Tankai M1 Abrams tarptautinėse karinėse pratybose Summer Shield XIV Latvijoje

Latvijoje pareikšta, kad NATO neleidžia vystytis šalies ekonomikai

122
(atnaujinta 16:20 2019.04.17)
Ventspilio miesto mero teigimu, NATO šalys, visų pirma Jungtinės Valstijos, visiškai nepasitiki Latvija, negerbia jos ir nenori, kad šalies ekonomika vystytųsi

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Ventspilio miesto meras Aivaras Lembergas teigia, kad NATO neleidžia Latvijos ekonomikai vystytis, skatindama karinės pramonės komplekso plėtrą, praneša RIA Novosti.

Rusijos URM pastatas
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Lembergas pažymėjo, kad kai šalis buvo Varšuvos sutartyje, tada septyni procentai šalies BVP atiteko karinės pramonės kompleksui, o po šalies įstojimo į NATO šis rodiklis sumažėjo beveik iki nulio.

"Kodėl Varšuvos sutartis buvo lojalesnė, patikimesnė, artimesnė Latvijai nei NATO? Kodėl NATO šalys, visų pirma Jungtinės Valstijos, visiškai nepasitiki Latvija, negerbia jos ir nenori, kad Latvijos ekonomika vystytųsi, tuo tarpu ir karinės pramonės komplekso sąskaita?" — interviu radijui "Baltcom" pasakė Lembergas.

Meras pažymėjo, kad kartu Latvija moka už narystę NATO ir perka aprangą iš kitų Aljanso narių, kurie uždirba pinigus Latvijos sąskaita.

NATO viršūnių susitikime Briuselyje 2018 metais JAV prezidentas Donaldas Trampas iškėlė klausimą ne tik dėl to, kad Aljanso nariai pasiektų susitarto dviejų procentų BVP išlaidų gynybai lygio, bet ir nustatė naują barjerą — keturi procentai BVP gynybai.

Pats JAV prezidentas anksčiau pareiškė, kad NATO šalys turėtų nedelsiant pradėti gynybai skirti du procentus savo BVP. Latvija yra NATO narė nuo 2004 metų ir skiria du procentus BVP gynybai. Tačiau pati Latvija negamina ginklų ir užima paskutinę vietą ES pagal jų eksportą.

NATO: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO: plėtros istorija
122
Tegai:
ekonomika, JAV, NATO, Latvija
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Praėjusią parą patvirtinta virš 30 naujų COVID-19 atvejų

Lietuvoje šiuo metu sergančių asmenų yra 588, pasveiko 1704

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti trisdešimt keturi koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš jų 13 — Kauno apskrityje, 4 — Klaipėdos apskrityje, 1 — Panevėžio apskrityje, 2 — Šiaulių apskrityje, 3 — Tauragės apskrityje ir 11 — Vilniaus apskrityje. 4 atvejai yra įvežtiniai iš Rusijos, Anglijos, Lenkijos, Nyderlandų.

Kauno apskrityje užsikrėtė ne tik kauniečiai

Nemažai susijusių atvejų buvo nustatyta tiriant protrūkį UAB "Nuo sutemų iki aušros" — Adform kiemelis. Iki vakar dienos su šiuo protrūkiu siejama  net 11 atvejų. Vakar gauta informacija apie 2 užsikrėtusius UAB "Nuo sutemų iki aušros" darbuotojus, 1 samdomą darbuotoją bei 5 užsikrėtusius lankytojus, iš jų vienas vilnietis ir du šiauliečiai.

Klaipėdos apskrityje vakar nustatyti 4 atvejai

Vieno užsikrėtusiųjų infekcijos šaltinis nėra žinomas, toliau vykdoma epidemiologinė diagnostika.

Kitas asmuo galimai užsikrėtė Nyderlandų Karalystėje nuo bendradarbio. Kiti du atvejai turėjo kontaktą su patvirtintais atvejais.

Tauragės apskrityje 3 nauji atvejai

Vienas asmuo, kuriam nustatyta koronavirusinė infekcija, turėjo sąlytį su sergančiu šeimos nariu. Kaip užsikrėtė kiti 2 dar aiškinamasi, tikslinami maršrutai.

Atvejis Panevėžio apskrityje

Užsikrėtęs asmuo simptomų nejautė, tyrėsi profilaktiškai, nes turėjo sąlytį su COVID-19 infekcija sergančia dukra.

Į Šiaulius atsivežė infekciją iš Kauno

Užsikrėtę šiauliečiai dalyvavo renginyje Kaune. Susirgimo atvejai siejami su jau aprašytu UAB "Nuo sutemų iki aušros" — Adform kiemelis protrūkiu.

Nauji atvejai Vilniaus apskrityje

Per vakarykščią parą Vilniaus apskrityje patvirtinta 11 naujų atvejų, 3 iš jų įvežtiniai. Daugumos nustatytų atvejų epidemiologiniai tyrimai dar tęsiami.

Vakar nustatytas dar vienas atvejis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojui. Su meno atstovų protrūkiu jau siejama 19 atvejų.

Vilniaus apskrityje vakar nustatytas ir šeiminis protrūkis. Užsikrėtęs asmuo su kolegomis (apie 40 asmenų) šventė vasaros šventę.

Lietuvoje iš viso patvirtintų koronaviruso atvejų konkretiems žmonėms — 2386, šiuo metu sergančių asmenų yra 588, pasveiko 1704.

Visais tiriamais atvejais nustatyti sąlytį turėję asmenys, jiems nurodyta izoliuotis 14 dienų.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje