Konteinerių krovimas Klaipėdos jūrų uoste, archyvinė nuotrauka

Naujasis Kaliningrado srities uostas pakeis padėtį Baltijos jūroje, rašo žiniasklaida

126
(atnaujinta 11:30 2019.06.06)
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė Kaliningrado srities giliavandenio jūrų uosto statybos projektui

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Giliavandenis uostas, kuris bus pastatytas Kaliningrado srityje, gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Baltijos jūroje, rašo Kaliningrad.ru, su nuoroda į Lenkijos portalą "Rynek Infrastruktury".

Leidinyje nurodoma, kad objektas gali konkuruoti su Lenkijos uostu Gdanske ir Lietuvos uostu Klaipėdoje, kurie užima ketvirtąją ir penktąją vietas pagal krovos apimtis Baltijos šalyse.

"Jantarnas (vieta, pasirinkta uosto statybai. — Sputnik) galėtų konkuruoti dėl Šiaurės ir Vidurio Europos šiaurinių vartų titulo ir padidinti Rusijos įtaką senajame pasaulyje", — rašoma leidinyje.

Be to, naujasis Kaliningrado srities uostas leis Rusijos vežėjams sumažinti tranzitinio transporto per Baltijos šalis skaičių, gabenant savo sunkvežimius jūra į Vokietijos uostus, rašo laikraštis. Lenkijai tai taip pat sukels nuostolių.

Rusijos infrastruktūra taip pat gali turėti įtakos Elblongo uostui, kuris turėjo būti "parama" didiesiems Lenkijos uostams. Tačiau, pasak leidinio, paramos gali ir neprireikti, jei Lenkijai teks konkuruoti su "Rusijos milžinu".

Lenkijos portale rašoma, kad guodžia tai, jog Jantarno uostas nebus atidarytas taip greitai, nes reikia daug investuoti į jo statybą, taip pat skirti papildomų lėšų infrastruktūros plėtrai.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė Kaliningrado srities giliavandenio uosto statybos projektui. Regioninės valdžios institucijos yra įpareigotos iki liepos mėnesio parengti verslo planą. Ateities įrenginių pajėgumas gali siekti 48 mln. tonų, o jo statybai skirta 200 mlrd. rublių.

126
Tegai:
projektas, uostas, prezidentas, Rusija
Dar šia tema
Klaipėdos uostas pristatomas logistikos parodoje "TransRussia"
Kaliningradas paskelbė, kas laukia dujų tranzito per Lietuvą
Kaliningradas svarsto galimybę pastatyti naują jūrų uostą
Ryga

Europą užvaldęs naujo tipo koronavirusas pasiekė ir Baltijos šalis

(atnaujinta 11:08 2020.10.30)
Kelionės apribojimų palengvinimas ir socialinio atstumo nesilaikymas vasarą paskatino šios COVID-19 padermės plitimą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Naujo tipo koronavirusas, kurį atrado Šveicarijos ir Ispanijos mokslininkai ir pavadino 20A.EU1, greičiausiai dar neprasiskverbė į Rusiją, sakė atitinkamo tyrimo vadovė, evoliucijos genetikė Bazelio universitete Emma Hodcroft.

Anksčiau tapo žinoma, kad mokslininkai iš Šveicarijos ir Ispanijos atrado naujo tipo koronavirusą, kuris atsirado Ispanijos karalystėje 2020 metų vasarą ir labai greitai plinta visoje Europoje. Pranešama, kad 20A.EU1 Jungtinėje Karalystėje yra 90 proc. Koronaviruso infekcijų, Ispanijoje — apie 80 proc., Airijoje — 60 proc., Šveicarijoje ir Nyderlanduose — 30–40 proc. naujas viruso variantas taip pat rastas Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Europos mokslininkai teigė, kad šio koronaviruso varianto plitimą palengvino kelionių apribojimų sušvelninimas ir socialinių distancijų priemonių pažeidimai vasarą.

"Šiuo metu nematome 20A.EU1 varianto išplitimo į Rusiją. Turime apie 100 koronavirusinės infekcijos atvejų iš Rusijos rugsėjo pavyzdžių, tačiau nė vienas iš jų nėra mūsų nustatyto varianto dalis. Gal taip yra , bet nebuvo atrinktas, o galbūt ir nėra", — cituoja RIA Novosti ją.

Ji pridūrė, kad naujo tipo koronaviruso tikimybė Rusijos Federacijoje priklauso nuo to, kiek keliautojų iš Europos šalių šiuo metu atvyksta į Rusiją, ar ten atliekami tyrimai ir ar buvo įvestas karantinas.

Ji pažymėjo, kad atsargumo priemonės prieš 20A.EU1 yra visiškai tokios pačios kaip ir likusių SARS-CoV-2 variantų.

"Svarbu nešioti kaukę, ypač patalpose, kai temperatūra nukrenta, nusiplaukite rankas ir palaikykite socialinį atstumą. Visų pirma rekomenduojama vengti artimo kontakto ir uždarų patalpų su prasta ventiliacija", — apibendrino ji.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
Europa, koronavirusas, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Beveik tūkstantis COVID-19 atvejų per parą, trečdalis — Vilniaus apskrityje
Epidemiologė palygino organizmo imuninį atsaką į COVID-19 ir gripą
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Ekspertas: Baltijos šalys neturi tiek daug svertų daryti spaudimą Baltarusijai

(atnaujinta 16:19 2020.10.29)
Lietuvos ir Latvijos sprendimas tęsti tarptautinio bendradarbiavimo programas be Minsko reiškia papildomą diskomfortą Baltarusijai, tačiau tai nebus kritiška, mano ekspertas Sergejus Rekeda

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Padėtis tarptautinio bendradarbiavimo srityje rodo rimtą Baltijos šalių ketinimą daryti spaudimą Minskui visomis kryptimis, interviu Sputnik Lietuva sakė Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, RuBaltic.ru portalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda.

"Kita vertus, mes suprantame, kad Baltijos šalys neturi tiek daug svertų daryti spaudimą Baltarusijai ir tai yra vienas iš tokių svertų, kuris, žinoma, nebus labai pastebimas Baltarusijos nacionaliniu lygiu. Regioniniu lygiu, manau, Baltarusija su laiku tai pajaus. Tai nebus kritiška, tai tiesiog bus papildomas diskomfortas, taip sakant." — sakė jis.

Europos Sąjungos finansuojamus Bendradarbiavimo per sieną programos projektus Lietuva ir Latvija tęs be Baltarusijos, pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Anot jos, Vidaus reikalų ministerija jau sustabdžiusi vykdomų projektų mokėjimus, "atsižvelgdama į Baltarusijos Respublikoje susiklosčiusią politinę situaciją", taip pat į spalio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas išvadas.

Tegai:
Baltarusija, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Užkirstas kelias į Baltarusiją patekti beveik tūkstančiui "užsienio instruktorių"
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 500 sunkvežimių
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 10:49 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų parlamentinių rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LŽVS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesimui" 2-ame nebuvo per daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų — joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LŽVS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai, — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių, 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus, šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008-2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė gi "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, Lietuvai priklausant eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008-2009 m., tuo tarpu Europarlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020-2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raškevičius, labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų ateinančių 4-ių metų bėgyje: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, o taipogi ir priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas ir naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didele dalimi yra būtent paskutinius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o, gal tiksliau — nuosmukio — tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau gi praeitame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020-2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime gi vadinamąjo "kovido" problemą, ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie duoda suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau ir labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?