Baltijos jūra

Lietuva ir Latvija 20 metų negali susitarti dėl jūros sienos

37
(atnaujinta 16:42 2019.04.14)
Latvija siekia pirmiausia pasirašyti ekonominį susitarimą, ištirti jūroje esantį naftos telkinį, kurio didžioji dalis yra Lietuvos teritorijoje, ir tada baigti sienos įteisinimą, nors sutartyje numatyta atvirkščiai

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Lietuva ir Latvija niekaip nesutaria dėl jūros sienos: tokia situacija tęsiasi jau du dešimtmečius, praneša LRT.

Dvišalę sutartį dėl sienos nustatymo 1999-aisiais ratifikavo tik Lietuva. Naujoji siena padidino Lietuvos vandenis apytiksliai dešimčia tūkstančių kilometrų.

Ratifikuoti sutartį Latvija delsia iki šiol. Ji siekia, kad Lietuva pirmiau pasirašytų susitarimą dėl ekonominio bendradarbiavimo kontinentiniame šelfe, nors Jūros sienos sutartyje numatyta priešingai — pirmiau ją ratifikuoti, o paskui sudaryti susitarimą. Latvijos užsienio reikalų ministerijos pozicija kol kas nesikeičia.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad yra suinteresuota tęsti darbą, tyrinėjant ir naudojant pasienio resursus tam, kad būtų plėtojamas Ekonominio bendradarbiavimo susitarimas. Taip pat tęsti darbus drąsinama ir Lietuva.

"Mūsų manymu, Ekonominio bendradarbiavimo susitarimas gali būti pristatytas ratifikuoti bendrame pakete, kuris palengvintų Jūrų sienų susitarimo ratifikaciją. Visgi, Jūrų sienų susitarimas yra Latvijos Parlamento kompetencijoje", — teigia Latvijos URM.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Latvijos parlamentarai, kad ratifikuotų sutartį, mainais siūlė per pusę pasidalinti vieną iš stambesnių naftos telkinių, nors beveik visas jis — Lietuvos vandenyse. Lietuva su tuo nesutiko. 

"Žinau, kad prieš kelis metus buvo duotas leidimas ir išgręžtas gręžinys, o pernai leidimas išduotas kitam telkiniui. Toje ginčytinoje teritorijoje galėtų būti aštuoni milijonai tonų geologinių naftos išteklių iš kurių 2-3 milijonai tonų galėtų būti išgauta", — pastebi Geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė.

Tokią situaciją, kai dvi valstybės 20 metų neturi galiojančios jūros sienos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vadina paradoksalia.

"Kadangi zona yra bendra, ir turėtume bendrai tirti, bet tą reikėtų daryti sutartyje nustatytu laiku", — pažymėjo Linkevičius.

Buvęs Latvijos Parlamento narys Romualdas Ražukas mano, kad galima būtų susitarti, jei vienu metu latviams būtų pasiūlytos dvi sutartys.

"Reikia ekonominės sutarties, kuri būtų perduota Latvijos Seimui, nes manau, kad jei abi sutartys bus kartu, tokiu atveju latviai balsuos ir sienos sutartis bus ratifikuota", — svarsto Ražukas.

Oficialiai teigiama, kad tokia situacija neturi įtakos dvišaliams santykiams.

"Svarbiausia šiuo atveju net ne ekonominiai klausimai, kuriuos patiria abi šalys vien dėl to, kad neratifikavus sutarties, negalima pasirašyti susitarimo ir atlikti tyrimų, kurie susiję su gamtinių išteklių paieška ir jų eksploatavimu. Svarbesnė yra reputacija, kurią šis neišspręstas klausimas daro Baltijos šalims", — sako VU TSPMI direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto narių, kito tokio atvejo, kai dvi valstybės nesusitaria dėl jūros sienos, Europos Sąjungoje nėra.

37
Tegai:
Baltijos jūra, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
"Maitino TSRS, dabar maitina ES": Lietuvos valdžia sukūrė naują istoriją
Verslo neišleisti, Rusijos neįsileisti: didysis Lietuvos valdžios planas
"Lietuvos geležinkeliai" pasirašė sutartį dėl "skandalingo Rengės ruožo" rekonstrukcijos