Ust Lugos jūrų uostas

Baltijos šalių uostai netrukus neteks sausųjų trąšų eksporto Rusijos, mano Maskva

167
(atnaujinta 20:52 2019.06.09)
Visų pirma, kalbama apie tokių didelių įmonių, kaip "Evrochim", "Uralkalij", "Akron" ir kitų, produkciją

VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Netolimoje ateityje visos Rusijoje pagamintos sausosios trąšos bus siunčiamos eksportui per Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje, o ne per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus.

Apie tai, kaip praneša portalas "Rubaltic", Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume pareiškė specialusis prezidento atstovas aplinkosaugos, ekologijos ir transporto klausimais Sergejus Ivanovas.

Pasak jo, bendrovė "Evrochim" šiuo metu stato didžiulį terminalą Ust Lugoje. Taigi, netrukus visos sausosios trąšos iš šio gamintojo, taip pat iš "Uralkalij", "Akron" ir kitų įmonių, bus išvežamos per uostą Leningrado srityje, o ne per Baltijos šalių jūrų uostus.

Per pastaruosius kelerius metus Rusija aktyviai užsiima jūrų uostų plėtra, ypač vakariniuose šalies regionuose, tai leis jai eksportuoti ir importuoti prekes be tranzito paslaugų iš Baltijos šalių. Trijose Baltijos šalyse jau ne kartą buvo išreikštas susirūpinimas dėl to, nes Rusijos uosto infrastruktūros plėtra atima iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomikos reikšmingas pajamas iš tranzito.

Gegužės pabaigoje Rusijos laikraštis "Kommersant" pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė projektui dėl giliavandenio jūrų uosto statybos Kaliningrado srityje. Uosto statybos klausimas svarstomas jau beveik 20 metų. Numatoma, kad jūrų uostas gali būti pastatytas Kaliningrado srities Jantarnyj miestelyje.

Po tokio paskelbimo net Lenkijos žiniasklaida sunerimo. Visų pirma, Lenkijos portalas "Rynek Infrastruktury" pažymėjo, kad toks Rusijos projektas gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Baltijos šalyse ir rimtai konkuruoti su Gdansku ir Klaipėda.

167
Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Klaipėdos uostas aplenkė Rygos, Talino ir Kaliningrado uostus pagal konteinerių krovą
Neregėti nuostoliai: JAV technologijos uždraustos Rusijos SGD rinkoje
Putinas pritarė Kaliningrado srities uosto statybai, rašo žiniasklaida
Ekspertas: Lietuvos uostų pajėgumų nepakanka Kinijos verslui
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Parduotuvė, archyvinė nuotrauka

Paaiškinta, kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje

(atnaujinta 18:18 2020.07.14)
"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Remiantis birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo užfiksuota tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. 

Apie kainų Baltijos šalyse skirtumą pasakoja "Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.

Kaip keičiasi kainos Baltijos šalyse

Didžiausias skirtumas matomas žvelgiant į paslaugų kainas, kurios Lietuvoje per metus pakilo net 5,5 proc. Per tą patį laikotarpį Latvijoje paslaugų kainos ūgtelėjo vos 1,3 proc., o Estijoje atpigo kiek daugiau nei vienu procentu. 

Birželio mėnesio duomenimis, Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su geguže, vartojimo prekių kategorijoje labiausiai brango dalis vaisių, kosmetikos priemonės, nežymiai kilo kuro kainos. Tuo tarpu dėl išaugusios pasiūlos sezono metu atpigo dalis daržovių, sodo įrankiai.

Paslaugų rinkoje labiausiai brango poilsio namai — šios paslaugos brango beveik 30 proc. 

"Tai siunčia ženklą, kad kurortiniai miesteliai bei kaimo turizmo sodybos dingusiais turistais skųstis tikrai negali. Dėl pandemijos įvestų apribojimų kelionėms užsienyje Lietuvos piliečiai šiemet mieliau renkasi atostogas pajūryje ar kaimo sodybose, tad išaugusi paklausa aukštyn stumia ir kainas", — teigia Ilekytė.

Tuo tarpu viešbučiai, kurių didžioji dalis yra būtent miestuose, kritus užsienio turistų srautams yra priversti kainas mažinti. Čia jos krito maždaug 7 proc.

Praėjusį mėnesį taip pat itin brango odontologų paslaugos (daugiau kaip 12 proc). Tikėtina, kad taip nutiko dėl papildomų apsaugos priemonių nuo COVID-19 poreikio.  

Kaip pasakoja "Swedbank" ekonomistė, Latvijoje bei Estijoje tendencijos panašios — labiausiai pigo daržovės bei vaisiai. Tiesa, viešbučių bei restoranų kainos Latvijoje išliko beveik nepakitusios, tuo tarpu Estijoje šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad vidaus paklausa Baltijos šalyse atsigauna netolygiai, ir Estija, kurios ekonomika nuo turizmo priklauso labiausiai, vis dar kenčia itin smarkiai.  

Kodėl Lietuvoje kyla paslaugų kainos?

Pasak Ilekytės, smogusi pandemija itin pristabdė gyventojų vartojimą, kurį atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Kaip bebūtų, kartu su kainų kirpimu mažėja ir įmonių galimybės išsaugoti darbo vietas, didinti atlyginimus, o mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau smukdo jų galimybes vartoti, teigia ekonomistė. 

Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų, taigi, paslaugų kainų mažėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų algų kritimu. 

"Tai, kad Lietuvoje praėjusį mėnesį itin kilo, pavyzdžiui, poilsio namų paslaugų kainos rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna greičiau nei kaimyninės valstybės, o gyventojai yra linkę išlaidauti atostogoms. Nors pandemija ir įvesti karantino suvaržymai finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, daugumai jų praradimai buvo tik trumpalaikiai ir gyventojai grįžta prie jiems įprasto gyvenimo ritmo", — teigia ekonomistė. 

Šią tendenciją rodo ir "Swedbank" mokėjimo kortelių duomenys, indikuojantys, kad Lietuva atsigauna sparčiausiai iš Baltijos šalių, o mokėjimų apimtys jau yra net 23 proc. didesnės nei prieš metus, taip pat sparčiai gerėja gyventojų lūkesčiai.

Ir nors nedarbas vis dar auga, tam, panašu, pandemija įtakos turi mažai — atsiradusi galimybė nedirbantiems asmenims gauti darbo paieškos išmoką paskatino anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusius gyventojus užsiimti darbo paieška. 

"Sodros" duomenimis, birželį į darbą buvo priimta maždaug 6 tūkstančiais daugiau darbuotojų nei jų buvo atleista, o tai yra itin teigiamos tendencijos.

Ar kils atlyginimai?

"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto. Taigi, čia ir matome atsakymą, kodėl kainos Lietuvoje vis dar kyla.

"Lietuvą ekonominės pandemijos pasekmės kol kas palietė mažiausiai iš Baltijos šalių — matome ne tik vis dar augančius atlyginimus, bet ir atgal į Lietuvą grįžtančius tautiečius. Vien birželį grynoji migracija siekė daugiau nei 2 tūkst., tad labai tikėtina, kad šiais metais gyventojų skaičius šalyje nemažės, bet priešingai — augs", — teigiama pranešime. 

Nerimą vis dar kelia šalies eksporto rinkos, tačiau tikėtina, kad Europai sėkmingai kovojant su virusu, matysime atsigavimą. Reiktų nepamiršti ir valstybės pagalbos, kuri šiuo metu turėtų būti orientuota ne į vidaus paklausos skatinimą ir socialines išmokas, bet į paramą į eksporto rinkas orientuotoms gamybos įmonėms.

Tegai:
Estija, Latvija, Lietuva, kaina, Swedbank
Dar šia tema
Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas
Megan Markl, archyvinė nuotrauka

Megan Markl buvo pastebėta vilkinti lietuvių kūrėjų suknelę

(atnaujinta 19:28 2020.07.14)
Beverli Hilse baltą berankovę suknelę dėvinti Sasekso kunigaikštienė vėl patraukė spaudos dėmesį

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Išskirtinai elegantišku stiliumi garsėjanti princo Hario žmona Megan Markl dėmesiu pagerbė ir Lietuvos mados pasaulį.

Moteris buvo pastebėta Beverli Hilse vilkinti lietuvių kūrėjų "Magic Linen" kurtą baltą lininę suknelę. 

Kunigaikštienės pasirinkimą teigiamai įvertino ir užsienio šalių spauda. Apie balto lino suknelę dėvinčią Megan parašė keletas mados žurnalų, įskaitant "Elle" ir "Cosmopolitan". 

Savo sėkme pasidalino ir patys "Magic Linen". 

"Negalėtume dar labiau džiaugtis! Gražioji Sasekso kunigaikštienė Megan Markl buvo pastebėta vilkinti mūsų suknelę "Toscana"!" — Facebook rašė jie.

Įsigyti tokią suknelę sau gali leisti kone kiekviena moteris — ji kainuoja apie 70 eurų.

Tegai:
Megan Markle