Danijos karinio jūrų laivyno fregata, archyvinė nuotrauka

Baltijos jūros vandenyse pasirodė NATO laivų grupė

82
(atnaujinta 10:04 2019.05.02)
Trečiadienio naktį grupė perplaukė Oresundo sąsiaurį, šiuo metu laivai yra šalia Danijos Bornholmo salos

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Į Baltijos jūrą atvyko Danijos fregatos "Tethio" vadovaujamų NATO laivų grupė, praneša RIA Novosti su nuoroda į stebėjimo bendrovės "Intel Ska & Air" pateiktus duomenis.

Danijos fregatas lydi Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos ir Vokietijos eskadrinių minininkų grupę.

Kaip matyti iš Jūrų transporto tarnybos duomenų, trečiadienio naktį grupė perplaukė Oresundo sąsiaurį. Šiuo metu laivai yra šalia Danijos Bornholmo salos.

Balandžio 18 dieną į Baltijos jūrą atplaukė amerikiečių eskadrinis minininkas "Gravely", vadovaujantis NATO laivų grupei, bei Lenkijos karinio jūrų laivyno fregata "Pulaski", Turkijos karinio jūrų laivyno "Gekova" ir Ispanijos laivyno fregata "Juan de Borbon".

Jų veiksmus stebi Rusijos kariuomenė, nustatytas karinio jūrų laivyno smogiamųjų grupių, pakrantės raketų sistemų "Ball" ir "Bastion" bei jūros aviacijos lėktuvų budėjimo režimas.

Anksčiau Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas paragino NATO sustabdyti karinę veiklą prie Rusijos sienų, kad sumažėtų įtampa. Atsakydamas Briuselis apsiribojo nuorodomis į specializuotą Aljanso interneto svetainės skyrių "Penki pagrindiniai Rusijos skleidžiami mitai", kuriame pateikiami argumentai dėl pajėgų dislokavimo prie Rusijos sienų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
82
Tegai:
Danija, laivai
Dar šia tema
Lavrovas paragino NATO sustabdyti konfrontaciją Europoje
Estijoje prasideda didelio masto NATO pratybos "Pavasario audra-2019"
Politologas: SIPRI duomenys neatitinka NATO pareiškimų apie "Rusijos grėsmę"
"Karo banginiai ir krevetės": NATO kuria naujas pasakas apie Rusiją Baltijos jūroje
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Protestai Baltarusijoje

Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygiu

(atnaujinta 16:27 2020.08.12)
Tačiau raginimai paleisti politinius kalinius ir surengti pakartotinius rinkimus bus užfiksuoti kažkokiame ES dokumente, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Europos Sąjunga negalės paveikti situacijos Baltarusijoje, nes ji nėra ES narė, interviu Sputnik Lietuva pasakė tarptautinės stebėjimo organizacijos "CIS-EMO" vykdomasis direktorius Stanislavas Byšokas.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu planuoja iškelti klausimą apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, atvirame JT saugumo tarybos posėdyje, kuriame gali dalyvauti valstybės, kurios nėra tarybos narės.

Dieną prieš Reinsalu ketino siūlyti ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai Džozefui Boreliui šią savaitę sušaukti neeilinį ES šalių užsienio reikalų ministrų vadovų susitikimą.

Ekspertas Stanislavas Byšokas pažymėjo, kad jei iškeliamas koks nors su Baltarusija susijęs klausimas, jis turėtų būti sprendžiamas tų tarptautinių struktūrų lygmeniu, kurioms Baltarusija priklauso ir kurių dokumentai, įskaitant dokumentus dėl pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos rinkimų, Baltarusija pasirašė.

"Kadangi nuo sovietinių laikų ji yra JT narė, logiška, kad Baltarusijos klausimas bus svarstomas JT ribose. Bet jis bus svarstomas ir Europos Sąjungos lygiu, tai reiškia, tai nėra prieštaringos idėjos — aptarinėti skirtinguose kontekstuose", — pažymėjo ekspertas.

Jo nuomone, Rusija turėtų dalyvauti Baltarusijos klausimo aptarime Europos lygiu, nes ji yra artimiausia kaimynė ir sąjungininkė.

"Akivaizdu, kad Europos Sąjunga, kaip ir Rusija, — tai Baltarusijos kaimynė, taigi šia prasme suprantama, kad Estija gali būti ne labiausiai suinteresuota šalis taika, o, atvirkščiai, nestabilumu Baltarusijoje. Todėl čia, žinoma, aš manau, būtų teisinga, kad Rusija taip pat įsitrauktų į diskusiją apie tai, kas vyksta ar kas nutiko Baltarusijoje. Kadangi tai tikrai yra ir mūsų kaimynė, ir sąjungos valstybės partnerė. Todėl, be abejo, turime pareikšti ir savo poziciją dėl taikos respublikoje", — pažymėjo ekspertas.

Byšokas pridūrė, kad Europos Sąjungos lygmeniu bus sudarytas kažkoks dokumentas su raginimu surengti pakartotinius rinkimus, ką neigiamai įvertins oficialusis Minskas.

"JT saugumo tarybos lygmeniu nebus įvestos jokios sankcijos, nes jas blokuos Kinija ir Rusija. Kalbant apie platesnį aptarimo ratą, žinoma, bus rezoliucijų, raginančių taiką ir, galbūt, pakartotinius rinkimus Baltarusijoje, kurios, be abejo, oficialus Minskas neigiamai suvoks kaip bandymą daryti spaudimą ar kištis į Baltarusijos vidaus reikalus. Tačiau tikrai bus raginimų paleisti politinius kalinius, surengti pakartotinius rinkimus. Tai akivaizdu. Šie raginimai skamba, tačiau jie bus užfiksuoti kažkokiame dokumente", — padarė išvadą ekspertas.

Masiniai protestai Baltarusijoje vyksta nuo rugpjūčio 9 dienos, kai šalyje vyko prezidento rinkimai. Dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, surinko 80,08 procento balsų, opozicijos lyderę Svetlaną Tichanovskają palaikė 10,09 procentai rinkėjų, jos būstinė nepripažino balsavimo rezultatų.

Tegai:
ES, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neiti į protestų akcijas
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuvos gyventojai nevienareikšmiškai vertina Baltarusijoje vykstančias represijas
Lietuva pasirengusi priimti opozicijos atstovus iš Baltarusijos
Nausėda: situacija Baltarusijoje — visos ES reikalas
Premjeras apie įvykius Baltarusijoje: turime būti pasirengę provokacijoms