Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje

Estija ir Lietuva susivienijo prieš Rusiją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje

84
Oficialus Talinas išreiškė paramą Lietuvai dėl baudžiamosios bylos, pradėtos Rusijoje prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, kurie tyrė 1991 metų sausio 13-osios bylą

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Estija mano, kad Rusijai negalima grąžinti balsavimo teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (PACE), nes Maskva tariamai nesilaiko tarptautinės teisės nuostatų. Apie tai rašo Sputnik Estija su nuoroda į šalies Teisingumo ministeriją.

Anksčiau panašią poziciją išreiškė oficialus Vilnius.

Be to, Talinas išreiškė paramą Lietuvai dėl baudžiamosios bylos, pradėtos Rusijoje prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, kurie tyrė 1991 metų sausio 13-osios bylą. Tokios pozicijos laikosi ir Latvijos bei Lenkijos teisingumo ministrai.

"Mes irgi gerai prisimename 1991 metų įvykius, kurie, deja, tapo labai kruvini. Būtina dalytis informacija apie tai ir bendradarbiauti", — sakė Estijos teisingumo ministras Raivo Aegas.

Šis klausimas buvo aptartas ES ministrų susitikime Liuksemburge.

Anksčiau, tame pačiame susitikime, Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius iškėlė klausimą apie Lietuvos prokurorų ir teisėjų "persekiojimą" Rusijoje dėl sausio 13-osios bylos. Vilnius laiko Maskvos veiksmus "tiesioginiu spaudimu" Lietuvos teismams.

Rusijos tyrimų komitetas inicijavo baudžiamąjį tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su ieškiniu, kuriuo jie pasmerkė buvusios Sovietų Sąjungos piliečius ir Rusiją už dalyvavimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose. Baudžiamoji byla iškelta prieš Vilniaus apygardos teismo teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.

Rusija ir ETPA

2014 metais iš Rusijos parlamentarų buvo atimta daugybė teisių, tarp jų teisė balsuoti ETPA dėl įvykių Kryme. Po to Maskva sustabdė įmokų mokėjimą, dėl to labai nukentėjo organizacijos biudžetas.

Šių metų balandį ETPA paragino Rusijos delegaciją grįžti ir sumokėti įmokas. Be to, Europos Taryba (ET) paragino sukurti vienodas darbo sąlygas organizacijoje visiems nariams.

Lietuva pasisako prieš Rusijos grąžinimą į ETPA. Šių metų gegužės mėnesį Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė nepritarimą Europos Tarybos Ministrų komiteto sprendimui dėl Rusijos grąžinimo į ETPA. Be to, komitetas taip pat įpareigojo Seimo delegaciją ETPA nebalsuoti už ET Statuto pakeitimus ir kitus ETPA sprendimus, kurie leistų Rusijai dalyvauti organizacijos veikloje pilnomis teisėmis, net ir neįvykdžius Asamblėjos sprendimų.

 Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prieš penkerius metus Rusijos teisės buvo rimtai pažeistos, nepaisant organizacijos įstatų dėl visų valstybių lygybės, tačiau naujas Europos Tarybos sprendimas rodo, kad ET nariai suprato, jog ir toliau palaikyti tokią situaciją dėl neteisėto ETPA sprendimo yra neįmanoma.

"Sausio 13-osios byla"

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skirti 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Rusijos Federacijos taryba pareiškė, kad "Sausio 13-osios bylos" nuosprendis yra duoklė politikai, o ne teisingumui, niekas nesiruošė gilintis į detales, iš tikrųjų svarstyti šiuos sudėtingus ir labai prieštaringus istorinius procesus.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
84
Tegai:
Talinas, Teisingumo ministerija, Liuksemburgas, ES, Rusija, Lietuva, Estija
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
ET sekretorius pareiškė apie krizę dėl to, kad Rusija prarado balsavimo teisę ETPA
Estijos prezidentė pasisakė prieš balsavimo teisių grąžinimą Rusijai ETPA
Ukraina atrado būdą, kaip užkirsti kelią Rusijos delegacijai grįžti į ETPA
"Nužudytas šūviu į nugarą". Lietuvoje bijoma tiesos apie sausio 13-osios įvykius
Ivanovo advokatė pateikė apeliacinį skundą "Sausio 13-osios byloje"
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą