Naujausios zenitinės raketų sistemos S-400 Triumf

Ekspertas: Baltijos šalių aerodromai parengti NATO lėktuvams su branduoliniu ginklu

126
(atnaujinta 13:28 2019.05.14)
Pasak Korotčenko, Vašingtonas neatmeta riboto branduolinio karo galimybės Rusijos europinėje dalyje, vienu iš taikinių gali tapti pagrindinė Baltijos laivyno bazė

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Kariniai aerodromai Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijoje yra pasirengę priimti NATO orlaivius su JAV taktiniu branduoliniu ginklu, kad užpultų Rusijos europinę dalį, praneša RIA Novosti su nuoroda į žurnalo "Nacionalnaja oborona" vyriausiąjį redaktorių Igorį Korotčenko.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktorius Vladimiras Jermakovas pareiškė, kad dislokuodamos branduolinį ginklą Europoje Jungtinės Valstijos rengiasi jį naudoti. Jermakovo teigimu, kai kurios nebranduolinės šalys apsimeta, kad niekas nevyksta, arba bijo susimąstyti apie tai, kas vyksta.

"Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Baltijos šalių — Lietuvos, Latvijos ir Estijos — teritorijoje, taip pat Lenkijos teritorijoje parengti ir rekonstruoti kariniai aerodromai, gebantys priimti NATO taktinę aviaciją su branduoliniais užtaisais", — pasakė Korotčenko.

Pasak eksperto, Pentagonas neatmeta riboto branduolinio karo galimybės Rusijos europinėje dalyje su taktinio branduolinio ginklo panaudojimu. Pasak Korotčenko, JAV mano, kad tokia situacija neva nesukels globalių branduolinių smūgių tarp Rusijos ir JAV.

Ekspertų teigimu, pratybose prie Rusijos sienų NATO kariai treniruojasi būtent suduoti taktinį branduolinį smūgį Rusijai, kuris, be kita ko, bus nukreiptas į pagrindinę Baltijos laivyno bazę, Vakarų karinės apygardos ryšių ir kovinio valdymo objektus.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
126
Tegai:
Rusija, Lenkija, Baltijos šalys, NATO
Dar šia tema
Politologas: SIPRI duomenys neatitinka NATO pareiškimų apie "Rusijos grėsmę"
Europarlamentaras palygino gynybos išlaidas Rusijoje ir ES
Ekspertas: NATO atvirai užsiima Baltijos šalių militarizacija
Ekspertas: Rusijos požiūris į ginklavimosi programą tapo labiau apgalvotas
Vokietija pasiūlė Baltijos šalių ir Lenkijos "apsaugos" nuo Rusijos metodą
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Michailas Kokšenovas, archyvinė nuotrauka

Mirė rusų aktorius ir režisierius Michailas Kokšenovas

Garsus aktorius mirė sulaukęs 83 metų. Vieni garsiausių jo vaidmenų buvo filmuose "Negali būti!", "Sportloto-82", "Širli-Myrli"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Eidamas 84-uosius gyvenimo metus mirė Rusijos Federacijos tautos menininkas, režisierius ir scenaristas Michailas Kokšenovas, penktadienį pranešė poetė Liubov Voropajeva.

"Mirė Miša Kokšenovas. Šviesi atmintis!", — parašė ji savo Facebook puslapyje.

RIA Novosti duomenimis, su nuoroda į Kinematografininkų sąjungos aktorių gildiją, Kokšenovas mirė ketvirtadienį 23:30.

Михаил Кокшенов в фильме Без солнца
© Sputnik / Ю. Венцковский
Michailas Kokšenovas filme "Be saulės"

Kokšenovas gimė 1936 metais Maskvoje. Iš pradžių, 1957 metais, būsimasis aktorius baigė Maskvos pramonės kolegiją ir pradėjo dirbti vadybos inžinieriumi. Vėliau, 1963 metais, jis baigė Ščukino teatro mokyklą, dirbo aktoriumi Vladimiro Majakovskio akademinio teatro scenoje, o 1966 metais persikėlė į Maskvos miniatiūrų teatrą ir pradėjo vaidinti filmuose.

Михаил Кокшенов в фильме Белые росы
© Sputnik / Галина Кмит
Filmas "Baltosios rasos"

Kokšenovo tarnybos lapas apima daugiau nei šimtą filmų, kuriuose jis vaidino, daugiausia kaip komišką vaidmenį. Žinomiausi  — "Ženia, "Ženečka ir "Katiuša", "Dauria", "Negali būti!", "Mažosios tragedijos", "Sportloto-82", "Žaviausia ir patraukliausia", "Deribasovskajoje oras gražus arba Braitono paplūdimyje vėl lyja", "Širli Myrli" ir kiti.

Актер Михаил Кокшенов
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Michailas Kokšenovas

Nuo 1990-ųjų jis užsiimė režisūra ir išbandė save vadinamajame "kooperatiniame kine".

Tegai:
mirtis, Rusija
Temos:
Metų netektys — 2020