Sunkvežimiai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje vairuotoją Rusijos sutraiškė jo paties sunkvežimis

144
(atnaujinta 13:38 2019.04.06)
Sunkvežimis ėmė riedėti ir sutraiškė už jo stovėjusį žmogų

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Lietuvoje vairuotoją iš Rusijos sutraiškė jo paties sunkvežimis, praneša šalies policija.

Balandžio 5 dieną, apie 6:30 valandą, Zarasų rajone, kelio Utena-Zarasai 153-ame kilometre, automobilių stovėjimo aikštelėje, be vairuotojo riedėdamas atbuline eiga krovininis automobilis "DAF" pervažiavo ir mirtinai sužalojo šio automobilio vairuotoją (g. 1965 m.). Nuo patirtų sužalojimų vyras mirė. Pradėtas įvykio tyrimas.

Rusijos ambasada Lietuvoje pranešė, kad žuvo Rusijos pilietis Aleksandras Volkovas, gimęs 1965 metais. Diplomatinė atstovybė palaiko ryšius su jo artimaisiais Kaliningrade ir darbdaviu, taip pat bendradarbiauja su Lietuvos policijos tyrėju.

144
Tegai:
žmogus, sunkvežimis
Dar šia tema
Maskvos centre gaisro metu žuvo keturi žmonės
Sirijoje dėl JAV vadovaujamos koalicijos smūgio žuvo civiliai
Avarijos metu JAV žuvo abu britų grupės "Her's" nariai
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys

76-osios Vilniaus išvadavimo metinės: Lietuvoje pagerbtas sovietų karių atminimas

(atnaujinta 18:55 2020.07.13)
1944 metų liepos 13 dieną Raudonoji armija išlaisvino Lietuvos sostinę — Vilnių. Šio istorinio įvykio atminimui Antakalnio kapinėse įvyko minėjimo ceremonija

Savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos sostinės išvadavimo metinių minėjimo ceremoniją. Renginys vyko Antakalnio kapinėse. Ceremonijoje dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos diplomatai, taip pat veteranai.

"Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto vardu noriu pasveikinti čia esančius ir nedalyvaujančius visus miestiečius su šia didele šventa, su didžiąja sukaktimi, prieš 74 metus (apsirikimas, iš tikrųjų 76 metus — Sputnik), šis miestas buvo išlaisvintas nuo nacių užpuolikų", — sakė renginyje dalyvavęs veteranas.

"Atėjome čia pagerbti tų mūsų kovos draugų, kurie čia mirė, išlaisvino mūsų miestą, mūsų sostinę — Vilnių", — sakė kitas renginyje pasirodęs karo laikų dalyvis.

"Na šiandien mes jau švenčiame 76-ąsias Vilniaus išvadavimo metines, vadinamosios Vilniaus operacijos, kuri truko nuo liepos 5 iki liepos 12 dienos, 13-tą dieną Vilnius buvo išlaisvintas. Didžiule kaina, miesto išvadavimo metu mirė apie penki tūkstančiai sovietų karių. Čia ilsisi daugiau nei trys tūkstančiai. Tai buvo 3-iojo Baltarusijos fronto būriai, vadovaujami pulkininko Černiachovskio. Penki žmonės, beje, tapo Sovietų Sąjungos didvyriais. Todėl šiandien noriu palinkėti jums, veteranai, žinoma sveikatos. Ir pandemiją, manau, nugalėsime ir apginsime tiesą apie karą", — susirinkusius veteranus pasveikino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.

Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Фридлянский

Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.

Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.

Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis, duotomis iš 324 ginklų.

Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.

Pernai, kai buvo minimos 75-osios Lietuvos sostinės išvadavimo metinės Maskvoje buvo surengtas šventinis fejerverkas. Tada 

Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir — rugpjūčio 1 dieną — Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, fašizmas, nacizmas, naciai, Raudonoji armija, Antakalnio kapinės, Vilnius