Sputnik biuras, archyvinė nuotrauka

RŽS kreipsis į tarptautines institucijas dėl teismo sprendimo užblokuoti Sputnik Lietuva

100
(atnaujinta 18:03 2019.07.12)
Rusijos žurnalistų sąjunga pabrėžė, jog padarys viską, kad tarptautinės organizacijos atkreiptų dėmesį į susiklosčiusią situaciją

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Vilniaus teismo sprendimas blokuoti Sputnik Lietuva rodo spaudos laisvės suvaržymą šioje šalyje, Rusijos žurnalistų sąjunga ketina šį klausimą iškelti visose tarptautinėse institucijose, RIA Novosti pareiškė Rusijos žurnalistų sąjungos tarptautinio skyriaus vadovas Timuras Šafiras.

Sputnik, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Блинов

Anksčiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos paskelbtą sprendimą blokuoti Sputnik Lietuva.

"Deja, šis sprendimas nestebina. Jis tik patvirtina tai, ką mes daug kartų sakėme: kad kalbos apie spaudos, žodžio laisvę ir žurnalistų darbo laisvės principus neturi nieko bendra su praktika. Sputnik Lietuva blokavimas Lietuvos teritorijoje — tai tiesioginis žodžio laisvės pažeidimas ir žurnalistų teisės laisvai verstis profesine veikla pažeidimas remiantis visiškai nepagrįstu pretekstu", — sakė Šafiras.

Savo ruožtu Rusijos žurnalistų sąjunga pabrėžė, jog padarys viską, kad tarptautinės organizacijos sutelktų dėmesį į susiklosčiusią situaciją.

"Tiek Tarptautinė žurnalistų federacija, tiek Europos žurnalistų federacija jau išreiškė susirūpinimą dėl šio sprendimo, kai jis buvo planuojamas. Dabar jis įsigaliojo, todėl būtina bandyti paveikti šalies valdžios institucijas, kurios tiesiogiai pažeidžia žodžio laisvę — ir daro tai, pažeisdamos Europos Sąjungos principus", — pabrėžė Šafiras.

Jis pažadėjo, kad RŽS stengsis iškelti Sputnik Lietuva blokavimo problemą visose tarptautinėse platformose ir forumuose, ir, galimai, kreipsis į prieštaringo sprendimo iniciatorius — Lietuvos valdžios atstovus.

"Jokiu būdu negalima nekreipti dėmesio į tokius dalykus, apsimesti, kad nieko nevyksta, ir laukti tolimesnių, vis didėjančių represinių žingsnių", — apibendrino Timuras Šafiras.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nuo penktadienio, liepos 12 dienos, nurodė Lietuvos teritorijoje blokuoti prieigą prie Sputnik Lietuva svetainės.

Šis sprendimas įsigaliojo nuo 2019 metų liepos 12 dienos, jį sankcionavus Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Anksčiau komisija paskelbė, kad 2019 metų liepos 3 dieną į LRTK su prašymu kreipėsi VšĮ "Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" (LRT) nurodydama, kad sputniknews.lt svetainėje "savavališkai ir neteisėtai be LRT sutikimo perspausdinama LRT priklausanti informacinė medžiaga (straipsniai)".

LRT teigė, kad neva kreipėsi į interneto svetainės https://sputniknews.lt/ administratorių ir prieglobos paslaugų teikėją prašydama pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį. Tačiau, pasak LRT atstovų, LRT turinys buvo toliau neteisėtai viešai skelbiamas.

"Sputnik Lietuva" priespauda Lietuvoje

Anksčiau Seimo konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas paragino duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiekti "Sputnik" grupės interneto svetaines. Jų nuomone, agentūros paskelbti straipsniai "iškraipo" Lietuvos politikos realijas, taip pat vadinamųjų Lietuvos "partizanų" istoriją. Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją, susijusią su Rusijos žiniasklaida. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimai "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".

Šių metų gegužės 28 dieną "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda.

Jis buvo apieškotas ir apklaustas, o tada jam buvo įteiktas dokumentas, kuriame buvo pasakyta, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui". Žurnalistas, Latvijos pilietis, buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Vilniaus veiksmai rodo realią žodžio laisvės vertę Lietuvoje. Ministerija pareikalavo, kad Lietuvos valdžios institucijos sustabdytų griežtas provokacijas prieš Rusijos žiniasklaidos atstovus, kurie atlieka savo profesinę pareigą.

Be to, 2017 metų vasarį "Baltic News Service" (BNS) naujienų agentūra neteisėtai nutraukė sutartį su portalu "Sputnik Lietuva". Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, nepateikus priežasčių.

Tuo tarpu Rusijos agentūra įvykdė visus įsipareigojimus.

Margarita Simonian, "RT" ir MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė, pažymėjo, kad Baltijos šalyse sistemingai naudojami šaltojo karo laikų propagandos metodai, jie tapo "bendra praktika" šiose valstybėse.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

 

 

100
Tegai:
žurnalistai, Rusija
Dar šia tema
Seime siūloma užblokuoti prieigą prie "Sputnik Lietuva" interneto svetainės
Rusijos URM atsakė į Seimo narių raginimą užblokuoti Sputnik Lietuva
"Sovietinis elgesys": ką rodo Lietuvos kova su "Sputnik" ir "Adidas"
Simonian pakomentavo Londono atsisakymą akredituoti Sputnik ir RT