Tarptautinės pratybos Saber Strike Latvijoje

NATO kariams norima leisti bet kur kirsti Latvijos sieną

46
(atnaujinta 12:42 2019.07.16)
Pataisos bus svarstomos Latvijos Vyriausybės posėdyje

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Latvija apsvarstys įstatymo pataisas, kurios leis NATO pajėgoms krizinių situacijų ar pratybų atveju kirsti respublikos sieną už oficialių pasienio kontrolės punktų ribų.

Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į respublikos ministrų kabinetą.

Pakeitimai reiškia, kad Aljanso kariai, atvykstantys į Latviją, kad suteiktų pagalbą nepaprastos situacijos metu ar dalyvautų pratybose, galės kirsti išorinę Latvijos sieną už pasienio kontrolės punktų ribų.

Kai kuriais atvejais tai taps įmanoma ir gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą. Šiuo metu tokios išimtys įstatyme nenurodytos.

Tikimasi, kad pataisos bus svarstomos Vyriausybės posėdyje antradienį.

Vašingtonas reguliariai perduoda ginklus ir šaudmenis Baltijos šalims, taip pat dislokuoja karius Baltijos šalių karinėse bazėse.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, vis dažniau pasirašo solidžias gynybos sutartis su Jungtinėmis Valstijomis, paaiškindamos tai tariamai egzistuojančia "Rusijos grėsme".

Aukos vaidmens atlikti nenorit? Kuo baigsis proamerikietiškos Europos istorija >>

Liepos pradžioje Vašingtonas perdavė Lietuvos pasieniečiams techniką, kurios vertė siekia 5,350 milijono JAV dolerių (apie 4,763 milijono eurų). Į šį sąrašą įtraukti šiluminiai vaizduokliai, mobilieji radijo imtuvai su papildomu maitinimo šaltiniu, taip pat GPS imtuvai.

Metų pradžioje Lietuva taip pat susitarė su Jungtinėmis Valstijomis įsigyti 200 šarvuotų kovinės paramos visureigių (JLTV), o tai kainuos šaliai beveik 142 milijonus eurų. Dar anksčiau Vilnius gavo JAV priešraketines sistemas "Javelin", už kurias jis sumokėjo daugiau kaip 17,6 milijono eurų.

Maskva ne kartą atkreipė dėmesį į padidėjusį NATO buvimą prie Rusijos Federacijos vakarinių sienų. Rusija ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti. Tuo pačiu metu, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Aljansas naudoja Vakarų isteriją dėl galimos "Rusijos agresijos", kad kuo daugiau karinės technikos ir kontingentų sutelktų rytiniame flange.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pažymėjo, kad praėjusių metų NATO valstybių narių gynybos išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, o tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
46
Tegai:
Latvija, NATO
Dar šia tema
Rusijos deputatas: Pentagonas per žiniasklaidą nori įteisinti "Rusijos agresiją"
Ekspertas: Baltijos šalims trūksta ne pinigų, o protingų politikų
JAV generolas atskleidė įslaptintą planą, jei prasidėtų branduolinis karas
Ekspertė: Baltijos šalių kariai NATO nelaikomi saviškiais
Vinys į NATO dangtį. Kodėl JAV kaip ugnies bijo S-400 tiekimo Turkijai
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Lemputė

Tik įjungti šviesą: Švedijoje atsirado "svajonių darbo" vakansija

(atnaujinta 11:02 2020.06.04)
Žmogui, kuris du kartus per dieną įjungs ir išjungs šviesą geležinkelio stotyje, žadama 2300 dolerių alga

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Švedijos Geteborgo mieste pasirodė vakansija įdomioms pareigoms — įjungti ir išjungti šviesą, praneša "Sveriges Radio".

Darbuotojo pareigas sudarys šviesos įjungimas ir išjungimas mieste statomoje geležinkelio stotyje Korsvägen (Sankryža). Jis taip pat privalo kiekvieną rytą ir vakarą griežtai apibrėžtu laiku pažymėti atvykimą į darbą ir išėjimą namo. Likusį laiką darbuotojas gali užsiimti, kuo nori.

Projekto autoriai — menininkai Simonas Goldinas (Simon Goldin) ir Jokūbas Senebis (Jakob Senneby), vakansija yra jų projekto, pavadinto "Amžinas užimtumas", dalis. Pagal autorių sumanymą, šis meno eksperimentas turėtų atkreipti dėmesį į visuomenėje augančią nelygybę ir į idėją, kad investuotas kapitalas šiandien auga greičiau nei darbininkų atlyginimas.

Pinigus šiam projektui skyrė Švedijos meno taryba ir Transporto valdyba, kurie sukūrė specialų fondą, kurio suma siekia 650 tūkst. dolerių. Už "svajonių darbą" žadama apie 2300 dolerių kas mėnesį, mokėti atlyginimą jie pasirengę 120 metų. Tuo metu darbuotojas turi teisę tiek bet kada išeiti iš darbo, tiek eiti šias pareigas iki savo dienų pabaigos.

Paraiškas į šias pareigas jau atsiuntė beveik 175 kandidatai ne tik iš Švedijos, bet ir iš JAV, Taivano ir Filipinų. Pretendentai dar turi laiko — Korsvägen stotis bus baigta statyti tik 2026 metais.

Tegai:
Švedija