Pratybos Vostok-2018, archyvinė nuotrauka

"NI" sumodeliavo, kaip "Rusija užgrobs Baltijos šalis", kilus konfliktui su NATO

163
(atnaujinta 12:08 2019.03.26)
Pagal "The National Interest" versiją, Aljansas laiku nespės susigaudyti situacijoje, todėl nesugebės apsaugoti sąjungininkų, o tai nulems geopolitinius pokyčius Europoje

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Amerikos žurnalas "The National Interest" sumodeliavo karo tarp Rusijos ir NATO Europoje pradžią. Autorius Maiklas Pekas savo straipsnyje remiasi Amerikos strateginių ir biudžeto vertinimų centro atliktu tyrimu, pagal kurį Maskva gali "užgrobti dalį Estijos, Latvijos ir Lietuvos", Šiaurės Atlanto aljansui dar nespėjus įsikišti.

Teigiama, kad netgi apriboto karo sąlygomis pasekmės Europos žemyne gali būti fatališkos NATO vienybei. Nesugebėjimas apsaugoti sąjungininkų gali sukelti geopolitinius pokyčius Europoje ir gerokai sumažinti JAV saugumo įsipareigojimų patikimumą.

Savo straipsnyje Pekas siūlo apsvarstyti "gynybinę schemą", pagal kurią Lenkija būtų vertinama kaip "raktas" į Rytų Europos apsaugą. Pasak Peko, šiuo tikslu būtina dislokuoti pilnavertes JAV divizijas bei modernizuoti Lenkijos kariuomenės ginkluotę.

"Lenkija turėtų kuo greičiau pakeisti pasenusią sovietmečio įrangą nauja, kuri labiau tinka intensyviam šiuolaikiniam karui ir geba integruotis į kitus NATO pajėgumus", — teigiama straipsnyje.

Kita vertus, Lenkijos kariuomenės pertvarka reikalauja didelių finansinių investicijų.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad NATO ketina statyti karinius objektus Lenkijos mieste Povidze, kur galima būtų saugoti Amerikos karinę įrangą. Varšuva taip pat planuoja savo teritorijoje dislokuoti nuolatinę karinę bazę, už kurią, pasak Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos, šalis yra pasirengusi sumokėti "milijardus ir milijardus dolerių" ir netgi suteikti jai vardą "Fort Trump".

Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu pabrėžė, kad Lenkijos planai trukdo stiprinti stabilumą ir regiono saugumą, o Varšuvos ketinimas dislokuoti JAV kariuomenės padalinį verčia Maskvą imtis atsakomųjų priemonių.

Pastaraisiais metais Rusija nuolat kalba apie NATO aktyvumą prie savo vakarinių sienų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pažymėjo, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje didėja NATO karinių kontingentų skaičius. Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas sakė, kad Aljansas atnaujina transatlantinę JAV ir Kanados kariuomenių dislokaciją arčiau Rusijos sienų, kaip kad buvo šaltojo karo metu. Pasak jo, NATO nuo 1990 metų plečiasi tik į rytus, Rusijos link.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti, ir Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi Vakarų isterija dėl "Rusijos grėsmės", siekdamas padidinti karinių kontingentų ir įrangos skaičių prie Rusijos sienų.

163
Tegai:
Rusija, NATO, karas
Dar šia tema
Ekspertė: tik nenormalūs gali ryžtis kovoti su Rusija arti jos sienų
NATO be Amerikos — iššūkis Lietuvai
Ekspertas: NATO ruošia piliečius perėjimui nuo šaltojo karo su Rusija prie karštojo
Vilnius

Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos

(atnaujinta 15:18 2020.10.22)
Baltijos šalys yra pasaulio politikos užkampyje, tačiau tikėtina, jog Baltųjų rūmų vadovas gali jas panaudoti savo tikslams, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Jei JAV prezidento rinkimus laimės Džo Baidenas, greičiausiai JAV ir Rusijos santykiai pablogės ir tam tikroms šalims, bus daromas spaudimas. Ne išimtis ir Baltijos šalys, kurios tam ir bus naudojamos, interviu Sputnik Lietuva sakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Pirma, ten galima dislokuoti amerikiečių ginklus. Antra, galima panaudoti šių šalių balsą ES, suteikiant šių šalių vadovams tam tikrą finansinę paramą, formuojant ten į JAV orientuotą elitą. Iš ten bus galima inicijuoti daugybę bylų prieš Rusiją. Jau seniai Baltijos šalys imasi idėjos reikalauti iš Rusijos kompensacijos už "okupaciją", kurią neva įvykdė sovietinis režimas. Tai galima paaštrinti. <...> Šios šalys toli gražu netampa politikos centru. Jos taps marionetėmis, kurias kažkas kada nors kažkur tampys už siūlų", — sakė jis.

Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas žada tvirtą paramą Baltijos šalims, jei jis laimės rinkimus, kaip paaiškėjo iš jo politinio dokumento. Barako Obamos prezidentavimo metu jis buvo atsakingas už saugumą Baltijos regione.

Jei Baidenas taps prezidentu, jis pasius "tvirtą žinią Rusijai: negąsdinkite NATO narių". Pažymima, kad pati žinia kontrastuoja su dabartinio Amerikos lyderio Donaldo Trampo politika, kuris "abejoja ​​aljanso su NATO verte".

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Estijos VRM palygino Putiną su vaistininku, sveriančiu viską ant svarstyklių
Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Briedis, archyvinė nuotrauka

Rygos policija visą dieną gaudė briedį, tačiau nesėkmingai

(atnaujinta 21:22 2020.10.21)
Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" pasinaudojo briedžio apsilankymu mieste socialinei reklamai ir paprašė piliečių būti atsargesnių prie geležinkelio bėgių

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Į Rygą nuklydęs briedis visą dieną bėginėjo nuo Valstybės policijos pareigūnų, praneša Sputnik Latvija.

Pranešimą apie tai, kad Grizinkalno parke buvo pastebėtas briedis, pareigūnai gavo 8:40 val. Iš ten briedis nužygiavo į Rygos centrinę stotį, kurios sargybiniai nesėkmingai bandė pagauti gyvūną ant platformų.

"Latvijas dzelzceļš" kameros užfiksavo, kaip briedis geležinkelio tiltu kirto Dauguvą, o jį lėtai sekė keleivinis traukinys.

Vėliau briedis dingo tarp medžių Zakusalos saloje, prie Latvijos televizijos pastato. Sutemus paiešką buvo nutarta nutraukti. Kur briedis dabar, pareigūnai nežino ir ragina gyvūną pastebėjusius piliečius pranešti apie tai policijai.

Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" panaudojo briedžio apsilankymą mieste socialinei reklamai, o socialiniuose tinkluose paskelbė gyvūno kadrus su kreipiniu: "Nebūk briedis, sulėtink prie bėgių!"

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius juokais parašė "Twitter", kad policija greičiausiai persekiojo briedį, nes jis vaikščiojo po miestą be kaukės.

Tegai:
briedis, Latvija, Ryga
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
Latvija paliko Ukrainą be humanitarinės pagalbos, bijodama COVID-19
Latvijos prezidentas ragina jaunus žmones sugalvoti naujų žodžių, jei jų nepakanka
COVID-19 testas

Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19

(atnaujinta 20:51 2020.10.22)
Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno šalies gyventojo indėlis, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus — patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

NVSC informuoja, kad šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

  1. Izoliuotis.
  2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
  3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
  4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo — tai su užsikrėtusiuoju 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus.

Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 valandas iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

  • su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
  • jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
  • buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kokiu atveju globos įstaigų pacientai bus vežami į ligonines
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo