Pinigų plovimas, archyvinė nuotrauka

Pinigų plovimo tinklas: juo naudojosi ir ugniagesių automobilius montuojanti bendrovė

74
(atnaujinta 12:31 2019.06.13)
FNTT kartu su Generaline prokuratūra atskleidė dvidešimties asmenų organizuotą grupę, kuri vengė mokėti mokesčius ir vertėsi pinigų plovimu

VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Antonio Mikulskio susitikimo metu FNTT vadovas ministrui pateikė informaciją dėl išaiškintos didelio masto pinigų plovimo schemos, praneša Vidaus reikalų ministerija.

FNTT kartu su Generaline prokuratūra atskleidė dvidešimties asmenų organizuotą grupę, kuri vengė mokėti mokesčius ir vertėsi pinigų plovimu. Pirminiais duomenimis, pasinaudojant Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotomis bendrovėmis nusikalstamu būdu galėjo būti legalizuota daugiau kaip 7 mln. eurų. 

Operacijos Lietuvoje metu FNTT tyrėjai atliko 52 kratas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Mažeikiuose. Buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, juodraštiniai užrašai, kompiuteriai, skaitmeninės duomenų laikmenos. Atliekant vieną iš kratų buvo rastas nelegaliai laikytas dujinis šaunamasis ginklas. Laikinai sulaikyta 20 asmenų, kurie, kaip įtariama, dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Dviem organizuotos grupės nariams teismas skyrė suėmimą. 

Tyrimo metu į FNTT tyrėjų akiratį pakliuvo ir viena Vilniuje registruota bendrovė, kuri užsiima priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo priemonių gamyba bei prekyba. Įtariama, kad vien ši ugniagesiams ir urėdijoms transporto priemones parduodanti ir montuojanti bendrovė galėjo fiktyviais sandoriais į Estijos bendrovę neteisėtai gauti apie 1 mln. eurų. Pažymėtina, kad ši buvusiam ugniagesiui priklausanti bendrovė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose. 

Kauniečiai įtariami iš Palangos viešbučio pasisavinę daugiau kaip 400 tūkst. eurų>>

Tyrimo duomenimis, milijoninėmis grynųjų pinigų sumomis galėjo naudotis Lietuvoje veikiančios bendrovės, kurios buvo įtrauktos į mokesčių vengimo sistemą. Lietuvoje esančių bendrovių vadovai atlikdavo pavedimus į organizuotos grupės narių turimas bendroves, o atitinkama grynųjų pinigų suma buvo perduodama, kaip įtariama, mokesčius mokėti vengiantiems verslininkams. 

Tokia pinigų plovimo schema galėjo naudotis itin pelningai skirtingose verslo srityse veikiančios Lietuvos bendrovės, tarp kurių yra naftos produktų, šaldytų maisto produktų prekyba, reklamos ir kompiuterių paslaugomis besiverčiančios bendrovės.

"Tai vienas iš sudėtingesnių tarptautinio masto tyrimų, kurį atskleidė FNTT tyrėjai. Pinigų plovimo schema veikė net penkiose valstybėse, tačiau būtent Lietuvos FNTT tyrėjai pademonstravo savo profesionalumą ir kruopščiai surinko bei atskleidė painų nusikalstamą mechanizmą. Be abejo, labai padėjo tai, kad buvo bendradarbiaujama su Europolu, kuris padėjo susisiekti su kitomis užsienio valstybėmis, tačiau svarbiausią darbą atliko mūsų tyrėjai", — teigė FNTT direktorius Antonis Mikulskis.

Atlikdami būtinus procesinius veiksmus, FNTT tyrėjai užblokavo organizuotos grupės narių valdomas banko sąskaitos Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Laikinai paskirto nuosavybės teisių į įtariamųjų nekilnojamąjį turtą ir banke esančias lėšas apribojimo suma siekia beveik 2 mln. eurų. 

74
Tegai:
pinigų plovimas, Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuva pateko į aktyviausių kovotojų su pinigų plovimu trejetuką
Rusijos pilietis kaltinamas pinigų plovimu Latvijoje
"Swedbank" vadovė atleidžiama iš pareigų skandalo su pinigų plovimu fone
FNTT aiškinasi milijonines sumas siekiančias nelegalias taksi pajamas
Vakcina nuo COVID-19 AstraZeneca

Estijoje mirė vyras, pasiskiepijęs "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 16:08 2021.03.03)
Kaip pabrėžiama, po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą ir pakilo temperatūra. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Estijoje mirė jaunas Gelbėjimo departamento darbuotojas, pasiskiepijęs nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Vaistų departamento saugos priežiūros biuro vadovė Maia Uusküla.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Šiandien įvyko liūdnas atvejis, kai iš Rytų Talino centro mums buvo pranešta apie 31 metų jaunuolio, kuris dirbo gelbėtoju, mirtį. Po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą, jis pradėjo karščiuoti. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Šiandien vidurdienį buvo pranešta apie jo mirtį. Tiriama, ar vakcina turėjo svarbų vaidmenį dėl jo mirties", — cituoja Uuskülą RIA Novosti. Ji patikslino, kad vyras skiepijosi "AstraZeneca" vakcina.

Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki trečiadienio ryto vakcinomis "Pfizer/BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" buvo paskiepyti 84 175 žmonės — 6,3 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 37 369 žmonės jau buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Slovakijos prezidentė sukritikavo sprendimą naudoti "Sputnik V"
Italija pasiūlė sureguliuoti tiesioginius ryšius su Rusija dėl "Sputnik V"
Lietuva paskolins trims ES valstybėms 1,8 tūkst. dozių vakcinos nuo COVID-19
Talinas, archyvinė nuotrauka

Ketvirtadalis Estijos gyventojų neketina skiepytis nuo koronaviruso

(atnaujinta 19:09 2021.03.02)
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ketvirtadalis apklaustų Estijos gyventojų nesiruošia skiepytis nuo koronaviruso, o daugiau nei trečdalis dar nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, rašo portalas ERR.

Šie duomenys paaiškėjo po bendrovės "RAIT Faktum & Ariko" sociologų atliktos apklausos.

Kol prasidėjo apklausa, 3 % respondentų jau buvo pasiskiepiję, 40 % teigė, kad nusiteikę skiepytis, 25 % teigė, kad nenori skiepytis, o 32 % dar nepriėmė sprendimo.

Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų.

Apklausa visoje šalyje buvo vykdoma vasario 9–21 dienomis, joje dalyvavo 1 015 respondentų nuo 15 iki 80 metų.

Tuo tarpu Lietuvoje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių. Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojų, arba 6,14 proc.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, skiepai, Estija

Klaipėdoje rastos pavogtos puspriekabės su garsių gamintojų drabužiais ir avalyne

(atnaujinta 16:54 2021.03.03)
Pareigūnų skaičiavimais, bendra galimai užsienyje vogto krovinio vertė gali siekti apie 500 tūkstančių eurų

Klaipėdoje rasti, įtariama, vogti žinomų prekės ženklų drabužiai ir avalynė, kurių vertė gali siekti apie pusę milijono eurų.

Kaip praneša Klaipėdos apskrities policija, vasario 17 dieną Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai Klaipėdos rajone sulaikė du 1983 m. ir 1985 m. gimusius, iki šiol neteistus vyrus, kurie, kaip įtariama, iš Vokietijoje pagrobto vilkiko puspriekabės į autobusiuką krovė galimai vogtus vardinius įvairių firmų rūbus. 

Jau kitą dieną Klaipėdos apskr. VPK nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dalį, kaip įtariama, vogtų vardinių rūbų ir avalynės, rado dvejose 1983 m. gimusiam vyrui priklausančios įmonės vilkikų puspriekabėse Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste.

Netrukus pareigūnai nustatė, jog dalis vardinių prekių jau buvo parduotos trečiajam asmeniui Šilalės rajone, kuris spėjo dalį rūbų parduoti kitiems asmenims.

Įtariama, jog bendra minėto, galimai vogto, krovinio vertė gali siekti apie 500 tūkstančių eurų.

Vasario 26 dieną Klaipėdos rajone aptikta dar viena vilkiko puspriekabė kuri, kaip įtariama, galėjo būti pagrobta Lenkijoje dar 2020 metų rudenį.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 2 d. - nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.

Abiems įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
JAV ieško "rusų" programišiaus, kuris pavogė 22 Amerikos kariškių duomenis
Draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių