Sekli Neris Vilniuje

Lietuva paprašė, kad Baltarusija padėtų pakelti Neries lygį sausros metu

53
(atnaujinta 14:17 2019.07.03)
Smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries baseino vandens ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kreipėsi į Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją ir informavo, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje yra susidariusi kritinė padėtis, rašoma ministerijos pranešime.

Smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries baseino vandens ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje.

"Tikimės, kad kaimynai, reguliuodami Neries vandens lygį, atsižvelgs į susidariusią padėtį. Jie gali paleisti daugiau vandens ir taip pagelbėti vandens augalijai ir gyvūnijai", – sako Kęstutis Mažeika.

Laiške Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijai klausiama, ar Baltarusijos teritorijoje buvo vykdyta kokia nors veikla, dėl kurios, vyraujant sausringiems orams, galėjo pažemėti vandens lygis Neryje, ir prašoma imtis visų būtinų priemonių gamtiniam upės debitui palaikyti.

Savaitės pradžioje tapo žinoma, kad Lietuvoje hidrologinė sausra buvo paskelbta nacionaliniu lygmeniu.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 28 iš 48 vandens matavimo stočių, vandens lygis yra mažesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam ilgalaikiam šilto vandens lygiui.

Aplinkos ministerija pranešė, kad labiausiai nukentėjo nuo sauso ir karšto oro Šešuvio upė, Sanžilės kanalas, Nemunas netoli Panemunės ir Neris prie Jonavos. Vandens lygis yra mažesnis už vidutinį 20-30 centimetrų.

53
Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Neris
Dar šia tema
Nuo sausros nukentėję Lietuvos žemdirbiai gaus kompensaciją
Kauno HE rezultatai "džiūsta" — dėl sausros pagaminta trečdaliu mažiau elektros
Lietuvoje siūloma skelbti ekstremaliąją situaciją dėl sausros
Estijos Sveikatos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas

Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu kovą su COVID-19

(atnaujinta 14:04 2020.11.25)
Anksčiau Popovas vadovavo Šiaurės Estijos regioninės ligoninės skubios pagalbos centrui, o nuo gruodžio pradžios taps Vakarų-Talino centrinės ligoninės valdybos pirmininku

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Sveikatos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas pripažintas Estijos metų piliečiu už didžiulį indėlį kovojant su koronavirusu, antradienį pranešė Estijos transliacijų portalas "ERR".

Karantinas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet "Metų piliečio" titulas suteiktas jau 18 kartą. Garbės vardui suteikti buvo pasiūlyta dvylika kandidatų.

"Šiais išskirtiniais metais tikslinga išreikšti padėką piliečiams, kurie prisiėmė atsakomybę ir padarė daugiau, nei buvo tikėtasi iš jų. Aiški Arkadijaus Popovo pozicija ir ryžtingas elgesys kovojant su koronavirusu tapo itin įkvepiantys. Būtent jis ir kiti panašūs į jį lyderiai daro Estiją saugesne vieta gyvenimui", — pristatydamas laureatą pasakė kultūros ministras Tynis Lukas.

Anksčiau Popovas vadovavo Šiaurės Estijos regioninės ligoninės Skubios pagalbos centrui, o nuo gruodžio 5 dienos taps Vakarų-Talino centrinės ligoninės valdybos pirmininku. Jis studijavo mediciną Tartu universitete ir psichologiją Sankt Peterburge.

Pasak Popovo, šis pripažinimas jam yra labai didelė garbė. "Nežinau, ar to nusipelniau, nes viską, ką padariau, padariau bendradarbiaudamas su kitais gydytojais, su kolegomis iš sveikatos departamento, su ministerija. Ir iš tikrųjų kiekvienas Estijos gyventojas įnešė labai didelį indėlį, nes kovoti su krize pavieniui neįmanoma. Mums reikia komandos", — pažymėjo Popovas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Estijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius siekė 10 159, mirė 94 žmonės.

Tegai:
rusakalbiai, Estija, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitas per Latvijos uostus sumažėjo 56 proc 

(atnaujinta 10:28 2020.11.26)
Geležinkeliais gabenamų prekių tranzitas per Latvijos uostus per dešimt 2020 metų mėnesių sudarė 11,918 mln. tonų, tai yra 56 proc. mažiau nei prieš metus

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Geležinkeliais gabenamų krovinių apimtys Latvijos geležinkeliais per dešimt šių metų mėnesių sumažėjo 45,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, iki 19,186 mln. tonų, praneša "Baltic Course".

Latvijos transporto ministerijos duomenimis, sausio – spalio mėn. tarptautinio transporto srautas sudarė 17,558 mln. tonų, tai yra 48 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais Tuo tarpu vidaus transporto srautas išaugo 14,7 proc. iki 1,628 mln. tonų.

Tarptautinių geležinkeliais gabenamų tranzitinių krovinių apimtis siekė 14,492 mln. t, tai yra 52,9 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais. Importuojamų krovinių apimtis sudarė 2,803 mln. tonų, tai yra 1,9 proc. daugiau, o eksportuojamų krovinių — 263 tūkst. tonų.

Geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitas per Latvijos uostus per dešimt 2020 metų mėnesių sudarė 11,918 mln. tonų, tai yra 56 proc. mažiau nei prieš metus, o sausumos tranzitas per Latvijos teritoriją — 2,574 mln. tonų, tai yra 31,2 proc. mažiau nei prieš metus.

Tegai:
krovinių vežimas, Latvija
Dar šia tema
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uoste sumažėjo krovinių apyvarta
Leningrado srities gubernatorius: jau turime visas sąlygas priimti baltarusių krovinius
Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas ragina ES įvesti sankcijas Turkijai

(atnaujinta 19:14 2020.11.26)
Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai dėl jos pozicijos Kipro atžvilgiu, praneša RIA Novosti.

"Parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vienybę dėl vienašališkų ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir įvesti griežtas sankcijas", — sakoma dokumente.

Rezoliucijai pritarė 631 deputatas, trys balsavo prieš, 59 susilaikė.

Po Turkijos ginkluotos invazijos, kurią išprovokavo bandymas prijungti salą prie Graikijos, Kipras buvo suskirstytas etnine prasme nuo 1974 metų. Buvo užimta 37% salos teritorijos, kurioje 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Ją pripažino tik Turkija.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas lapkričio 15 dieną lankėsi Šiaurės Kipre, būtent neseniai atidarytame Varošo kvartale Famagustoje.

Graikija ir Kipro Respublika tokį žingsnį laiko "beprecedente provokacija". Turistų kvartalas buvo uždarytas visuomenei nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo dalį Kipro ir padalijo salą. Varošą saugo 1984 metų JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Tada Erdoganas sakė, kad derybos dėl Kipro susitarimo turėtų būti vykdomos remiantis dviejų valstybių buvimu Kipre.

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai reikalauja, kad Kipro turkų ir graikų bendruomenėms būtų surengtas vienas federacijos sprendimas.

"Parlamentarai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens skatinant derybas, remiamas JT", - sakoma dokumente.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis.

Tegai:
sankcijos, Turkija, Europos Parlamentas