Paminklas Estijoje, Kuresaare mieste, archyvinė nuotrauka

Estijoje paminklo fašizmo aukoms išniekinimas pavadintas "menkaverčiu"

39
(atnaujinta 15:48 2019.06.06)
Kuressaare mieste vietinė policija atsisakė taikyti Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl žalos kultūros paminklui

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Estijos Kuresaare miesto policija atsisakė iškelti bylą dėl paminklo sovietų piliečių, nužudytų fašistų okupacijos metu, išniekinimo, praneša Sputnik Estija.

Policija grindžia savo atsisakymą tuo, kad incidentas "yra menkavertis".

Anot Sputnik Estija su nuoroda į vietos žiniasklaidą, paminklas fašizmo aukoms buvo išterliotas raudonais dažais.

Paminklo pakraštyje pasirodė susprogdinto miesto atvaizdas ir skaičiai 2019, o dešiniajame kampe liko nesuprantamas pranešimas.

"Vietos policija reagavo į paminklo fašizmo aukoms išniekinimo signalą, tačiau atsisakė iškelti bylą pagal straipsnį dėl žalos kultūros paminklui. Pasak vyresniojo tyrėjo Hedi Vipi, kalbama apie "menkavertę" žalą, už tokį nusižengimą pagal Baudžiamojo kodekso 218 straipsnį gresia piniginė bauda", — sakoma pranešime.

Kaip pažymi Sputnik Estija, Vipi nepaaiškino, kodėl paminklas fašizmo aukoms laikomas "menkaverčiu". Jos teigimu, jei ant paminklo būtų nupieštas fašistinis ženklas, galima būtų pagal 204 straipsnį iškelti bylą dėl žalos kultūros paminklui. Už šį nusikaltimą gresia iki penkerių metų kalėjimo.

Straipsnyje paaiškinama, kad šiuo metu miesto teisėsaugos pareigūnai neturi informacijos apie tai, kas išdažė paminklą raudonais dažais.

Dolomito paminklas buvo pastatytas 1965 metais Kuresarės tvirtovės teritorijoje, toje vietoje, kurioje palaidoti 215 sovietų piliečių, nužudytų fašistinės okupacijos metu. Visų jų vardai užrašyti ant paminklo, o rusų ir estų kalbomis parašyta "Gyvieji, atsiminkite".

Pernai spalį Estijoje buvo išniekintas paminklas žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metais. Tada nežinomi asmenys purkštuvu užpurškė paminklą Litseto kaime, Antslau apskrities apskrityje.

Pernai kovą Lietuvoje buvo demontuotas Marijampolės rajone stovėjęs paminklas tarybiniams aktyvistams, kuriuos 1946 metais sušaudė "miško broliai". Prieš tai buvo skelbiama, kad Marijampolės rajone paminklas tarybiniams aktyvistams buvo išniekintas antrą kartą per mėnesį. Pirmąkart paminklas išniekintas vasario mėnesį. Ant paminklo piktadariai raudonais dažais išpaišė fašistų svastiką ir keturias penkiakampes žvaigždes.

Balandžio pabaigoje netoli Vilniaus, Balsiuose, buvo išniekintas kryžius, ant jo užrašyti  necenzūriniai žodžiai ir nupiešta svastika.

39
Tegai:
paminklas, fašizmas, Estija
Dar šia tema
Demontuotas paminklas tarybiniams aktyvistams
Marijampolės rajone vėl išniekintas paminklas tarybiniams aktyvistams
Rygoje išniekintas paminklas žuvusiems sovietų kareiviams
Balsų skaičiavimas Baltarusijos prezidento rinkimuose

Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 15:16 2020.08.10)
Baltijos šalių ir Lenkijos politikai mano, kad Europos Sąjungos vadovybė turėtų atkreipti dėmesį į Baltarusijoje įvykusius įvykius ir, galbūt, įvesti sankcijas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos politikai pateikė savo vertinimą dėl praėjusių rinkimų Baltarusijoje, po kurių įvyko protestas.

Lietuvos URM reakcija

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad rinkimai neatitiko Baltarusijos tarptautinių įsipareigojimų ir visuotinai pripažintų demokratinių standartų bei nebuvo laisvi ir sąžiningi.

Kaip pabrėžė užsienio reikalų ministerijoje, kad "perteklinės jėgos panaudojimas prieš taikius demonstrantus yra griežtai smerktinas ir nepriimtinas". Be to, Lietuvoje pasipiktinę dėl to, kad tarptautiniams ir nepriklausomiems rinkimų stebėtojams nebuvo leista dirbti, o Baltijos šalies raginimai surengti "skaidrią rinkimų aplinką" tariamai buvo ignoruojami.

Taip pat URM pažymėjo, kad branduolinio kuro pakrovimas į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o tai rodo, kad elektrinės paleidimo procesas buvo projektuojamas pagal rinkimų tvarkaraštį, o ne pagal saugumo reikalavimų įgyvendinimą.

Lietuvos Seimo narių reakcija

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis socialiniame tinkle Facebook teigė, kad dabartinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimas po viso to, kas įvyko, yra tik laiko klausimas.

Anot Pavilionio, Lietuvos žurnalistai turėtų pabandyti gauti "tikrą informaciją" apie tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje. Antra, būtina aukščiausiu lygiu pasitarti su visais sąjungininkais Vakaruose. Trečia, pasak seimo nario, reikėtų nedelsiant vykti į Minską su "geriausiais sąjungininkais Vakaruose" ir reikalauti "tuoj pat nutraukti smurtą".

Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo Facebook puslapyje parašė, kad greičiausiai prievartos naudojimas įvairiu mastu nesiliaus ir artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Nebuvo ir nėra jokio dialogo su visuomene.

"Asmenys, kurie įsivėlė į rinkimų klastojimo organizavimą ir represijas turi sulaukti individualių sankcijų (kuo platesnis ratas), tiek turime svarstyti galimybę įvesti atitinkamas ekonomines sankcijas bendrovėms ir asmenims, kuriais remiasi režimas. Visa tai turi vykti Europos Sąjungos bendru sutarimu", — tvirtina Kasčiūnas.

buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė Facebook pažymėjo, kad yra nemažai požymių, rodančių, kad daugelis protestuotojų tikrai neturi ko prarasti "išskyrus savo grandines".

"[Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka vagia ateitį iš Baltarusijos jaunimo. <...> Gaila, kad sunku tikėtis, jog kažkas persijungs ir jėgos struktūrų galvose, bet tai labiausiai priklausys nuo žmonių skaičiaus", — teigė Šimonytė.

Latvijos reakcija

Latvijos prezidentas Egilis Levitas paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ištirti Baltarusijos prezidento rinkimų kampaniją. Apie tai pranešė prezidento administracijos spaudos tarnyba.

"Kviečiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir kitas kompetentingas tarptautines organizacijas, konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, ištirti neseniai vykusį rinkimų procesą — priešrinkiminę kampaniją, rinkimų rezultatus, balsavimo rezultatų apibrėžimą ir įvykius po to", — teigė Latvijos vadovas.

Pasak Levito, Baltarusijos valdžia privalo išlaisvinti per šiuos rinkimus sulaikytus asmenis ir gerbti visas žmogaus bei pilietines teises ir laisves, įskaitant žodžio, spaudos, susirinkimų ir asociacijų laisvę.

Lenkijos reakcija

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Maroveckis paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje, susijusios su jėgos panaudojimų prieš respublikos piliečius.

Lenkijos vyriausybės pranešime teigiama, kad Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl premjeras Mateušas Maroveckis laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių Baltarusijoje.

Rinkimai ir riaušės Baltarusijoje

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.

Antroje vietoje su aštuoniais procentais balsų Svetlana Tichanovskaja. Tuo tarpu Svetlanos Tikhanovskajos būstinė teigė nepripažįstanti CRK rezultatų, pažymėdama, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Vakar, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Lenkija, Baltijos šalys, Baltarusija
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Antsiuvas ant karinės NATO uniformos
 

Šiauliuose buvo sustabdytas neblaivaus NATO kario vairuojamas automobilis

(atnaujinta 15:04 2020.08.10)
Kareivis buvo apsirengęs uniformą, patikrinimo metu jo kraujyje nustatyta 0,67 promilės alkoholio

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Šiauliuose buvo sustabdytas girto NATO kario vairuojamas automobilis, pranešė Lietuvos policija.

Incidentas įvyko sekmadienį, apie 11:00 Dubijos gatvėje. Policija sustabdė "Renault Megane", vairuojamą NATO pajėgų nario, gimusio 1960 metais.

Kareivis vilkėjo uniformą. Paaiškėjo, kad jo kraujyje rasta 0,67 promilės alkoholio.

Vairuotojui buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos administracinio kodekso 422 straipsnio penktąją dalį.

Tegai:
neblaivus vairavimas, neblaivus vairuotojas, NATO, Šiauliai
Dar šia tema
Radviliškyje ir Klaipėdoje pro langą ir balkoną iškrito du mažamečiai vaikai
Baltarusijoje paskelbti preliminarūs prezidento rinkimų rezultatai