Tarptautinės pratybos Saber Strike Latvijoje

NATO kariams norima leisti bet kur kirsti Latvijos sieną

46
(atnaujinta 12:42 2019.07.16)
Pataisos bus svarstomos Latvijos Vyriausybės posėdyje

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Latvija apsvarstys įstatymo pataisas, kurios leis NATO pajėgoms krizinių situacijų ar pratybų atveju kirsti respublikos sieną už oficialių pasienio kontrolės punktų ribų.

Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į respublikos ministrų kabinetą.

Pakeitimai reiškia, kad Aljanso kariai, atvykstantys į Latviją, kad suteiktų pagalbą nepaprastos situacijos metu ar dalyvautų pratybose, galės kirsti išorinę Latvijos sieną už pasienio kontrolės punktų ribų.

Kai kuriais atvejais tai taps įmanoma ir gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą. Šiuo metu tokios išimtys įstatyme nenurodytos.

Tikimasi, kad pataisos bus svarstomos Vyriausybės posėdyje antradienį.

Vašingtonas reguliariai perduoda ginklus ir šaudmenis Baltijos šalims, taip pat dislokuoja karius Baltijos šalių karinėse bazėse.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, vis dažniau pasirašo solidžias gynybos sutartis su Jungtinėmis Valstijomis, paaiškindamos tai tariamai egzistuojančia "Rusijos grėsme".

Aukos vaidmens atlikti nenorit? Kuo baigsis proamerikietiškos Europos istorija >>

Liepos pradžioje Vašingtonas perdavė Lietuvos pasieniečiams techniką, kurios vertė siekia 5,350 milijono JAV dolerių (apie 4,763 milijono eurų). Į šį sąrašą įtraukti šiluminiai vaizduokliai, mobilieji radijo imtuvai su papildomu maitinimo šaltiniu, taip pat GPS imtuvai.

Metų pradžioje Lietuva taip pat susitarė su Jungtinėmis Valstijomis įsigyti 200 šarvuotų kovinės paramos visureigių (JLTV), o tai kainuos šaliai beveik 142 milijonus eurų. Dar anksčiau Vilnius gavo JAV priešraketines sistemas "Javelin", už kurias jis sumokėjo daugiau kaip 17,6 milijono eurų.

Maskva ne kartą atkreipė dėmesį į padidėjusį NATO buvimą prie Rusijos Federacijos vakarinių sienų. Rusija ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti. Tuo pačiu metu, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Aljansas naudoja Vakarų isteriją dėl galimos "Rusijos agresijos", kad kuo daugiau karinės technikos ir kontingentų sutelktų rytiniame flange.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pažymėjo, kad praėjusių metų NATO valstybių narių gynybos išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, o tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
46
Tegai:
Latvija, NATO
Dar šia tema
Rusijos deputatas: Pentagonas per žiniasklaidą nori įteisinti "Rusijos agresiją"
Ekspertas: Baltijos šalims trūksta ne pinigų, o protingų politikų
JAV generolas atskleidė įslaptintą planą, jei prasidėtų branduolinis karas
Ekspertė: Baltijos šalių kariai NATO nelaikomi saviškiais
Vinys į NATO dangtį. Kodėl JAV kaip ugnies bijo S-400 tiekimo Turkijai
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 16:19 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą