NATO kariai

Girti ir nebaudžiami: kodėl Baltijos šalių gyventojai toleruoja NATO karių išsišokimus

216
(atnaujinta 11:20 2019.03.29)
Kasmet Baltijos šalyse didėja skandalingų incidentų, kuriuose dalyvauja Aljanso kariai, skaičius, tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios ir toliau mano, kad kareiviai užtikrina žmonių ir regiono saugumą

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. NATO kariai Baltijos šalyse kelia regionui didesnę grėsmę nei Rusija, apie kurios "agresiją" nuolat kalba Baltijos šalių valdžios, rašo "Izvestija".

Pratybos Vostok-2018, archyvinė nuotrauka
© Photo : Министерство обороны РФ

Po kelių nemalonių incidentų, kuriuose dalyvavo Aljanso kariai, Laisvės paminklas Rygoje buvo aprūpintas vaizdo kameromis. Taigi, šių metų kovo 8 dieną Vaizdo stebėjimo centro darbuotojai pamatė, kad du žmonės šlapinasi šalia paminklo.

Vėliau policija išsiaiškino, kad tai buvo JAV piliečiai, atvykę į Latviją dalyvauti karinėse pratybose. Abu vyrai buvo blaivūs. Kiekvienam buvo skirta 400 eurų bauda. Latvijos gynybos ministerija apgailestavo dėl incidento, kuris "kenkia tūkstančių JAV ir kitų valstybių sąjungininkių reputacijai", o Karinių ir viešųjų ryšių departamento direktorius Kasparas Galkinas pareiškė, kad JAV kariuomenėje jie gaus daug griežtesnę bausmę.

Tačiau tai ne vienintelis atvejis Baltijos šalyse, susijęs su NATO kariais. Girtavimas ir peštynės jiems tapo įprastu dalyku. Kita vertus, daugeliu atvejų kariai lieka nenubausti, nors už daugelį nusižengimų numatyta baudžiamoji atsakomybė: jie grįžta į savo šalis, kur niekas jų griežtai nebaudžia.

Vienas iš žinomiausių incidentų įvyko 2014 metų gegužę, kai NATO kontingentas dalyvavo karinėse pratybose "Open Spirit" Ventspilyje, Latvijoje. Įvyko kelios peštynės, dalyvaujant užsienio piliečiams, o po vienų iš jų karys iš Nyderlandų buvo nuvežtas į ligoninę be sąmonės su veido kaulų lūžiais ir smegenų patinimu.

"NATO jūreiviai elgiasi kaip kiaulės, kurios nepaiso Latvijos įstatymų ir privalomų Ventspilio savivaldybės taisyklių. Jie būdami neblaivūs šlapinosi ant vitrinų, vartojo alkoholį viešosiose vietose, o tai mūsų šalyje draudžiama. Jie taip pat skynė gėles ir dovanojo jas prostitutėms", — po incidento papasakojo miesto meras Aivaras Lembergas.

Praėjusių metų pavasarį trys girti britų kariuomenės kariai susipešė su policijos pareigūnais Rygoje. Be to, Didžiosios Britanijos gynybos departamentas labiau nerimavo ne dėl netinkamo savo piliečių elgesio, o dėl to, kad "Rusijos ir prorusiški leidiniai gali panaudoti tai, kas atsitiko, kad diskredituotų NATO karius regione".

Panašūs incidentai vyksta ir Lietuvoje. 2017 metų rudenį Vokietijos kareivių vizitas į vietinį barą pasibaigė muštynėmis, vienas kareivis buvo nuvežtas į ligoninę, likusius policija išsiuntė į kareivines.

Nepadorus NATO karių elgesys nesibaigia tik muštynėmis. JAV kareiviai buvo pastebėti, kai jie šlapinosi prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos pastato, o 2016 metais Kaune nuplėšė nacionalinę vėliavą nuo prokuratūros pastato. Lietuvos valdžios institucijos, kai paaiškėjo, kad tai buvo JAV piliečiai, bandė neleisti incidentui iškilti aikštėn.

Nepaisant skandalingų epizodų, susijusių su NATO karių dalyvavimu, gausos, Baltijos šalių vadovybė ir toliau nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę" ir prašo didinti Aljanso kontingentų skaičių. Tačiau patys užsienio kareiviai nejaučia grėsmės, būdami Baltijos šalyse, ir teikia pirmenybę pasilinksminimams ir poilsiui — tai patvirtina kai kurių politikų žodžiai.

2018 metų rugsėjį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad Rusija nepuls Baltijos šalių, nes Maskva paprasčiausiai neturi priežasčių to daryti. Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderis Džeremis Korbinas teigė, kad "Rusijos tankai niekur nevyks", tačiau Lietuvos ambasadorė Britanijoje Asta Skaisgirytė pareiškė, kad šis politikas nesupranta visos problemos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti, o NATO naudojasi Vakarų isterija dėl "Rusijos grėsmės", kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos sienų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
216
Tegai:
Lietuva, Latvija, Estija, Baltijos šalys, NATO kariai, NATO
Dar šia tema
Grybauskaitė ragina dislokuoti "Fort Trump" arčiau Lietuvos
Narystės NATO metinių proga Lietuvoje pirmą kartą lankosi Vokietijos karo laivai
Paaiškėjo, kiek Pentagonas per penkerius metus išleido Ukrainos armijai
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kaip NATO laivai įplaukia į Juodąją jūrą
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį
Estijos vėliava

Estijoje apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės

(atnaujinta 17:31 2020.09.17)
Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, vyriausybė nusprendė atimti Estijos pilietybę iš dešimties žmonių, kuriems apgaule natūralizacijos būdu buvo suteikta pilietybė, rašo Estijos portalas "ERR".

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad nė vienas iš šių dešimties naujų piliečių savarankiškai neišlaikė estų kalbos egzamino.

Kaip pažymėta departamente, visi šie atvejai, įvykę 2013–2015 metais, susiję su nusikalstama grupuote, kuri padėjo savo klientams neteisėtai gauti Estijos pilietybę.

"Anksčiau ar vėliau mes išsiaiškiname žmones, apgavusius valstybę ir nesąžiningai įgijusius Estijos pilietybę. Jie turės atsakyti už savo veiksmus, — sakė šalies vidaus reikalų ministras Martas Helmė. — Be to, mes suteikiame jiems visiems galimybę sąžiningai per tam tikrą laiką išlaikyti reikiamus egzaminus. Jei reikia, pratęsiame šį laikotarpį. Bet jei asmuo per duotą laiką neišlaiko egzaminų, VRM pateikia vyriausybei siūlymą panaikinti pilietybę".

Tyrimai ir įrodymų rinkimas tęsiami dar kelių žmonių, apgavusių valstybę, atžvilgiu. Tie 10 žmonių, kuriems atimta pilietybė, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais.

Tegai:
pilietybė, Estija
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės Lietuva laikinai supaprastins vizų išdavimo tvarką baltarusiams
Baltarusijos valdžia gadina Rusijos žurnalistų pasus
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  

(atnaujinta 12:06 2020.09.18)
Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Maskva mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina, pareiškimai, kad ši žiniasklaida yra propagandos įrankis, yra absurdiški, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Žinoma, ši problema buvo aptarta [su kolegomis iš Prancūzijos — Sputnik]. Mūsų manymu, nepriimtina, kad tiek "Sputnik", tiek "RT", jų korespondentai yra atvirai diskriminuojami — tiek Prancūzijoje, tiek "Sputnik" Baltijos šalyse, tai taip pat yra gerai žinomas faktas. Tai, kad per pastaruosius metus, nuo 2017 metų, nei "RT", nei "Sputnik" nebuvo akredituoti Eliziejaus rūmuose, be abejo, gaila", — sakė ministras.

"Tačiau dar labiau stebina tai, kad šalia visų įsipareigojimų dėl laisvės, lygybės ir brolybės mes taip pat matome seserystę. Mūsų kolegos iš Prancūzijos pareiškia, kad nepakeis savo sprendimo, akreditacija nebus išduodama, nes "RT" ir "Sputnik", cituoju, "tai ne žiniasklaidos priemonės, o propagandos įrankis". Manau, kad nereikia komentuoti tokių etikečių absurdiškumo, nes RT ir "Sputnik" yra labai populiarūs vis daugiau šalių, auditorija auga", — pabrėžė Lavrovas.

Rusija pateikia šiuos klausimus ne tik prancūzams, reikalaudama, kad jie nustotų diskriminuoti Rusijoje registruotą žiniasklaidą, pridūrė ministras.

Tačiau kartu Lavrovas, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe.

"Natūraliai dirbsime su bet kokia vyriausybe, kuri yra išrinkta bet kurioje šalyje, tai galioja ir JAV. Bet mes kalbėsimės su JAV visais jas dominančiais klausimais tik dėl lygybės, abipusės naudos ir interesų pusiausvyros ieškojimo. Kalbėtis su mumis ultimatumu yra beprasmiška, nenaudinga. Jei kas nors dar to nesuprato, tai yra netinkama politika", — sakė jis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, netrukus vyks diskusijos tarp pagrindinių demokratų ir respublikonų partijų kandidatų į JAV prezidentus dėl "Rusijos kišimosi", nes tai tapo kliše, JAV vidaus reikalų srityje jau dabar užimančia vieną iš dominuojančių vietų.

Anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Rusija, Kinija ir Iranas kišasi į JAV rinkimus. Rusija kategoriškai neigia bet kokį kišimąsi. Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą "Rusijos kišimąsi" į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Dabartinis prezidentas Donaldas Trampas kandidatuos antrai kadencijai ir varžysis su demokratų kandidatu Džo Baidenu.

Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Vakaruose tapo vis sudėtingesnė. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o "Sputnik" ir "RT" yra pagrindinės grėsmės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pasveikino "RT" ir "Sputnik" žurnalistus už jų produktyvų darbą.

Kartu jis pažymėjo, kad šis dokumentas liudija akivaizdų idėjų apie demokratiją degradavimą Vakarų visuomenėje. Pasak Putino, jis tikisi sveiko proto triumfo ir kad realių Rusijos žiniasklaidos apribojimų nebus.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Žiniasklaida pasakojo, kaip Rusija gali reaguoti į JAV branduolinių pajėgų modernizavimą