Karinės pratybos Estijoje

Kas namie šeimininkas? Amerikiečiai Estijoje gali nesidrovėti

128
(atnaujinta 13:39 2019.04.08)
JAV kariai jau seniai nevaržomai jaučiasi Estijoje. Tačiau vietos politikams vis nepakanka

Jie nori, kad kareivių būtų kuo daugiau, ir kad atvažiuotų jie dažniau. Įdomu, ar tie žmonės supranta, kad tokiu būdu jie patys Estijoje netrukus taps nereikalingi?

Estija savo ambasadoriaus Lenkijoje ir Rumunijoje Eriko Marmejo lūpomis pareiškė, kad mano, jog jai labai svarbu, kad visose trijose Baltijos šalyse būtų nuolatinis JAV karinis buvimas, rašo Sputnik radijo autorius Vladimiras Barsegianas.

Pareiškimas yra mažų mažiausiai keistas, nes amerikiečiai jau seniai šeimininkauja Baltijos šalyse ir jaučiasi čia kaip namie. Estijos vyriausybė jau senai patvirtino susitarimą, pagal kurį JAV ginkluotosios pajėgos savo nuožiūra gali naudoti Estijos gynybos pajėgų objektus. Tarp jų yra ir svarbiausi — aviacijos bazė Emaryje ir centrinis poligonas Tapoje. Objektų sąrašas gali būti plečiamas, viskas priklauso nuo amerikiečių norų ir poreikių.

Peskovas įvardijo Putino susitikimo su Estijos prezidente tikslus >>

Šis susitarimas pavadintas įprastai: "Susitarimas dėl investicijų". Bet pažvelgus šiek tiek giliau, iš karto atsiveria esmė: pagal susitarimą JAV kariai gali statyti ir tobulinti karinius objektus personalui apgyvendinti, mokyti, technikai prižiūrėti, padaliniams formuoti ir dislokuoti ir t.t. Būtent tai ir yra tos investicijos. Žinoma, pinigai investuojami į amerikiečių kareivių patogumus ir JAV technikos buvimui Estijos žemėje.

Taigi, visiškai aišku, kad amerikiečiai atvyko į Estiją ilgam. Kaip tai dera su nuolatiniais pokalbiais, kuriuos labai mėgsta Estijos politikai, apie nepriklausomybės, kaip pagrindinį valstybės simbolį, šventumą? Su apmaudu reikia pripažinti, kad Estija atsisveikino su savo nepriklausomybe, balsavusi už okupaciją — atsiprašau — už užsienio kariuomenių buvimą savo teritorijoje. Tuo tarpu amerikiečiai elgiasi visiškai įžūliai, atvirai nusispjaudami į visas taisykles ir padorumą.

Prieš kelerius metus vieno iš Estijos laikraščių žurnalistai sužinojo, kad JAV ambasada Taline sukūrė slaptą padalinį, kuris stebi jos apylinkėse vaikščiojančius žmones, neva, kad užtikrintų diplomatinės atstovybės saugumą. Renka jų asmeninius duomenis, o tuos, kurie kelia įtarimų, įtraukia į "potencialių teroristų" duomenų bazę.

Žurnalistams kilo klausimas, kaip tai įmanoma, kad pačioje šalies širdyje veiktų užsienio valstybės slaptas padalinys, renkantis duomenis apie šalies piliečius ir nustatantis jų galimo pavojaus laipsnį. Įdomiausia yra tai, kad visos Estijos Respublikos kompetentingos institucijos žinojo apie šio padalinio darbą ir net siuntė savo buvusius darbuotojus dirbti jame.

Girti ir nebaudžiami: kodėl Baltijos šalių gyventojai toleruoja NATO karių išsišokimus >>

Ar šis straipsnis turėjo kokių nors pasekmių? Jokių! Viskas liko savo vietose, na, galbūt, žurnalistai buvo iškviesti, kur reikia, ir jiems buvo paaiškinta, kaip rašyti ir apie ką nereikia rašyti. Tačiau apie tai istorija nutyli. Panašių pavyzdžių galima pateikti daugybę, bet ar to reikia? Ir taip aišku, kad JAV savo karių vardu ne šiaip sau dislokuojasi Estijoje ir kitose Baltijos šalyje; jie čia jaučiasi kaip šeimininkai.

128
Tegai:
Baltijos šalys, JAV, Estija
Dar šia tema
Su savižudišku malonumu: Lenkija virsta tikėtinu mūšio lauku
Ekspertas: Lietuvos ir JAV karinė sutartis — tik tuščias popiergalis
Žiniasklaida sužinojo, kodėl vokiečių karius į Afganistaną gabena JAV lėktuvai
"Maitino TSRS, dabar maitina ES": Lietuvos valdžia sukūrė naują istoriją
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas palaikė aukščiausiojo lygio susitikimo "branduolinio penketo" idėją

(atnaujinta 13:46 2020.07.12)
Jo manymu, reikia pokalbio apie taikos palaikymo, pasaulinio ir regioninio saugumo stiprinimo, strateginių ginklų kontrolės problemas, taip pat apie bendras pastangas kovoti su terorizmu, ekstremizmu ir kitomis didelėmis problemomis bei grėsmėmis

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie idėją surengti penkių nuolatinių JT saugumo tarybos narių viršūnių susitikimą, teigė, kad tarptautiniuose reikaluose susikaupė daug neaiškumų, kuriems reikia šių šalių dėmesio, toks susitikimas bus paklausus ir naudingas, praneša RIA Novosti.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Tarptautiniuose reikaluose susikaupė labai daug neaiškumų, kuriems reikia nuolatinio pirmaujančių pasaulio šalių dėmesio, oficialių branduolinių valstybių. Todėl toks susitikimas, mano manymu, yra savalaikis, tinkamas ir būtų naudingas", — sakė Putinas.

Birželio mėnesį Rusijos Federacijos prezidentui kilo idėja surengti "branduolinio penketo" šalių — penkių nuolatinių JT saugumo tarybos narių (Rusija, JAV, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija) viršūnių susitikimą.

Jo manymu, reikia pokalbio apie taikos palaikymo, pasaulinio ir regioninio saugumo stiprinimo, strateginių ginklų kontrolės problemas, taip pat apie bendras pastangas kovoti su terorizmu, ekstremizmu ir kitomis didelėmis problemomis bei grėsmėmis.

Susidomėjimą tokiu susitikimu išreiškė visi grupės nariai. Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė, kad sprendimas dėl penketo branduolinio lygio susitikimo datos ir vietos bus priimtas suderinus darbotvarkę.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kaip Konstitucijos pataisomis bus išvengta TSRS klaidų
Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo