Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius

Latvijos URM: Baltijos šalys nustojo būti "tiltu" tarp Rusijos ir Vakarų

97
(atnaujinta 11:58 2019.03.19)
Pasak Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, peržiūrėti šią koncepciją Baltijos valstybes privertė įvykiai regione

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Baltijos šalys nebegali atlikti "tilto" tarp Rusijos ir Vakarų vaidmens, pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius interviu "The Guardian".

"Kai mes įgijome nepriklausomybę, mes turėjome labai viliojančią koncepciją, pagal kurią Latvija ir Baltijos šalys platesne prasme yra tiltas tarp Vakarų ir Rytų. Mes kalbame angliškai ir rusiškai, turėjome žinias apie Sovietų Sąjungos erdvę ir išvystytą bankų sistemą", — pasakė Rinkevičius.

Tačiau, pasak ministro, įvykiai regione pakeitė šį požiūrį. Rinkevičius pareiškė, kad Rusija neva naudoja Baltijos šalių bankus "korumpuotų pinigų" plovimui, taip pat rodo pasiryžimą "įsikišti į Vakarų demokratiją".

Latvijos URM vadovas pabrėžė, kad pinigų plovimas pirmiausia turėtų būti nagrinėjamas kaip nacionalinio saugumo klausimas.

Didžiausias Danijos bankas "Danske Bank" praėjusiais metais atsidūrė skandalo centre. Jis buvo apkaltintas pinigų plovimu per Estijos padalinį. Bylos dėl galimų neteisėtų operacijų nagrinėjamos Estijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir JAV banko padaliniuose. Remiantis "Danske Bank" tyrimo duomenimis, nuo 2007 metų iki 2015 metų per Estijos padalinį perėjo beveik 234 milijardai dolerių (daugiau nei 206 milijardai eurų).

Kartu su "Danske Bank" pinigų plovimu įtariamas "Swedbank" — mažiausiai 50 banko klientų atliko "įtartinas operacijas" už 40 milijardų kronų (keturių milijardų eurų) sumą.

Kovo mėnesį Tarptautinis korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo projektas (OCCRP) paskelbė pranešimą apie tariamai Rusijos pinigų, gautų neteisėtu būdu, plovimą. Tyrime minimi daugiau nei dešimt ES bankų. Tačiau iki šiol šie kaltinimai nebuvo patvirtinti.

Baltijos šalių politikai dažnai išsako antirusiškus teiginius. Kovo pradžioje Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pareiškė, kad Europos šalys turėtų susivienyti, kad "sustabdytų" Rusiją, o Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį į Maskvos "konfrontacinį elgesį" ir Juodosios jūros regiono naudojimą geopolitiniais tikslais. Estijos užsienio žvalgybos departamento metraštyje teigiama, kad Rusija neva "kelia grėsmę" regioniniam saugumui.  

Kai kurie ekspertai ir politikai mano, kad tokio mito palaikymas naudojamas siekiant sutelkti NATO kontingentus prie Rusijos sienų. Politologas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, kad oficialus Vilnius nuolat kalba apie jo paties išgalvotus "Maskvos planus atakuoti" Baltijos ar kitas šalis, kad "Rusijos agresijos" tema nuolat būtų žiniasklaidoje. Pasak jo, tokiu būdu Baltijos valstybės gali parodyti savo "ištikimybę" Vašingtonui.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, jog NATO naudojasi Vakarų isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos sienų.

97
Tegai:
Baltijos šalys, Latvija, Edgaras Rinkevičius
Dar šia tema
"Danske Bank" vadovas traukiasi iš pareigų dėl skandalo Estijos padalinyje
Lietuvos bankas: "Swedbank" turi trūkumų pinigų plovimo prevencijos srityje
"Swedbank" įtariamas dalyvavimu "Danske Bank" pinigų plovime
Ekspertas: "Danske Bank" pasitraukimas nepaveiks Baltijos šalių ekonomikos
Waffen SS veteranų ir jų rėmėjų žygio Rygoje dalyviai, archyvinė nuotrauka

Rusijos diplomatai pasisakė tai, kad būtų uždrausta gerbti "Waffen SS" Rygoje

(atnaujinta 18:14 2021.05.11)
Rusijos atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą kalbinių mažumų ir Latvijos gyventojų, kurie nėra piliečiai, padėtimi ir rekomendavo nediskriminuojant teisių integruoti žmones į visuomenę

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Rusija, svarstydama Latvijos nacionalinę ataskaitą JT Žmogaus teisių taryboje, rekomendavo uždrausti kasmetinius Rygos renginius, skirtus "Waffen SS" legionierių garbei, ir pasmerkti bandymus pagerbti nacių bendrininkų atminimą, praneša RIA Novosti.

Rusijos atstovas padarė atitinkamą pareiškimą svarstydamas Latvijos nacionalinę ataskaitą 38-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos darbo grupės visuotinės periodinės peržiūros sesijoje.

"Mes esame labai susirūpinę dėl reguliarių nacizmą pateisinančių renginių organizavimo Latvijoje. Mes rekomenduojame uždrausti kasmetinius susitikimus Rygoje "Waffen SS" legionierių atminimui ir griežtai pasmerkti bet kokius bandymus pagerbti tų, kurie bendradarbiavo su naciais, atminimą", — cituojamas Rusijos nuolatinės misijos JT biure ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje pareiškimo tekstas.

Rusijos Federacija taip pat išreiškė susirūpinimą kalbinių mažumų ir Latvijos gyventojų, kurie nėra piliečiai, padėtimi ir rekomendavo jiems užtikrinti visišką savo teisių įgyvendinimą ir skatinti jų integraciją į Latvijos visuomenę be jokios diskriminacijos. Be to, Rusija paragino peržiūrėti Valstybinės kalbos įstatymą, kuris diskriminuoja kalbines mažumas užimtumo ir sąveikos su valdžios institucijomis klausimais.

"Mes rekomenduojame ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už spaudimą žiniasklaidai rusų kalba, taip pat už politiškai motyvuotą visuomenės veikėjų ir žurnalistų persekiojimą", — sakoma pranešime.

Rusija taip pat rekomendavo suderinti Latvijos įstatymus su tarptautiniais įsipareigojimais kovojant su neapykantos kalba ir rasinės neapykantos kurstymu bei imtis priemonių užkirsti kelią neapykantos kalbai internete.

Kasmet kovo 16 dieną Rygoje vyksta SS legionierių ir jų rėmėjų eisena. Šį įvykį smerkia daugelis pasaulio šalių, tarp jų ir Rusija.

Latvijos SS legionas buvo sukurtas iš dviejų grenadierių divizijų, vadovaujant nacistinei Vokietijai Antrojo pasaulinio karo metais okupuotos Latvijos teritorijoje. Heinrichas Himleris 1943 metų kovo 24 dieną išleido įsakymą, kuriame patikslinta "latvių legiono" sąvoka kaip bendras apibrėžimas latviams, tarnavusiems visose Latvijos karinėse "Waffen SS" formuotėse, įskaitant policijos batalionus. Legiono daliniai 1944 metų kovo 16 dieną stojo į mūšį su Raudonąja armija Velikajos upės regione, netoli Ostrovo miesto, Pskovo srityje. Štai kodėl Latvijoje legionierių diena minima kovo 16 deiną.

SS, taip pat SD, gestapas ir nacionalsocialistinė vokiečių partija buvo įvardyta kaip nusikalstama organizacija per Niurnbergo teismo procesą — teismą prieš grupę didžiausių nacių karo nusikaltėlių. Koncentracijos stovyklų, kurias visų pirma organizavo SS pajėgos, sukūrimas buvo pripažintas nusikaltimu žmonijai.

Tegai:
SS legionieriai, Ryga, Latvija
Dar šia tema
Nausėda paragino LGGRTC skleisti tyrimus apie skaudžius Lietuvos XX a. vidurio įvykius
Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą
Istorijos perrašymas skaldo šalį. Ar JAV išliks?
Gėlės prie paminklo Rygos išvaduotojams

Buvęs Rygos meras sukritikavo valdžios institucijas dėl Išvaduotojų paminklo uždarymo

(atnaujinta 14:25 2021.05.10)
Latvijos policija užblokavo priėjimą prie Išvaduotojų paminklo Rygoje, pateisindama COVID-19 išplitimo grėsme

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Buvęs Rygos meras, europarlamentaras Nilas Ušakovas Latvijos valdžios nustatytus apribojimus gėlių padėjimui prie Išvaduotojų paminklo pavadino "smulkia kiaulyste".

Sekmadienį Latvijos policija, blokuodama COVID-19 grėsmės grėsmę, užblokavo prieigą prie Išvaduotojų paminklo Rygoje. Nepaisant apribojimų, prie paminklo atėjo dešimtys tūkstančių žmonių.

"Šiandienos eilės su gėlėmis Pardaugavoje prie paminklo Rygos išvaduotojams ir latviams vėl parodė — pergalės diena Latvijoje buvo, yra ir bus. Tai yra svarbiausia šventė šimtams tūkstančių. Tai yra mūsų tapatybės, mūsų pačių savęs dalis. Mes užaugome tuo, mūsų vaikai tuo augs. Ir švęsime tai bet kokiomis aplinkybėmis!" — savo Facebook puslapyje parašė Ušakovas.

Jis pažymėjo, kad valdžios nustatyti apribojimai "neturi nieko bendra su kova su virusu".

Полицейские закрыли доступ к памятнику Освободителям Риги
© Sputnik / Sergey Melkonov
Policininkai uždarė prieigą prie Rygos Pergalės paminklo

"Tai buvo politiniai apribojimai, kuriuos priėmė naujoji Rygos valdžia. Jų užduotis buvo sukurti maksimalų diskomforto jausmą tarp dešimčių tūkstančių žmonių, atėjusių padėti gėlių prie paminklo Liberatoriams. Toks yra mažų nešvarių triukų lygis. puiki diena", — sakė jis.

Jo nuomone, policija parodė aukštą profesionalumo lygį, "nepaisant politikų provokacijų".

"Atskirai noriu pasakyti didžiulę ačiū savanoriams, kurie šiandien Rygoje perdavė šventinius sveikinimus beveik 500 veteranų ir asmeniškai iš mūsų visų juos sveikino ir dėkojo už pergalę!" — rašė jis.

Latvijos valstybinė policija sekmadienį užblokavo tiesioginę prieigą prie paminklo sovietų kariams, išvadavusiems Rygą nuo nacių įsibrovėlių. Pergalės dieną švenčiantys respublikos gyventojai, kurie ryte ateina prie paminklo padėti gėlių ir vainikų, yra priversti juos palikti ant specialiai paklotų stalų, kad savanoriai galėtų juos nunešti prie paminklo.

Tiesioginės prieigos prie paminklo nebuvimas, esą dėl epidemijos pavojaus, sukėlė nepasitenkinimą vietinių rusakalbių gyventojų atstovų, norinčių pergalės dieną padėti paminklą.

Oficialiai Latvijoje gegužės 8-oji yra laikoma nacizmo pralaimėjimo ir Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Gegužės 9-oji respublikoje yra Europos diena, tačiau nemaža dalis gyventojų, pirmiausia rusakalbiai, šią dieną švenčia Pergalės dieną. Kasmet dešimtys tūkstančių žmonių susirenka prie paminklo sovietų išvaduotojams Rygoje, kad padėtų gėlių jo papėdėje ir pasveikintų veteranus.

Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu