karinė bazė Adaži

Latvijoje per minos sprogimą žuvo Albanijos kariuomenės karė

74
(atnaujinta 20:59 2019.05.06)
Albanijos kariuomenė dalyvavo Antrojo pasaulinio karo minų neutralizavimo operacijoje

VILNIUS, gegužės 6 ― Sputnik. Latvijoje per minos sprogimą žuvo Albanijos ginkluotųjų pajėgų karė, dar du kariai buvo sužeisti, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į laikraštį "Albanian Daily News".

"Šiandien Latvijoje įvyko liūdnas incidentas, kur per minos sprogimą žuvo vyriausioji leitenantė Zarife Hasanaja. Nukentėjo kontingento vadas Klodian Tanuši ir seržantas Julian Kapaj", ― sakė Generalinio štabo viršininkas Bardil Kolcaku.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Kariškiai Adaži karinėje bazėje dalyvavo Antrojo pasaulinio karo minų neutralizavimo operacijoje. Tai buvo NATO misijos dalis.

Albanijos prezidentas Iliras Meta išreiškė užuojautą mirusiosios šeimai bei palinkėjo sveikatos sužeistiesiems. Šalies Gynybos departamentas pažadėjo paremti Hasanajų šeimą.

Tai nėra pirmas toks įvykis NATO misijose ar pratybose Baltijos šalyse. Vasario mėnesį Estijoje vykusiose Aljanso pratybose "Žiemos stovykla" žuvo Estijos kariuomenės karininkė. Nelaimingo atsitikimo metu moteris mirtinai susižalojo savo asmeniniu tarnybiniu ginklu.

74
Tegai:
kareivio mirtis, kareiviai, Latvija
Dar šia tema
Estijoje NATO pratybų metu žuvo jauna kareivė
Estija pažadėjo atlyginti nuostolius dėl NATO pratybų
Ekspertas: NATO atvirai užsiima Baltijos šalių militarizacija
Talinas

Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"

(atnaujinta 10:14 2020.10.01)
Reinsalu pažymėjo, kad būtina išvengti pavasario situacijos, kai sienos tarp Baltijos šalių buvo visiškai uždarytos

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu paragino atkurti vadinamąjį "Baltijos burbulą", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Užsienio reikalų ministras su oficialiu vizitu lankėsi Latvijoje, kur susitiko su respublikos prezidentu Egilu Levitsu, parlamento pirmininke Inara Murniece ir savo kolega Edgaru Rinkevičiumi.

Susitikimo metu ministras paragino atnaujinti "Baltijos burbulą", tai yra Baltijos šalių susitarimą dėl bendro požiūrio į apribojimus kelionėms tarp trijų valstybių ir jų sušvelninimo, jei tai leis epidemiologinė situacija.

"Baltijos burbulas" veikė nuo šių metų gegužės. Tačiau dėl padidėjusio sergamumo Estijoje ir Lietuvoje Latvijos Respublika abi šalis įtraukė į "geltonąjį sąrašą".

"Saugodami savo žmonių sveikatą turime vengti pavasario situacijos, kai sienos tarp mūsų šalių buvo beveik visiškai uždarytos", — pasakė Reinsalu.

Taip pat didelis dėmesys buvo skirtas užsienio politikos klausimams ir buvo aptartas Latvijos siekis tapti JT Saugumo Tarybos nare 2026–2027 metais.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius pažadėjo, kad "Baltijos burbulas" anksčiau ar vėliau bus atkurtas.

Rinkevičius to susitikimo metu pareiškė, kad Ryga nepadidino sergamumo ribos iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų kaip jos kaimynės, nes buvo nuspręsta laikytis epidemiologų patarimo, kurie ragino nieko nekeisti.

Anot jo, "Baltijos burbulas" bus atkurtas priklausomai nuo situacijos su koronavirusu Baltijos ir ES šalyse.

Šiuo metu Estijoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiau kaip 3,3 tūkstančio koronaviruso atvejų, daugiau nei 2,6 tūkstančio žmonių pasveiko, 64 mirė. Palyginimui, Lietuvoje — daugiau nei 4,6 tūkstančio viruso atvejų, 92 žmonės mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 33,5 milijono infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Liepoja

Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje

(atnaujinta 08:49 2020.10.01)
Pasak turizmo specialisto, birželis ir rugpjūtis Latvijos Liepojoje buvo geriausi per penkerius metus, tačiau vis tiek ne tik kaimyninės respublikos piliečių sąskaita

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Turizmo sezonas Liepojoje ir Kuržemėje buvo sėkmingas turistų iš Lietuvos ir Rygos gyventojų dėka, praneša Sputnik Latvija.

© AFP 2020 / Tony Matelli / Timothy A. Clary

Turizmo sezonas Liepojoje prasidėjo birželį, iškart po to, kai buvo panaikintas nepaprastasis režimas. Iš pradžių svečių srautas buvo nedidelis, tačiau liepos mėnesį turistų jau buvo daug.

Liepojos regioninio turizmo informacijos biuro vadovė Inta Šorina papasakojo, kad birželis ir rugpjūtis Liepojoje buvo geriausi per penkerius metus.

"Labai daug svečių iš Lietuvos, taip pat iš Rygos, Latvijos gyventojų, kurie daugelį metų nekeliavo po šalį", — pasakė ji.

Siekdama paremti verslininkus ir pritraukti turistus, Liepojos miesto taryba surengė projektų konkursą ir skyrė finansavimą jiems įgyvendinti. Tad turizmo sezonas Liepojoje buvo daug sėkmingesnis nei Rygoje.

Vienas iš paaiškinimų galėtų būti tas, kad Latvijos sostinės gyventojai norėjo atsipalaiduoti už jos ribų, todėl jie vyko į regionus, pirmiausia į Kuržemę.

Šorina papasakojo, kad turistų srautas į vakarinę pakrantę buvo nepalyginamai didesnis nei kituose regionuose.

"Manau, kad rygiečiai labai norėjo pabėgti iš sostinės. Taip buvo ir su lietuviais — kauniečiai ir vilniečiai ieškojo galimybės nuvažiuoti iš didmiesčio prie jūros", — pasakė ji.

Pažymima, kad turistų srautas iš Lietuvos staiga nutrūko po rugsėjo 3 dienos, kai sprogo "Baltijos burbulas".

"Baltijos burbulas" — regione panaikinti apribojimai tarpvalstybinėms kelionėms tarp Baltijos šalių šių šalių gyventojams. Jis galiojo nuo gegužės, tačiau dėl padidėjusio sergamumo Lietuvoje ir Estijoje Latvija įtraukė abi šalis į "geltonąjį sąrašą".

Latvijoje koronavirusas nustatytas 1729 žmonėms, 37 mirė.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 33,5 milijono infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.

Tegai:
turizmas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Ženeva žada turistams "kišenpinigius"
Lietuvoje gali būti sutrumpintas turistų izoliacijos laikas
Italijoje turistui skirta 1 000 eurų bauda už bandymą išvežti smėlį
Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kuriuo metų laiku geriausia įsirengti saulės baterijas

(atnaujinta 16:09 2020.10.01)
Pažymima, kad itin saulėtą dieną žiemą elektrinė gali momentiškai ar per kelias valandas pagaminti daugiau energijos nei tuo pačiu metu vasarą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Gyventojai, kurie nori įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrines ir atgauti trečdalį investuotų lėšų, gali iki spalio 21 dienos teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai paraiškas paramai gauti, praneša elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad daugeliui kyla klausimas, ar verta įšaldyti pinigus ir saulės elektrinę įsirengti prieš žiemą, kai saulėtų dienų būna mažai, o gal vis dėlto geriau šiuos darbus atidėti iki pavasario.

Ekspertų teigimu, šaltasis sezonas yra tinkamas metas gyventojams pradėti galvoti apie saulės elektrinių įrengimo darbus.

"Kuo anksčiau saulės elektrinė bus sumontuota, tuo greičiau pradės generuoti elektros energiją ir grąžinti investuotas lėšas. Lietuvoje saulės elektrinių sezonas prasideda jau kovą. Tuo metu elektrinės gamina beveik dvigubai daugiau elektros energijos nei spalį, balandžio mėnesį — gerokai daugiau nei rugsėjį, o gegužės mėnesį elektros energijos pagaminimo rezultatai dažniausiai būna geriausi per visus metus. Tad pavasario mėnesiai yra žymiai produktyvesni už rudens", — teigia "Elektrum Lietuva" saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

Jo teigimu, klaidinga manyti, kad rudenį ir žiemą saulės elektrinių įrengti negalima dėl oro sąlygų. Dryžas sako, kad elektrinės nemontuojamos tik tada, kai stipriai lyja, sninga, pučia smarkus vėjas ar laikosi dideli šalčiai.

"Be abejo, saulės elektrinių montavimą lengviausia atlikti šiltuoju metų laiku, didžiąja dalimi dėl to, kad esant žemai oro temperatūrai ir permainingoms sąlygoms sudėtingiau dirbti modulius montuojantiems darbininkams: jie turi būti šilčiau apsirengę ir judėjimas yra šiek tiek varžomas, be to, gali atsirasti odos nušalimo rizika, nes elektros darbai paprastai atliekami plikomis rankomis", — sako jis.

Pažymima, kad itin saulėtą dieną žiemą elektrinė gali momentiškai ar per kelias valandas pagaminti daugiau energijos nei tuo pačiu metu vasarą.

Tegai:
žiema, energija
Dar šia tema
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu
"Elektrum Lietuva" įvardijo būdus, kaip sutaupyti šildymo sezono metu