Naujausios zenitinės raketų sistemos S-400 Triumf

Ekspertas: Baltijos šalių aerodromai parengti NATO lėktuvams su branduoliniu ginklu

127
(atnaujinta 13:28 2019.05.14)
Pasak Korotčenko, Vašingtonas neatmeta riboto branduolinio karo galimybės Rusijos europinėje dalyje, vienu iš taikinių gali tapti pagrindinė Baltijos laivyno bazė

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Kariniai aerodromai Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijoje yra pasirengę priimti NATO orlaivius su JAV taktiniu branduoliniu ginklu, kad užpultų Rusijos europinę dalį, praneša RIA Novosti su nuoroda į žurnalo "Nacionalnaja oborona" vyriausiąjį redaktorių Igorį Korotčenko.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktorius Vladimiras Jermakovas pareiškė, kad dislokuodamos branduolinį ginklą Europoje Jungtinės Valstijos rengiasi jį naudoti. Jermakovo teigimu, kai kurios nebranduolinės šalys apsimeta, kad niekas nevyksta, arba bijo susimąstyti apie tai, kas vyksta.

"Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Baltijos šalių — Lietuvos, Latvijos ir Estijos — teritorijoje, taip pat Lenkijos teritorijoje parengti ir rekonstruoti kariniai aerodromai, gebantys priimti NATO taktinę aviaciją su branduoliniais užtaisais", — pasakė Korotčenko.

Pasak eksperto, Pentagonas neatmeta riboto branduolinio karo galimybės Rusijos europinėje dalyje su taktinio branduolinio ginklo panaudojimu. Pasak Korotčenko, JAV mano, kad tokia situacija neva nesukels globalių branduolinių smūgių tarp Rusijos ir JAV.

Ekspertų teigimu, pratybose prie Rusijos sienų NATO kariai treniruojasi būtent suduoti taktinį branduolinį smūgį Rusijai, kuris, be kita ko, bus nukreiptas į pagrindinę Baltijos laivyno bazę, Vakarų karinės apygardos ryšių ir kovinio valdymo objektus.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
127
Tegai:
Rusija, Lenkija, Baltijos šalys, NATO
Dar šia tema
Politologas: SIPRI duomenys neatitinka NATO pareiškimų apie "Rusijos grėsmę"
Europarlamentaras palygino gynybos išlaidas Rusijoje ir ES
Ekspertas: NATO atvirai užsiima Baltijos šalių militarizacija
Ekspertas: Rusijos požiūris į ginklavimosi programą tapo labiau apgalvotas
Vokietija pasiūlė Baltijos šalių ir Lenkijos "apsaugos" nuo Rusijos metodą
Degalinė

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 21:47 2020.08.01)
Paskutinę liepos darbo savaitę degalų kainos Vilniuje išaugo, Rygoje sumažėjo, o Taline pabrango tik benzinas

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Vilniuje 95-ojo ženklo benzinas pabrango 0,9 % iki 1,076 euro už litrą, o dyzelino kaina padidėjo 4,1 % iki 1,026 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas atpigo 0,9 % ir kainavo 1,154 euro už litrą, dyzelinas taip pat atpigo 0,9 % iki 1,064 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-ojo ženklo benzinas pabrango 2,4 % iki 1,259 euro už litrą, o dyzelino kaina nesikeitė ir buvo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos Rygoje ir Vilniuje buvo stabilios. Rygoje litras dujų kainavo 0,545 euro, Vilniuje — 0,539 euro. Taline automobilių dujos atpigo 2,3 % ir kainavo 0,556 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Knyga

Baltijos šalys pasirašė memorandumą dėl literatūros kūrinių vertimų

(atnaujinta 11:33 2020.07.27)
Šalys susitarė paruošti kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūrine premija, vertimo ir leidimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Baltijos šalių kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl šių šalių rašytojų kūrinių vertimo, jų publikavimo ir platinimo trijose valstybėse, praneša Lietuvos kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

Penktadienį Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Latvijos ministras Nauris Puntulis ir Estijos ministras Lukas Tõnis.

Šiuo dokumentu pripažįstama geresnių Baltijos šalių literatūros žinių ir vertimo, taip pat darbų, kuriems paskirta Baltijos asamblėjos literatūros premija, sklaidos svarbą. Nuspręsta parengti vertimų ir šių darbų publikavimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Tikimasi, kad Baltijos šalių rašytojų sąjungos padės įgyvendinti šią iniciatyvą.

Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad memorandumas yra naujos programos, kuria siekiama remti išverstus leidinius, pradžia. Jis juos vadino noru užtikrinti, kad Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų darbai būtų prieinami visų trijų Baltijos respublikų skaitytojams.

"Tiek visų trijų šalių kultūros ministerijose, tiek Rašytojų sąjungoje įvyko nemažai diskusijų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą literatūros srityje, kad mūsų rašytojų darbai būtų garsesni ir prieinamesni. Taigi šis memorandumas patvirtina, kad turime nuolatinę bendrą literatūrinio vertimo programą", — teigė ministras.

Ministrai iš Latvijos ir Estijos taip pat liko patenkinti pasiektu susitarimu.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už pasiekimus literatūroje, mene ir moksle buvo įsteigti remiantis 1993 metų spalio 31 dieną priimta rezoliucija. Literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių rinkinio, apsakymų, esė ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalbomis, autoriui. Kūrinys turėtų būti paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.

Tegai:
knygos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvių rašytoja gavo ES literatūros premiją
Pomėgis grožinės literatūros knygoms estui virto problemomis Rusijos pasienyje
Eurai, archyvinė nuotrauka

Paskelbtos sausio liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamos

(atnaujinta 11:07 2020.08.04)
Kaip teigiama pranešime, 2020 metų liepos mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei birželio mėnesį

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 13,4 proc. (111,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 2,8 proc. (20,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus, praneša Finansų ministerija.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pabrėžiama, kad šių metų liepos mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei birželio mėnesį, per kurį pajamų gauta 15,8 proc. (158,7 mln. eurų) mažiau nei planuota ir 10,4 proc. (98,4 mln. eurų) mažiau nei praėjusių metų birželį.

"Liepos mėnesio pajamų surinkimas atspindi birželio mėnesio veiklos rezultatus, tame tarpe ir COVID-19 paveiktų įmonių atidėtus mokesčių mokėjimus, kurie per mėnesį išaugo apie 61 mln. eurų ir birželio pabaigoje iš viso sudarė apie 631 mln. eurų", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad šių metų sausio — liepos mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15 proc. (829,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 7,7 proc. (392,4 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip teigiama pranešime, patikslinta ir detalesnė informacija apie valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą bus skelbiama rugpjūčio mėnesio antroje pusėje.

Tegai:
Lietuva, valstybės biudžetas, ekonomika
Dar šia tema
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"