Konteinerių krovimas Klaipėdos jūrų uoste, archyvinė nuotrauka

Naujasis Kaliningrado srities uostas pakeis padėtį Baltijos jūroje, rašo žiniasklaida

110
(atnaujinta 11:30 2019.06.06)
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė Kaliningrado srities giliavandenio jūrų uosto statybos projektui

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Giliavandenis uostas, kuris bus pastatytas Kaliningrado srityje, gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Baltijos jūroje, rašo Kaliningrad.ru, su nuoroda į Lenkijos portalą "Rynek Infrastruktury".

Leidinyje nurodoma, kad objektas gali konkuruoti su Lenkijos uostu Gdanske ir Lietuvos uostu Klaipėdoje, kurie užima ketvirtąją ir penktąją vietas pagal krovos apimtis Baltijos šalyse.

"Jantarnas (vieta, pasirinkta uosto statybai. — Sputnik) galėtų konkuruoti dėl Šiaurės ir Vidurio Europos šiaurinių vartų titulo ir padidinti Rusijos įtaką senajame pasaulyje", — rašoma leidinyje.

Be to, naujasis Kaliningrado srities uostas leis Rusijos vežėjams sumažinti tranzitinio transporto per Baltijos šalis skaičių, gabenant savo sunkvežimius jūra į Vokietijos uostus, rašo laikraštis. Lenkijai tai taip pat sukels nuostolių.

Rusijos infrastruktūra taip pat gali turėti įtakos Elblongo uostui, kuris turėjo būti "parama" didiesiems Lenkijos uostams. Tačiau, pasak leidinio, paramos gali ir neprireikti, jei Lenkijai teks konkuruoti su "Rusijos milžinu".

Lenkijos portale rašoma, kad guodžia tai, jog Jantarno uostas nebus atidarytas taip greitai, nes reikia daug investuoti į jo statybą, taip pat skirti papildomų lėšų infrastruktūros plėtrai.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė Kaliningrado srities giliavandenio uosto statybos projektui. Regioninės valdžios institucijos yra įpareigotos iki liepos mėnesio parengti verslo planą. Ateities įrenginių pajėgumas gali siekti 48 mln. tonų, o jo statybai skirta 200 mlrd. rublių.

110
Tegai:
projektas, uostas, prezidentas, Rusija
Dar šia tema
Klaipėdos uostas pristatomas logistikos parodoje "TransRussia"
Kaliningradas paskelbė, kas laukia dujų tranzito per Lietuvą
Kaliningradas svarsto galimybę pastatyti naują jūrų uostą
Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: jauni gydytojai Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją

(atnaujinta 17:00 2020.05.27)
Priešingai nei Baltijos šalyje, Jungtinė Karalystė ketina žymiai padidinti gydytojų atlyginimus ir investuos į sveikatos apsaugos priežiūrą, mano žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausias redaktorius Peteris Apinis

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Atlyginimų skirtumas tarp Latvijos ir Vakarų Europos gali žymiai padidėti, sakė buvęs Latvijos gydytojų draugijos vadovas, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausiasis redaktorius Peteris Apinis

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Pagal visus rodiklius gydytojų atlyginimai labiausiai padidės Jungtinėje Karalystėje. Ypač gydytojams specialistams, anesteziologams, reumatologams, radiologams ir panašiai ir šis skirtumas bus toks didelis, kad jauni gydytojai, gerai žinantys anglų kalbą, neišsilaikys. <... > Jaunuolis negalės atsispirti šiam variantui. Remiantis visais rodikliais, akivaizdu, kad Vakarų Europa į mediciną įmes daug daugiau, nei mes investuosime į mediciną", — pareiškė jis.

Endokrinologas Ugis Gruntmanis papasakojo, kad Latvijos medicinos universitetų studentai savo ateities su Latvija nesieja. Apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Jis papasakojo apie kolegos atliktos apklausos duomenis. Remiantis rezultatais, šimtas procentų respondentų teigė, kad planuoja išvykti dėl mažų atlyginimų ir nemato asmeninio augimo bei tobulėjimo galimybių.

Tegai:
gydytojai, Jungtinė Karalystė, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Buvusių Waffen SS legionierių eisena Rygoje

Antinacis: Latvijos gyventojai "tręšiami" mitais apie "Waffen SS" legionierius

(atnaujinta 19:10 2020.05.26)
Visos respublikos Saeimoje atstovaujamos partijos iš esmės yra nacionalistinės, kad ir kokius kitus principus jos skelbtų, mano Latvijos antinacistinio komiteto vadovas Aleksejus Šaripovas

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Latvijos antinacistinio komiteto vadovas Aleksejus Šaripovas interviu Sputnik Lietuva palygino respublikos gyventojus su lysve, kurią tręšia "akivaizdžiu nacionalizmu".

"Mūsų šalis ir gyventojai primena tokią lysvę, kurią labai gerai tręšia, deja, ne tik Nacionalinis blokas, bet ir visos Saeimoje atstovaujamos partijos, išskyrus vieną. Ši propaganda, ši trąša — būtent akivaizdus nacionalizmas, kuris statomas būtent ant tokio pamato, kad ir kaip tai keistai atrodytų, būtent "Waffen SS" legionas, tie žmonės, kurie kovojo už hitlerinę Vokietiją, prisiekė jai ištikimybę ir kurių pagalba vyko kova su Raudonosios armijos kareiviais, su Sovietų Sąjunga, JAV, Didžiąja Britanija, su antihitlerine koalicija. Metams bėgant vis labiau išsiplečia šis mitas apie tai, kad šie žmonės, kurie kovojo "Waffen SS" pusėje, kovojo už nepriklausomybę. Būtent taip tvirtinama. Tai, žinoma, yra absurdas, bet mūsų šalyje taip yra", — pasakė jis.

Šaripovas teigia, kad tokios idėjos kyla ne tik iš Nacionalinio bloko, bet ir iš kitų Saeimos partijų, nes jos visos iš esmės yra nacionalistinio pobūdžio.

"Jos gali būti vadinamos įvairiai, sakyti, kad jos išpažįsta demokratinius principus ar liberalius, tačiau iš esmės visos jos yra nacionalistinės. Deja, taip yra", — pridūrė jis.

Anksčiau Sputnik Latvija su nuoroda į tyrimų centro "SKDS" apklausos rezultatus parašė, kad Latvijoje per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo tų, kurie mano, kad būtina pagerbti "Waffen SS" legiono narių atminimą.

Respondentų buvo paprašyta išreikšti savo požiūrį į šį teiginį: "Aš manau, kad Latvijos legionieriai turėtų būti pagerbti". 2020 metais šį teiginį palaikė 52 procentai respondentų, iš kurių 20 procentų visiškai sutinka su juo, 32 procentai — greičiau sutinka. Šie rodikliai yra šiek tiek didesni nei prieš dvidešimt metų. Tada šią nuomonę išreiškė 46 procentai žmonių.

Tegai:
SS legionieriai, Latvija
Dar šia tema
Latvijos gynybos ministras raginamas atsistatydinti dėl žodžių apie SS
Ekspertas: Latvijoje kuriamas didvyriškas epas apie "Waffen SS" legionierius
Maskvoje bus įvardyti vis dar gyvų Latvijos SS legiono veteranų vardai
Koronavirusas nesutrukdė "Waffen SS" legionieriams išeiti į Rygos centrą — video
Ūkininkas

Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino

(atnaujinta 09:29 2020.05.28)
Didžiausią lėšų dalį gaus pieno sektorius, nes šiame sektoriuje dirbančios įmonės ir gamintojai labai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams iš valstybės biudžeto bus skirti 174 milionai eurų, kad būtų sumažintas neigiamas COVID-19 pandemijos ir karantino poveikis. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kiek anksčiau, siekiant išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą, buvo skirta dar 52 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis pareiškė, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam šalies gyventojui, nes tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė.

Iš 174 mln. eurų daugiausia teks pieno sektoriui — net 120 mln. eurų. Perdirbimo įmonėms skirta 101,5, o pieno gamintojams — 18,5 mln. eurų.  Tokią ženklią paramos lėšų sumą pieno sektoriui nulėmė jo priklausomybė nuo situacijos eksporto rinkose (daugiau kaip pusė viso perdirbto pieno gaminių yra eksportuojama) bei didelis pieno gamintojų skaičius (pieno gamyba užsiiima apie 20 tūkst. ūkių).

Pieno gamintojams 18,5 mln. eurų numatoma už du šių metų mėnesius (balandį - gegužę), o perdirbimo įmonėms — už birželio — lapkričio mėnesius, tačiau įmonės privalės išlaikyti 2017-2019 metų atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams siekia 3,5 mln. eurų, 12 mln. eurų atiteks galvijų laikytojams už parduotus galvijus, o daržovių augintojams - 2 mln. eurų.

Dar 20 mln. eurų bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose.  O 8 mln. eurų atiteks įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą galvijienos sektoriuje.  

Taip pat 8,5 mln. eurų Vyriausybė nuspendė skirti kompensuoti prarastas žemdirbių pajamas dėl 2018 metų sausros. Siekiama, kad  pinigai žemdirbius pasiektų šį ketvirtį.

Į paramą galės pretenduoti Lietuvoje veikiantys nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos patyrę gamintojai arba perdirbėjai, atitinkantys atskiroms valstybės pagalbos schemoms keliamus reikalavimus. Trys priemonių schemos bus pradėtos taikyti jau šį birželį.  Visoms šioms minėtoms valstybės pagalbos schemoms dar turės būti suteiktas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 349 tūkst.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
pandemija, koronavirusas, karantinas, ūkininkai, žemės ūkis, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino