Pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalims trūksta ne pinigų, o protingų politikų

64
(atnaujinta 10:44 2019.07.05)
Baltijos šalių ekonomikos ministrams trūksta smegenų, norint apginkluoti nykštukines respublikų kariuomenes, sako laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks pareiškė, kad dviejų procentų BVP gynybai nepakanka. Pasak jo, daugelyje sričių, pavyzdžiui, oro gynybos ir pakrančių apsaugos bei karių aprūpinimui nepakanka lėšų.

Pabrikas mano, kad Latvijos vyriausybės koalicijai bus labai sunku susitarti dėl kitų metų biudžeto, nes visos šalys norės parodyti, kad vykdo savo rinkimų pažadus, o kai kurie labai brangiai kainuos.

Interviu Sputnik Lietuva atsargos pulkininkas, laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas sakė, kad Baltijos šalių ministrai privalo "verkti" dėl pinigų stokos gynybai NATO interesais.

"Tokie gynybos ministro pareiškimai labai pamalonina JAV prezidento ausis, jis, būdamas Briuselyje, susitiko su NATO vadovybe ir sakė tuos pačius žodžius. Tokios sielvartingos dainos — visų nykštukinių Baltijos šalių ritualinių laidotuvių dainos. Kai šios mažosios šalies gynybos ministras nesiskundžia lėšų trūkumu, jis tarytum rodo, kad nepriima NATO tikėjimo", — sakė atsargos pulkininkas.

Pasak Baraneco, gynybos ministro užduotis — gąsdinti šalies gyventojus "Rusijos agresija".

"Matome, kad Latvijos karinė vadovybė aiškiai persistengė, neatsižvelgdama į tai, kaip gyvena šios šalies žmonės. Toks dejavimas man atrodo lyg veidmainystė, nes ginklų metalo laužo kalnai, nereikalingi Pentagonui, iškraunami Baltijos kariuomenių sąvartynuose. Ir net turint tokią nykštukinę kariuomenę nepakanka pinigų. Tikriausiai, ministrui, kuris sprendžia šios valstybės ekonomiką, nepakanka įžvalgumo. Atrodo, iškrypo Latvijos vadovybės, įstrigusios šiame antirusiškame įniršyje, taikiklis. Jiems tikrai patinka sėdėti po Jungtinių Valstijų ir NATO sijonu ir dejuoti, kad trūksta pinigų. Manau, jei iš tikrųjų Latvijos kariuomenė užsidėjo NATO antsnukį, tuomet nereikia panikuoti. Ir, žinoma, Latvijos gynybos ministras nebūtų ministru, jei negąsdintų savo tautą, kad Šoigu vadovaujama oro desantininkų divizija nukris latviams ant galvų", — sakė ekspertas.

Anksčiau Aljanso šalys įsipareigojo padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP. Didžiąją dalį NATO biudžeto sudaro JAV išlaidos, dėl ko Trampas ne kartą kritikavo sąjungininkus. Ypatingą dėmesį Jungtinių Valstijų prezidentas atkreipė į nepakankamą Vokietijos įnašą.

Pernai Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos ir Rumunijos išlaidos gynybai padidėjo 18–24 proc. Karinių išlaidų augimas Lenkijoje sudarė 8,9 proc., o Ukrainos — 21 proc. Praėjusiais metais pasaulinės karinės išlaidos sudarė 1,8 trilijonus JAV dolerių, tai yra 2,6 proc. daugiau nei 2017 metais.

Paaiškėjo, kiek per metus padidėjo Lietuvos karinės išlaidos >>

Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviai didina savo karines išlaidas. Praėjusiais metais visos trys valstybės pirmą kartą skyrė du procentus BVP gynybai. 2018 metais Lietuva skyrė 873 milijonus eurų gynybai, o šiemet — beveik milijardą. Respublikos valdžia ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.

Vis dėlto ne visi šalies politikai mano, kad didinti gynybos finansavimą yra tikslinga. Kai kurie iš jų teigia, kad geriau būtų skirti daugiau lėšų socialiniams šalies poreikiams tenkinti.

64
Tegai:
išlaidos gynybai, gynyba, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: artėja NATO grėsmė Rusijos atžvilgiu
Dalios nuopelnai tėvynei: ar Nausėda pratęs Grybauskaitės darbelius
Rusijos gynybos ministras įvardijo pagrindinę gaisro giliavandeniame aparate priežastį
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį