Lietuvos geležinkelių traukinys, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino ekonominę traukinio Kijevo į Baltijos šalis idėjos nesėkmę

66
(atnaujinta 18:08 2019.07.15)
Ukraina negali egzistuoti be Rusijos, o Baltijos šalis su Kijevu sieja tik "profesionali rusofobija", kurią valdo elitas, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. "Ukrainos geležinkeliai" pateikė ataskaitą apie savo reisų pelningumą. Pelningiausias traukinys buvo "Kijevas — Maskva", rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius "RuBaltic.ru" portalo straipsnyje.

Per pastaruosius šešis mėnesius šis maršrutas atnešė Ukrainos kompanijai daugiau nei 4 milijonus eurų (117,7 mln. grivinų).

Kaip pabrėžia Nosovičius, pateiktas reitingas rodo, kad visos pelningiausios geležinkelio kryptys Ukrainoje veda į Maskvą.

Tuo tarpu "keturių sostinių" traukinys, paleistas praėjusiais metais tarp Ukrainos ir Baltijos šalių, buvo viena iš nepelningiausių Ukrainos geležinkelių krypčių.

Nosovičius sako, kad šio maršruto perspektyvos buvo neakivaizdžios net prieš jo paleidimą, bet jis vis tiek buvo paleistas "dėl ideologinių priežasčių".

"Geležinkelio ašyje reikėjo pabrėžti geopolitinę ašį, kurią sukūrė Ukraina ir Baltijos šalys — vieni iš lojaliausių sąjungininkų, kovojantys su neva agresyvia Rytų kaimyne", — rašoma straipsnyje.

Praėjusiais metais "Ukrainos geležinkelių" kompanija pripažino, kad geležinkelio projektas su Baltijos šalimis yra nesėkmingas. Tačiau bendrovė tikėjosi, kad padėtis pasikeis, jei Talinas bus įtrauktas į maršrutą.

"Talinas, lengva atspėti, nepakeitė situacijos. <...> Traukiniai, kursuojantys į Maskvą, būna pripildyti žmonių ir neša didžiausią pelną, o traukinys iš Ukrainos į Baltijos šalis yra nepelningas ir reisuoja beveik tuščias", — pažymi Nosovičius.

Pasak straipsnio autoriaus, Ukraina be Rusijos neegzistuoja "nei ekonomiškai, nei kultūriškai", o Baltijos šalis su Kijevu sieja tik "profesionali rusofobija, kurią valdo elitas ir jo šeimininkai esantys už vandenyno".

"Didžioji draugystė" tarp Baltijos valstybių ir Ukrainos yra pagrįsta vien tik amerikietiška "Rusijos sutramdymo" strategija. Ši strategija vienija šias šalis į "sanitarinį rusofobinių valstybių kordoną"", - sakoma straipsnyje.

Pasak autoriaus, nutraukti Kijevo ir Maskvos ryšį, bent jau geležinkelių komunikacijos srityje Baltijoms šalims nepavyko.

"Keturių sostinių" traukinys

"Keturių sostinių" traukinys buvo paleistas praėjusių metų rugsėjo 28 dieną. Per tą laiką abiem kryptimis buvo pervežta daugiau nei 4,3 tūkst. keleivių. Dauguma žmonių šiuo maršrutu keliauja į Latviją (45 proc.) ir Lietuvą (38 proc.), mažiau — į Baltarusiją (17 proc.).

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija apie "keturių sostinių" traukinio maršruto išplėtimą iki Talino.

Praėjusių metų lapkritį maršrutas buvo pripažintas nepelningu, tačiau Ukrainos valstybinė geležinkelių kompanija "Ukrzaliznycia" laikė naują maršrutą sėkmingu.

66
Tegai:
traukiniai, Baltijos šalys, Ukraina
Dar šia tema
Vasara kviečia prie jūros: šiandien startuoja geležinkelių pajūrio maršrutai
Geležinkelių pertvarka: įsteigta nauja įmonė "Lietuvos geležinkelių infrastruktūra"
Estija ruošiasi elektrifikuoti savo geležinkelių transportą
Talinas

Estija ketina sušvelninti apribojimus užsienio atvykstantiems darbuotojams

(atnaujinta 16:18 2020.07.06)
Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Ūkininkų vertinimu, jiems trūksta apie 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Estijos vyriausybė ketina sušvelninti sezoninių darbuotojų atvykimo ir buvimo šalyje apribojimus, pirmadienį sakė šalies ministras pirmininkas Juris Ratas.

"Iki 2022 metų balandžio 30 dienos užsienio sezoninis darbuotojas galės Estijoje dirbti iki 180 dienų per metus", — cituoja Ratą RIA Novosti. Kol kas kalbama apie principinį susitarimą tarp koalicijos partijų. Teisiniu požiūriu susitarimas dar nėra įformintas. Pasak vidaus reikalų ministro Marto Helmės, vyriausybės sprendimas bus parengtas artimiausiomis dienomis ir turėtų įsigalioti liepos 16 dieną.

Vyriausybė apie užsienio darbo jėgos problemos sprendimą paskelbė netrukus prieš pirmadienį numatytą neeilinį parlamento posėdį, kuriame opozicijos iniciatyva turėtų būti svarstomos Užsieniečių įstatymo pataisos. Pataisose numatyta, kad darbuotojams iš trečiųjų šalių bus leista likti ir tęsti darbą Estijoje iki gruodžio 31 dienos.

Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Pasak ūkininkų, jiems reikia dar 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi.

Anksčiau Estijos žiniasklaida pranešė, kad dėl koronaviruso protrūkio Estijos braškių plantacijos liko be užsienio darbo jėgos, pirmiausia be darbuotojų iš Ukrainos, kurie pastaraisiais metais reguliariai atvyksta skinti braškių. Ūkininkai paprašė vyriausybės panaikinti darbo jėgos iš užsienio įvažiavimo apribojimus.

Vidaus reikalų ministras Martas Helmė anksčiau teigė, kad darbuotojai iš užsienio, legaliai gyvenantys Estijoje nuo kovo 17 dienos, galės toliau dirbti žemės ūkyje iki liepos 31 dienos, o po to turės išvykti iš šalies.

Tegai:
koronavirusas, užsieniečiai, darbuotojai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
Lietuvoje per parą patvirtinti 5 nauji COVID-19 atvejai
Talinas

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas aptarė "Rusijos grėsmę" Estijoje

(atnaujinta 13:41 2020.07.06)
Susitikime taip pat aptartas NATO pozicijų stiprinimas gynybos ir atgrasymo srityse, didėjanti Kinijos įtaka ir konfliktų NATO pietiniame ir pietrytiniame flange poveikis transatlantiniam saugumui

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas žvalgybos ir saugumo klausimais Deividas Ketleris (David Kettler) lankėsi Estijoje, norėdamas susipažinti su šalies gynybiniais ištekliais ir galimų Rusijos "grėsmių" atrėmimo galimybėmis, sekmadienį pranešė Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba, rašo RIA Novosti.

Dieną prieš tai Ketleris susitiko su Estijos gynybos ministerijos kancleriu Kristjanu Prikku, šalys aptarė kovą su "Rusijos grėsmėmis".

"Estijai svarbu, kad NATO aiškiai matytų situaciją ir mūsų regiono saugumo specifiką. Kokybiška žvalgyba ir išankstinis perspėjimas sukuria prielaidas užkirsti kelią Rusijos "grėsmėms" ir, jei prireiktų, kovoti su jomis", — po susitikimo sakė Prikkas.

Susitikime taip pat aptartas NATO pozicijų stiprinimas gynybos ir atgrasymo srityse, didėjanti Kinijos įtaka ir konfliktų NATO pietiniame ir pietrytiniame flange poveikis transatlantiniam saugumui.

Vizito metu Ketleris aplankys Amario aviacijos bazę netoli Talino, Narvos miesto, esančio šalia sienos su Rusija, ir susitiks su gynybos, užsienio žvalgybos, saugumo policijos, žvalgybos centro ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybe.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Estija, NATO
Dar šia tema
Kas slypi už neapykantos Putinui ir Trampui
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės