Ryga

Politologas: Latvija rasizmą ir apartheidą paverčia valstybės ideologija

51
(atnaujinta 16:30 2019.04.24)
Nuginčyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl kalbų tautinių mažumų mokyklose gali tik patys Latvijos gyventojai, mano politologas Dmitrijus Jurjevas

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Latvijos Konstitucinis Teismas pripažino sprendimą perorientuoti tautinių mažumų, įskaitant rusų, mokyklas į mokymąsi valstybine kalba, atitinkančiu Konstituciją. Sprendimas buvo paskelbtas teismo tinklalapyje išvakarėse.

Latvijos rusakalbiai gyventojai įvertino reformą labai neigiamai, šalyje kilo protestų banga, praneša Sputnik Latvija. Eilinė protesto akcija, kurią rengia Latvijos rusų sąjunga, numatoma gegužės 1 dieną.

Interviu Sputnik Radijui politologas Dmitrijus Jurjevas pabrėžė, kad Latvijos, kaip ir visų Baltijos šalių valstybingumas, yra pagrįstas pačios teisės sąvokos sunaikinimu. Pasak jo, dauguma rusakalbių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų balsavo už respublikų nepriklausomybę.

"Tik todėl, kad kovotojai už nepriklausomybę pažadėjo jiems, kad nepriklausomybė — tai valstybės nepriklausomybė, o visai ne kova prieš rusus. Visa ši teisėkūros sistema yra pagrįsta didžiule apgaule. Ir dabar ji grindžiama tarptautinių principų sunaikinimu", — kalbėjo politologas.

Jurjevas pridūrė, kad nuginčyti Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimą gali tik patys respublikos gyventojai.

"Manau, kad tai gali padaryti tik Latvijos žmonės, jei jiems užteks sveiko proto, psichikos sveikatos tam, kad nustotų vesti savo mažą, bet išdidžią šalį tiesioginės nacifikacijos keliu, rasizmo ir apartheido pavertimo oficialia valstybės ideologija keliu", — padarė išvadą politologas.

51
Tegai:
rusakalbiai, rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Rusija Baltijos šalių politiką rusų kalbos atžvilgiu vadina apartheidu
Latvijoje atidaryta virtuali rusų mokykla
Nauja grėsmė Baltijos šalims: kebabas nesupranta latvių kalbos
Europarlamentaras: Latvijos teismo sprendimas turės "blaivinantį poveikį" rusakalbiams
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį
Estijos vėliava

Estijoje apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės

(atnaujinta 17:31 2020.09.17)
Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, vyriausybė nusprendė atimti Estijos pilietybę iš dešimties žmonių, kuriems apgaule natūralizacijos būdu buvo suteikta pilietybė, rašo Estijos portalas "ERR".

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad nė vienas iš šių dešimties naujų piliečių savarankiškai neišlaikė estų kalbos egzamino.

Kaip pažymėta departamente, visi šie atvejai, įvykę 2013–2015 metais, susiję su nusikalstama grupuote, kuri padėjo savo klientams neteisėtai gauti Estijos pilietybę.

"Anksčiau ar vėliau mes išsiaiškiname žmones, apgavusius valstybę ir nesąžiningai įgijusius Estijos pilietybę. Jie turės atsakyti už savo veiksmus, — sakė šalies vidaus reikalų ministras Martas Helmė. — Be to, mes suteikiame jiems visiems galimybę sąžiningai per tam tikrą laiką išlaikyti reikiamus egzaminus. Jei reikia, pratęsiame šį laikotarpį. Bet jei asmuo per duotą laiką neišlaiko egzaminų, VRM pateikia vyriausybei siūlymą panaikinti pilietybę".

Tyrimai ir įrodymų rinkimas tęsiami dar kelių žmonių, apgavusių valstybę, atžvilgiu. Tie 10 žmonių, kuriems atimta pilietybė, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais.

Tegai:
pilietybė, Estija
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės Lietuva laikinai supaprastins vizų išdavimo tvarką baltarusiams
Baltarusijos valdžia gadina Rusijos žurnalistų pasus
Aleksejus Navalnas

Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu

(atnaujinta 14:23 2020.09.18)
Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert) neatmetė, kad ES šalių vadovai gali aptarti situaciją su Aleksejumi Navalnu kitą savaitę vyksiančiame ES Tarybos posėdyje, praneša RIA Novasti.

Paskelbdamas apie būsimą ES Tarybos posėdį rugsėjo 25 dieną, Zeibertas teigė, kad užsienio politikos klausimų bloke pagrindinės temos bus santykiai su Turkija ir Kinija.

"Aš įvardijau jums paskelbtas temas. Kaip įprasta ES Taryboje, likus savaitei iki posėdžio negali būti baigtinio sąrašo. Galima apsvarstyti kitas temas, kaip dažnai atsitinka. Negaliu pasakyti, kurias iš jų, mes pamatysime", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, kodėl Navalno tema nėra įtraukta į darbotvarkę.

Jis pridūrė, kad Berlynas tęsia konsultacijas su kolegomis Europoje šia tema. Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, Zeibertas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja".

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateiktomis išvadomis, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas "Novičiok" grupės medžiaga. Vėliau Vokietijos vyriausybė pranešė, kad šalies ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija vis dar laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dienos prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto yra vykdomi, tačiau jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atliekamas ir de jure.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis buvo išvestas iš komos ir atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Antradienį Navalnas paskelbė savo pirmąją nuotrauką po to, kai išėjo iš komos, ir pranešė, kad sugebėjo visą dieną kvėpuoti pats. 

Tegai:
Rusija, Aleksejus Navalnas, ES, Vokietija
Dar šia tema
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje