Sputnik biuras, archyvinė nuotrauka

RŽS kreipsis į tarptautines institucijas dėl teismo sprendimo užblokuoti Sputnik Lietuva

115
(atnaujinta 18:03 2019.07.12)
Rusijos žurnalistų sąjunga pabrėžė, jog padarys viską, kad tarptautinės organizacijos atkreiptų dėmesį į susiklosčiusią situaciją

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Vilniaus teismo sprendimas blokuoti Sputnik Lietuva rodo spaudos laisvės suvaržymą šioje šalyje, Rusijos žurnalistų sąjunga ketina šį klausimą iškelti visose tarptautinėse institucijose, RIA Novosti pareiškė Rusijos žurnalistų sąjungos tarptautinio skyriaus vadovas Timuras Šafiras.

Sputnik, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Блинов

Anksčiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos paskelbtą sprendimą blokuoti Sputnik Lietuva.

"Deja, šis sprendimas nestebina. Jis tik patvirtina tai, ką mes daug kartų sakėme: kad kalbos apie spaudos, žodžio laisvę ir žurnalistų darbo laisvės principus neturi nieko bendra su praktika. Sputnik Lietuva blokavimas Lietuvos teritorijoje — tai tiesioginis žodžio laisvės pažeidimas ir žurnalistų teisės laisvai verstis profesine veikla pažeidimas remiantis visiškai nepagrįstu pretekstu", — sakė Šafiras.

Savo ruožtu Rusijos žurnalistų sąjunga pabrėžė, jog padarys viską, kad tarptautinės organizacijos sutelktų dėmesį į susiklosčiusią situaciją.

"Tiek Tarptautinė žurnalistų federacija, tiek Europos žurnalistų federacija jau išreiškė susirūpinimą dėl šio sprendimo, kai jis buvo planuojamas. Dabar jis įsigaliojo, todėl būtina bandyti paveikti šalies valdžios institucijas, kurios tiesiogiai pažeidžia žodžio laisvę — ir daro tai, pažeisdamos Europos Sąjungos principus", — pabrėžė Šafiras.

Jis pažadėjo, kad RŽS stengsis iškelti Sputnik Lietuva blokavimo problemą visose tarptautinėse platformose ir forumuose, ir, galimai, kreipsis į prieštaringo sprendimo iniciatorius — Lietuvos valdžios atstovus.

"Jokiu būdu negalima nekreipti dėmesio į tokius dalykus, apsimesti, kad nieko nevyksta, ir laukti tolimesnių, vis didėjančių represinių žingsnių", — apibendrino Timuras Šafiras.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nuo penktadienio, liepos 12 dienos, nurodė Lietuvos teritorijoje blokuoti prieigą prie Sputnik Lietuva svetainės.

Šis sprendimas įsigaliojo nuo 2019 metų liepos 12 dienos, jį sankcionavus Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Anksčiau komisija paskelbė, kad 2019 metų liepos 3 dieną į LRTK su prašymu kreipėsi VšĮ "Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" (LRT) nurodydama, kad sputniknews.lt svetainėje "savavališkai ir neteisėtai be LRT sutikimo perspausdinama LRT priklausanti informacinė medžiaga (straipsniai)".

LRT teigė, kad neva kreipėsi į interneto svetainės https://sputniknews.lt/ administratorių ir prieglobos paslaugų teikėją prašydama pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį. Tačiau, pasak LRT atstovų, LRT turinys buvo toliau neteisėtai viešai skelbiamas.

"Sputnik Lietuva" priespauda Lietuvoje

Anksčiau Seimo konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas paragino duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiekti "Sputnik" grupės interneto svetaines. Jų nuomone, agentūros paskelbti straipsniai "iškraipo" Lietuvos politikos realijas, taip pat vadinamųjų Lietuvos "partizanų" istoriją. Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją, susijusią su Rusijos žiniasklaida. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimai "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".

Šių metų gegužės 28 dieną "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda.

Jis buvo apieškotas ir apklaustas, o tada jam buvo įteiktas dokumentas, kuriame buvo pasakyta, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui". Žurnalistas, Latvijos pilietis, buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Vilniaus veiksmai rodo realią žodžio laisvės vertę Lietuvoje. Ministerija pareikalavo, kad Lietuvos valdžios institucijos sustabdytų griežtas provokacijas prieš Rusijos žiniasklaidos atstovus, kurie atlieka savo profesinę pareigą.

Be to, 2017 metų vasarį "Baltic News Service" (BNS) naujienų agentūra neteisėtai nutraukė sutartį su portalu "Sputnik Lietuva". Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, nepateikus priežasčių.

Tuo tarpu Rusijos agentūra įvykdė visus įsipareigojimus.

Margarita Simonian, "RT" ir MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė, pažymėjo, kad Baltijos šalyse sistemingai naudojami šaltojo karo laikų propagandos metodai, jie tapo "bendra praktika" šiose valstybėse.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

 

 

115
Tegai:
žurnalistai, Rusija
Dar šia tema
Seime siūloma užblokuoti prieigą prie "Sputnik Lietuva" interneto svetainės
Rusijos URM atsakė į Seimo narių raginimą užblokuoti Sputnik Lietuva
"Sovietinis elgesys": ką rodo Lietuvos kova su "Sputnik" ir "Adidas"
Simonian pakomentavo Londono atsisakymą akredituoti Sputnik ir RT
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Eismo įvykis, archyvinė nuotrauka

Radviliškio rajone du automobiliai mirtinai sužalojo moterį

Pranešama, kad velionė ėjo važiuojamąja kelio dalimi, jos tapatybė nustatoma. Renkama išsami informacija apie įvykį

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Penktadienį vakare Radviliškio rajone du automobiliai partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąją, pranešama policijos įvykių suvestinėje.

Pranešama, kad incidentas įvyko rugpjūčio 14 dieną apie 23:10 Januškonių kaime, 79-ame kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva kilometre.

Automobilis "Audi A6", vairuojamas vyro (g. 1988 m.), ir kitas nenustatytos markės automobilis, partrenkė ir mirtinai sužalojo važiuojamąja kelio dalimi ėjusią nenustatytos tapatybės moterį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

Tegai:
mirtis, eismo įvykiai, Radviliškio rajonas