Aeroflot oro linijų lėktuvas Sukhoi Superjet 100

Rygoje dėl degėsių kvapo nusileido lėktuvas "SSJ", išvykęs Maskvos

111
(atnaujinta 13:58 2019.05.08)
Keleiviai pajuto degėsių kvapą, todėl buvo priimtas sprendimas pakeisti lėktuvą

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. "Aeroflot" oro linijų lėktuvas "Sukhoi Superjet 100", kuris pakilo iš Maskvos oro uosto dėl degėsių kvapo, kurį pajuto keleiviai, saugiai nusileido Rygos oro uoste, pranešė RIA Novosti šaltinis oro uoste.

"Keleiviai Maskvoje pajuto degėsių kvapą. Buvo pakeistas lėktuvas. Lėktuvas atvyko pavėlavęs. Orlaivis nusileido sėkmingai", — pranešė šaltinis.

"Sukhoi Superjet 100" turėjo išskristi iš Šeremetjevo į Rygą antradienį, 22:55 (sutampa su Maskvos laiku), tačiau keleiviai pajuto degėsių kvapą ir skrydis buvo atidėtas dviem valandoms.

Lėktuvas atskrido į Latviją 2:47, tai patvirtina informacija oro uosto "Ryga" tinklalapyje.

"Aeroflot" oro linijų lėktuvas "Sukhoi Superjet 100", skridęs iš Maskvos į Murmanską, gegužės 5 dienos vakare skubiai sugrįžo į Šeremetjevą ir po 28 minučių trukusio skrydžio sunkiai nusileido. Nusileidimo metu nulūžo važiuoklės ramsčiai ir varikliai užsidegė. Rusijos hidrometeorologijos centro duomenimis, sekmadienį Maskvos regione buvo perkūnija.

Rusijos Tardymo komiteto duomenimis, dėl katastrofos iš 78 lėktuve buvusių žmonių žuvo 41. Išgyventi pavyko keturiems iš penkių įgulos nariams ir 33 keleiviams.

Lėktuvo katastrofa Šeremetjevo oro uoste >>

Tyrėjai svarsto įvairias lėktuvo katastrofos versijas: galima nepakankama pilotų, dispečerių ir asmenų, kurie atliko techninę apžiūrą, kvalifikacija, taip pat lėktuvo gedimas ir oro sąlygos.

111
Tegai:
Maskva, lėktuvas, Ryga, Latvija
Dar šia tema
Rusijos tyrimo komitetas paskelbė vaizdo įrašą iš SSJ-100 katastrofos vietos
Įvardytos pagrindinės lėktuvo katastrofos Šeremetjevo oro uoste priežastys
Paskelbti iššifruoti "SSJ-100" įgulos ir dispečerių pokalbiai
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį
Estijos vėliava

Estijoje apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės

(atnaujinta 17:31 2020.09.17)
Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, vyriausybė nusprendė atimti Estijos pilietybę iš dešimties žmonių, kuriems apgaule natūralizacijos būdu buvo suteikta pilietybė, rašo Estijos portalas "ERR".

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad nė vienas iš šių dešimties naujų piliečių savarankiškai neišlaikė estų kalbos egzamino.

Kaip pažymėta departamente, visi šie atvejai, įvykę 2013–2015 metais, susiję su nusikalstama grupuote, kuri padėjo savo klientams neteisėtai gauti Estijos pilietybę.

"Anksčiau ar vėliau mes išsiaiškiname žmones, apgavusius valstybę ir nesąžiningai įgijusius Estijos pilietybę. Jie turės atsakyti už savo veiksmus, — sakė šalies vidaus reikalų ministras Martas Helmė. — Be to, mes suteikiame jiems visiems galimybę sąžiningai per tam tikrą laiką išlaikyti reikiamus egzaminus. Jei reikia, pratęsiame šį laikotarpį. Bet jei asmuo per duotą laiką neišlaiko egzaminų, VRM pateikia vyriausybei siūlymą panaikinti pilietybę".

Tyrimai ir įrodymų rinkimas tęsiami dar kelių žmonių, apgavusių valstybę, atžvilgiu. Tie 10 žmonių, kuriems atimta pilietybė, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais.

Tegai:
pilietybė, Estija
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės Lietuva laikinai supaprastins vizų išdavimo tvarką baltarusiams
Baltarusijos valdžia gadina Rusijos žurnalistų pasus
Laukiniai gyvūnai

Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje

(atnaujinta 15:54 2020.09.18)
Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir atsakomybė už nustatytų reikalavimų pažeidimus, praneša Aplinkos ministerija.

"Laukiniai gyvūnai turi būti laikomi erdviuose, šiuolaikinius standartus atitinkančiuose voljeruose, neturi patirti streso, juos reikia šerti kokybišku, pagal fiziologiją tinkamu pašaru, užtikrinti veterinarinę priežiūrą, pasirūpinti užimtumu, kad nekiltų elgsenos problemų. Tačiau pastaraisiais metais dėl blogų laikymo sąlygų ar trūkstamų dokumentų teko konfiskuoti ne vieną lokį, egzotinių rūšių roplį ir paukštį", — teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. 

Turi būti atsižvelgta į rūšies biologinius poreikius ir būdingą socialinį jautrumą, užtikrinta veterinarinė priežiūra, tai rūšiai tinkamas maitinimas, užimtumas ir kt.

Pranešime teigiama, kad Darbo grupė šiuo metu tikslina ir nelaisvėje laikomų paukščių rūšių patalpų bei kitus reikalavimus, numato keisti varliagyvių ir roplių rūšių laikymo nelaisvėje nuostatas.

"Rūpintis laukinių gyvūnų gerove labai padės ir kuriami centrai: Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bei Laukinių gyvūnų globos centras. Jiems įkurti skirti Aplinkos ministerijos ES lėšomis finansuojami projektai", — rašoma ministerijos pranešime. 

Taip pat šiuose centruose bus gydomi, reabilituojami mūsų šalies laukiniai gyvūnai, laikomi ir gydomi konfiskuoti egzotiniai laukiniai gyvūnai.

Tegai:
Aplinkos ministerija, gyvūnai
Dar šia tema
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms
Skatinama suskubti įsigyjant elektrinius paspirtukus vietoj taršios transporto priemonės