Pinigų plovimas, archyvinė nuotrauka

Pinigų plovimo tinklas: juo naudojosi ir ugniagesių automobilius montuojanti bendrovė

68
(atnaujinta 12:31 2019.06.13)
FNTT kartu su Generaline prokuratūra atskleidė dvidešimties asmenų organizuotą grupę, kuri vengė mokėti mokesčius ir vertėsi pinigų plovimu

VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Antonio Mikulskio susitikimo metu FNTT vadovas ministrui pateikė informaciją dėl išaiškintos didelio masto pinigų plovimo schemos, praneša Vidaus reikalų ministerija.

FNTT kartu su Generaline prokuratūra atskleidė dvidešimties asmenų organizuotą grupę, kuri vengė mokėti mokesčius ir vertėsi pinigų plovimu. Pirminiais duomenimis, pasinaudojant Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotomis bendrovėmis nusikalstamu būdu galėjo būti legalizuota daugiau kaip 7 mln. eurų. 

Operacijos Lietuvoje metu FNTT tyrėjai atliko 52 kratas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Mažeikiuose. Buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, juodraštiniai užrašai, kompiuteriai, skaitmeninės duomenų laikmenos. Atliekant vieną iš kratų buvo rastas nelegaliai laikytas dujinis šaunamasis ginklas. Laikinai sulaikyta 20 asmenų, kurie, kaip įtariama, dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Dviem organizuotos grupės nariams teismas skyrė suėmimą. 

Tyrimo metu į FNTT tyrėjų akiratį pakliuvo ir viena Vilniuje registruota bendrovė, kuri užsiima priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo priemonių gamyba bei prekyba. Įtariama, kad vien ši ugniagesiams ir urėdijoms transporto priemones parduodanti ir montuojanti bendrovė galėjo fiktyviais sandoriais į Estijos bendrovę neteisėtai gauti apie 1 mln. eurų. Pažymėtina, kad ši buvusiam ugniagesiui priklausanti bendrovė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose. 

Kauniečiai įtariami iš Palangos viešbučio pasisavinę daugiau kaip 400 tūkst. eurų>>

Tyrimo duomenimis, milijoninėmis grynųjų pinigų sumomis galėjo naudotis Lietuvoje veikiančios bendrovės, kurios buvo įtrauktos į mokesčių vengimo sistemą. Lietuvoje esančių bendrovių vadovai atlikdavo pavedimus į organizuotos grupės narių turimas bendroves, o atitinkama grynųjų pinigų suma buvo perduodama, kaip įtariama, mokesčius mokėti vengiantiems verslininkams. 

Tokia pinigų plovimo schema galėjo naudotis itin pelningai skirtingose verslo srityse veikiančios Lietuvos bendrovės, tarp kurių yra naftos produktų, šaldytų maisto produktų prekyba, reklamos ir kompiuterių paslaugomis besiverčiančios bendrovės.

"Tai vienas iš sudėtingesnių tarptautinio masto tyrimų, kurį atskleidė FNTT tyrėjai. Pinigų plovimo schema veikė net penkiose valstybėse, tačiau būtent Lietuvos FNTT tyrėjai pademonstravo savo profesionalumą ir kruopščiai surinko bei atskleidė painų nusikalstamą mechanizmą. Be abejo, labai padėjo tai, kad buvo bendradarbiaujama su Europolu, kuris padėjo susisiekti su kitomis užsienio valstybėmis, tačiau svarbiausią darbą atliko mūsų tyrėjai", — teigė FNTT direktorius Antonis Mikulskis.

Atlikdami būtinus procesinius veiksmus, FNTT tyrėjai užblokavo organizuotos grupės narių valdomas banko sąskaitos Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Laikinai paskirto nuosavybės teisių į įtariamųjų nekilnojamąjį turtą ir banke esančias lėšas apribojimo suma siekia beveik 2 mln. eurų. 

68
Tegai:
pinigų plovimas, Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuva pateko į aktyviausių kovotojų su pinigų plovimu trejetuką
Rusijos pilietis kaltinamas pinigų plovimu Latvijoje
"Swedbank" vadovė atleidžiama iš pareigų skandalo su pinigų plovimu fone
FNTT aiškinasi milijonines sumas siekiančias nelegalias taksi pajamas
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Zacharova sureagavo į JAV pareiškimus dėl Rusijos vaidmens Viduriniuose Rytuose

Pasak Rusijos URM atstovės, JAV Valstybės departamentui tektų prisiminti savo politikos Viduriniuose Rytuose pasekmes — "mirtys ir sunaikinimai"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova, komentuodama JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Davido Šenkerio teiginius, kad Rusija turėtų "pasitraukti iš Vidurinių Rytų", paragino prisiminti Vašingtono vykdomos politikos regione rezultatus.

"Norėčiau pasitikslinti, kokį pastarųjų dviejų dešimtmečių Amerikos projektą Viduriniuose Rytuose Šenkeris laiko sėkmingu? <...> Mes negalime atsiminti. Tik mirtis ir sunaikinimas", — sakė ji RIA Novosti.

Nors galbūt būtent taip Šenkeris mato "sėkmingo projekto rezultatą", pridūrė diplomatė.

Anksčiau Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Slutskis sakė, kad Rusijos, esančios Sirijoje šalies vadovybės kvietimu, buvimas yra visiškai teisėtas, priešingai nei JAV, ir teiginys, kad Rusija turėtų "pasitraukti iš Vidurinių Rytų", yra cinizmas ir arogancija.

Anksčiau JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Davidas Šenkeris teigė, kad Rusija turėtų "pasitraukti iš Vidurinių Rytų", nes ten ji atlieka "destruktyvų vaidmenį".

Šenkeris taip pat pakartojo dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo tezę, kad ankstesniojo prezidento Barako Obamos administracija "sveikino rusų atėjimą į Siriją" šalies vadovui Bašarui Assadui į pagalbą, manydama, kad tai "nutempia rusus į liūną".

Anot jo, sėkmė Sirijoje pastūmėjo Rusiją veikti Libijoje, kur ji dabar "neatlieka produktyvaus ar stabilizuojančio vaidmens".

Nuo 2015 metų oficialios Sirijos valdžios institucijų prašymu Rusija teikia karinę ir kitokią pagalbą Arabų Respublikai kovojant su terorizmu ir šalies atstatymu. JAV pajėgos dislokuotos šalyje be oficialių institucijų leidimo.

Kalbant apie situaciją Libijoje, kurioje nuo 2011 metų vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad nesikiša į bet kurios šio konflikto pusės situaciją ir neteikia karinės pagalbos.

Tegai:
Sirija, JAV, Artimieji ir Vidurio Rytai (AVR), Rusija, Marija Zacharova
Dar šia tema
JAV naudoja koronaviruso situaciją, siekdama padėti kovotojams Sirijoje
Pompėjas paragino nutraukti ugnį Sirijoje