Pratybos Vostok-2018, archyvinė nuotrauka

"NI" sumodeliavo, kaip "Rusija užgrobs Baltijos šalis", kilus konfliktui su NATO

161
(atnaujinta 12:08 2019.03.26)
Pagal "The National Interest" versiją, Aljansas laiku nespės susigaudyti situacijoje, todėl nesugebės apsaugoti sąjungininkų, o tai nulems geopolitinius pokyčius Europoje

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Amerikos žurnalas "The National Interest" sumodeliavo karo tarp Rusijos ir NATO Europoje pradžią. Autorius Maiklas Pekas savo straipsnyje remiasi Amerikos strateginių ir biudžeto vertinimų centro atliktu tyrimu, pagal kurį Maskva gali "užgrobti dalį Estijos, Latvijos ir Lietuvos", Šiaurės Atlanto aljansui dar nespėjus įsikišti.

Teigiama, kad netgi apriboto karo sąlygomis pasekmės Europos žemyne gali būti fatališkos NATO vienybei. Nesugebėjimas apsaugoti sąjungininkų gali sukelti geopolitinius pokyčius Europoje ir gerokai sumažinti JAV saugumo įsipareigojimų patikimumą.

Savo straipsnyje Pekas siūlo apsvarstyti "gynybinę schemą", pagal kurią Lenkija būtų vertinama kaip "raktas" į Rytų Europos apsaugą. Pasak Peko, šiuo tikslu būtina dislokuoti pilnavertes JAV divizijas bei modernizuoti Lenkijos kariuomenės ginkluotę.

"Lenkija turėtų kuo greičiau pakeisti pasenusią sovietmečio įrangą nauja, kuri labiau tinka intensyviam šiuolaikiniam karui ir geba integruotis į kitus NATO pajėgumus", — teigiama straipsnyje.

Kita vertus, Lenkijos kariuomenės pertvarka reikalauja didelių finansinių investicijų.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad NATO ketina statyti karinius objektus Lenkijos mieste Povidze, kur galima būtų saugoti Amerikos karinę įrangą. Varšuva taip pat planuoja savo teritorijoje dislokuoti nuolatinę karinę bazę, už kurią, pasak Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos, šalis yra pasirengusi sumokėti "milijardus ir milijardus dolerių" ir netgi suteikti jai vardą "Fort Trump".

Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu pabrėžė, kad Lenkijos planai trukdo stiprinti stabilumą ir regiono saugumą, o Varšuvos ketinimas dislokuoti JAV kariuomenės padalinį verčia Maskvą imtis atsakomųjų priemonių.

Pastaraisiais metais Rusija nuolat kalba apie NATO aktyvumą prie savo vakarinių sienų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pažymėjo, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje didėja NATO karinių kontingentų skaičius. Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas sakė, kad Aljansas atnaujina transatlantinę JAV ir Kanados kariuomenių dislokaciją arčiau Rusijos sienų, kaip kad buvo šaltojo karo metu. Pasak jo, NATO nuo 1990 metų plečiasi tik į rytus, Rusijos link.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti, ir Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi Vakarų isterija dėl "Rusijos grėsmės", siekdamas padidinti karinių kontingentų ir įrangos skaičių prie Rusijos sienų.

161
Tegai:
Rusija, NATO, karas
Dar šia tema
Ekspertė: tik nenormalūs gali ryžtis kovoti su Rusija arti jos sienų
NATO be Amerikos — iššūkis Lietuvai
Ekspertas: NATO ruošia piliečius perėjimui nuo šaltojo karo su Rusija prie karštojo
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Traukinys Kaliningrado stotyje

Keleivių srautas Kaliningrado geležinkeliu smarkiai sumažėjo

(atnaujinta 15:43 2020.07.10)
Keleivių srautas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos miestų buvo pristabdytas beveik trims mėnesiams

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Dėl apribojimų, įvestų dėl koronaviruso pandemijos, tolimųjų reisų keleivių srautai Kaliningrado geležinkeliu per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 63,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Apie tai pranešė Kaliningrado geležinkelių spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, šia kryptimi važiavo 1 mln. 439 tūkst. keleivių, tai yra 34,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Iš jų 38,6 tūkst. keleivių buvo išsiųsti tolimu susisiekimu iš Kaliningrado geležinkelio stočių ir metro stočių, -63,4 proc., tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Priemiesčio traukiniais važiavo 1,4 mln. žmonių (32,8 proc. mažiau).

Birželio mėnesį pervežimai taip pat sumažėjo 32,8 proc. Iš viso priemiestiniais traukiniais važiavo 400 tūkst. keleivių.

Balandžio pradžioje traukiniai tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos miestų, į kuriuos vežama tranzitu per Baltarusiją, buvo laikinai atšaukti.

Geležinkelio ryšys atnaujintas tik liepos 1 dieną, tačiau dabar galioja specialios taisyklės. Lietuvos ir Baltarusijos stotyse yra tik techninės stotelės, įlaipinimas ir išlaipinimas draudžiamas.

Taip pat tik vakariniame Rusijos regione registruoti keleiviai gali kirsti Rusijos sieną tranzitiniais traukiniais, važiuojančiais į Kaliningradą ir iš jo.

Tegai:
transporto srautas, keleiviai, Kaliningradas
Dar šia tema
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų