Šiauriniai fortai, Liepojoje, Latvijoje, archyvinė nuotrauja

Latvija skęsta? Vyriausybė ruošiasi evakuoti pajūryje gyvenančius žmones

42
(atnaujinta 18:43 2019.07.16)
Tas, kas mano, kad nelaimės atveju kas nors iš karto ateis ir išgelbės jį, tas klysta: valstybė susirūpino gyventojų gelbėjimu — bent jau per pirmąsias galimos katastrofos dienas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ateityje Latvijai teks susidurti su poreikiu evakuoti pakrantės teritorijų gyventojus.

Latvijos aplinkos ministerijos ir Regioninės plėtros departamento atstovai atkreipė dėmesį į tai Vyriausybės diskusijos apie visapusišką valstybės gynybą metu, praneša DB.lv.

Skęstančiųjų gelbėjimas...

Kaip paminėjo ministerija, jūros pakrančių erozija, ypač Kuržemėje, jau seniai prasidėjusi. Nuo 120 kilometrų Latvijos pakrantės kasmet nuslenka 0,1–0,5 metrų, o nuo 50 kilometrų ilgio jūros pakrantės per metus nuslenka 0,6–1,5 metrų. Sklypuose, kurių bendras ilgis — 10 kilometrų, žemė "nuvažiuoja" 1,6–3 greičiu, 5 m per metus. Specialistai nurodo, kad erozijos procesas Latvijoje tik stiprėja dėl žmogiškojo veiksnio, taip pat dėl klimato kaitos.

Apskaičiuota, kad iki 2060 metų Latvijos teritorija sumažės 9,2 kvadratinių kilometrų. Iš pirmo žvilgsnio nėra tiek jau daug, bet juk klimatas šiame regione keičiasi neįtikėtinu greičiu, todėl šios 2014 metų prognozės netrukus turi būti peržiūrėtos.

Gynybos ministras Artis Pabriks gyrė ministeriją už darbą rengiant civilinės gynybos planus, kurie yra bendros gynybos koncepcijos dalis. Sistema bus peržiūrima ir papildoma kasmet.

Tas, kas mano, kad nelaimės atveju kas nors iš karto ateis ir išgelbės jį, tas klysta: valstybė susirūpino gyventojų išgelbėjimu — bent jau per pirmąsias galimos katastrofos dienas. Pavyzdžiui, gynybos ministro teigimu, gyventojai turėtų apsirūpinti vandeniu ir maistu bent trims dienoms, nes įvykus tokiai situacijai valstybė negalės suteikti jiems skubios pagalbos.

Nors vanduo iš lėto skandina šalį, Latvija susiduria su kita grėsme — gaisrais. Remiantis valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2018 metais vidutinis miškų gaisrų plotas buvo 2,95 ha, tuo tarpu 2017 metais — 0,63 ha.

Dar yra laiko pasiūlymams teikti

Liepos 17 diena yra paskutinė, kai bet kuris Latvijos gyventojas gali išsiųsti savo papildymus ir pageidavimus dėl išsamios šalies gynybos koncepcijos. Kalbama apie trijų įstatymų pakeitimus: Nacionalinio saugumo, Mobilizacijos ir Avarinių situacijų.

Įstatymų projektą ir anotacijas galite rasti Gynybos ministerijos tinklalapyje, Dokumentų skiltyje. Pasiūlymus galima siųsti el. pašto adresu kanceleja@mod.gov.lv.

Koncepcijoje kalbama ne tik apie karinius valstybės gynybos aspektus kilus karinei grėsmei, bet ir užtikrinant nepertraukiamą gyvybiškai svarbių prekių ir paslaugų tiekimą latviams, mobilizavimo ir evakuacijos priemones. Valstybinėse Latvijos mokyklose planuojama rengti civilinės saugos pagrindų mokymus, kurie apimtų šias sritis: visuomenės švietimą, civilinę gynybą, psichologinę gynybą, strateginius ryšius ir tautos gyvybingumą. Visa tai yra svarbūs valstybės gynybos aspektai.

Pastaruoju metu klimato kaitos ir susijusių kataklizmų temoms taip pat skiriama vis daugiau dėmesio.

42
Tegai:
katastrofa, Latvija
Dar šia tema
Finansų ministras ragino nebijoti mažesnių alkoholio akcizų Estijoje ir Latvijoje
Latvijoje įsigalios draudimas dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Gruzija

Gruzija atvers sienas keliautojams Lietuvos

(atnaujinta 12:03 2020.07.08)
Turistai turės laikytis reikalavimų. Keliautojai turės atvykti į šalį tiesioginiais skrydžiais ir užpildyti specialias elektronines anketas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Gruzija netrukus atvers šalies sienas penkioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis. Apie tai pranešė Sputnik Gruzija su nuoroda į šalies premjero patarėją Iraklį Čikovanį.

Pažymima, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, į šių šalių sąrašą taip pat įtraukta Vokietija ir Prancūzija. Keliautojai iš užsienio turės laikytis reikalavimų — skristi į Gruziją tiesioginiu skrydžiu ir atvykę užpildyti elektroninę anketos formą, kurioje turės nurodyti pastarųjų dviejų savaičių kelionių istoriją. Taip pat anketoje reikės pažymėti, kur bus Gruzijoje, ir kontaktinius numerius.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu premjero patarėjas nenurodė, kada Gruzija pradės priimti lankytojus iš šių šalių.

Nuo liepos 6 dienos į Lietuvą be apribojimų gali atvykti keliautojai iš Čekijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Italijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Graikijos, Suomijos, Maltos, Kipro, Vengrijos ir Lichtenšteino. Taip pat apribojimai netaikomi turistams iš kaimyninių Baltijos šalių — Latvijos ir Estijos.

Atvykimas iš Švedijos, Portugalijos ir Liuksemburgo uždraustas.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali atvykti į Lietuvą tik gavę atsakingų Lietuvos institucijų leidimą. Turistams iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimo COVID-19 atvejų rodiklis, 14 dienų saviizoliacija privaloma.

Lietuvoje birželio 17 dieną panaikintas karantinas, kuris buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Dabar respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, vis dar taikomi kai kurie apribojimai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 1850 koronaviruso atvejų, mirė 79 žmonės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Gruzija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Gaisro Alytuje gesinimas

Surinkti pirmieji duomenys apie gaisro Alytuje poveikį žmonių sveikatai

(atnaujinta 16:40 2020.07.08)
Toks tyrimas, vykdomas Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, Lietuvoje atliekamas pirmą kartą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, vykdanti biomonitoringą, kokią įtaką žmonių sveikatai galėjo padaryti pernai Alytaus padangų perdirbimo įmonėje "Ekologistika" įvykęs gaisras, gavo į pirmąjį tyrimo etapą pakviestų žmonių anketas. Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tyrime dalyvavo 91 iš 100 kviestų ugniagesių gelbėtojų ir — 81 iš 200 atrinktų teritorijų gyventojų. Mokslininkai netrukus pradės apdoroti anketų duomenis, o paimti mėginiai jau ruošiami laboratoriniams tyrimams. Kaip planuojama, tyrimai prasidės šį rudenį, surinkus likusių dalyvių duomenis.

Toks tyrimas, vykdomas SAM iniciatyva, šalyje atliekamas pirmą kartą.

"Tyrimui 100 Alytaus miesto ir rajono gyventojų bei dar 100 žmonių, gyvenančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose ir jų rajonuose, buvo atrinkti atsitiktinės atrankos būdu iš Registrų centro Gyventojų registro. Taip pat buvo atrinkti 100 ugniagesių-gelbėtojų, tiek dalyvavusių, tiek nedalyvavusių likviduojant gaisrą ir jo padarinius", — rašoma pranešime.

Visi tyrimo dalyviai turėjo užpildyti anketas. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracija bus tiriama iš žmonių kraujo ir šlapimo paimtų mėginių.

Nuasmeninti apibendrinti tyrimų rezultatai, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei rekomendacijos, padedančios sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai, bus pateiktos atsakingoms institucijoms, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, Lietuvos mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Rezultatus ir rekomendacijas planuojama pateikti kitų metų pabaigoje. Dalyviai, kurie to pageidavo, taip pat gaus savo asmeninius tyrimų rezultatus.

Pernai Alytaus miesto savivaldybė atidarė paramos lėšų sąskaitą gaisro padangų perdirbimo gamykloje "Ekologistika" padariniams likviduoti ir skirti premijas ugniagesiams gelbėtojams. Buvo surinkta 174 570,56 eurų. Lėšos pasiekė 325 žmones, kurie dalyvavo gesinant gaisrą.

Gaisras kilo pernai spalio mėnesį. Jį pavyko užgesinti tik po dešimties dienų, per tą laiką sudegė beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos. Gaisro padariniai žmonėms ir aplinkai — milžiniški, o valstybei padaryta žala viršija 5 milijonus eurų.

Tegai:
gaisras, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Alytus
Temos:
Gaisras Alytuje: valdžios reakcija ir atsakingų paieškos
Dar šia tema
Teismui perduota ištirta baudžiamosios bylos dalis dėl gaisro Alytuje
Gaisrą Alytuje gesinusiems ugniagesiams bus skirtos premijos iš JAV
Bus tiriama, ar gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje pakenkė žmonių sveikatai