pažeidžiamos (Europos Sąjungos — Sputnik) sankcijos, bet mes su tuo nesutinkame. Gyvename laisvoje šalyje ir turime teisę skelbti straipsnius ten, kur manome esant reikalinga. Aš užimu ryžtingą poziciją ginant rusų švietimą Latvijoje ir ne pilietybės klausimais, ypač apie nacizmo šlovinimą, aš rašau daug straipsnių gindama mūsų žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kuriems dabar yra pradėtas baudžiamasis procesas. Maniau, kad dėl to bus skundų. Tačiau tai, kad būsime paskelbti susiję su sankcijomis, kurios mums netaikomos, aš nežinojau", — interviu RT sakė Berezovskaja.

Jos nuomone, "prieš oficialios Rusijos žiniasklaidos žurnalistus paskelbtas tikras persekiojimas, vyksta nužmoginimas".

"Jie nori pasakyti pasauliui, siųsti signalą, kad tie, kurie bendradarbiauja ir dirba oficialioje Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, nėra žurnalistai, jie yra propagandistai. Tai reiškia, kad demokratija, žodžio laisvė ir žmogaus teisės jiems gali būti netaikomi", — sakė Berezovskaja.

2020 metų gruodį Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad veiksmai prieš rusakalbius žurnalistus yra akivaizdus pavyzdys, kaip griaunami demokratinės visuomenės pamatai — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė. Pabrėžiama, kad tai yra baudžiamasis veiksmas, "kuris nepalieka abejonių dėl rusofobiškos suklastotų kaltinimų potekstės".

Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse

Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.

Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".

"Latvijoje metodiškai naikinama alternatyvi nuomonė" — buvęs portalo Baltnews.lv vadovas >>

Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Buvo pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.

Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.

Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje >>

Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žurnalistai, Latvija, Rusijos žiniasklaida, Sputnik Latvija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje pareikšta, kad televizijos kanalui "Rossija RTR" respublikoje nėra vietos
Rusija priėmė įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų prieš Rusijos žiniasklaidos cenzūrą
Plastikiniai buteliai, archyvinė nuotrauka

Lietuva tapo lyderė ES pagal plastiko pakuočių perdirbimą

(atnaujinta 18:50 2021.01.15)
ES vidutiniškai 2018 metais buvo perdirbama 41,5 proc plastiko pakuočių, o Lietuvoje — 69,3 proc

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje pagal plastikinių pakuočių perdirbimą Europos Sąjungoje, rodo naujausi Eurostato duomenys.

2018 metais Lietuvoje buvo perdirbama daugiausia plastiko pakuočių iš visų Europos Sąjungos šalių – 69,3 proc.

Рейтинг переработки отходов пластиковой упаковки в ЕС
Plastikinių pakuočių perdirbimas Europos Sąjungoje

Per šį laikotarpį vidutiniškai ES buvo perdirbama 41,5 proc. plastiko pakuočių. Per metus šis rodiklis šiek tiek padidėjo - 2017 metais ES buvo perdirbama 41,2 proc. šių atliekų.

Mažiausiai plastiko perdirbama Maltoje – 2017 metais šioje šalyje buvo perdirbama tik 19,2 proc.

Kalbant apie kaimynines šalis, Latvija perdirbo 35,8 proc. plastiko pakuočių, Lenkija — 35,7. Estija 2018 metais perdirbo 37,7 proc. plastiko pakuočių.

Tuo pačiu metu plastikinių pakuočių perdirbimo rodikliai Lietuvoje šiek tiek krito - 2017 metais šalyje buvo perdirbta 74,2 procento plastiko atliekų.

Tegai:
ES, plastikas, Lietuva
Dar šia tema
Vilnius iš gyventojų priima prašymus dėl nemokamo asbesto turinčių atliekų surinkimo
Ukraina nebesidalys branduolinėmis atliekomis su Rusija
Nesąžiningi "atliekų tvarkytojai" bandė po sniegu paslėpti atliekas