Buvęs Estijos ministras pirmininkas Edgaras Savisaras, archyvinė nuotrauka

Buvęs Estijos premjeras papasakojo, kas kaltas dėl santykių su Rusija krizės

46
(atnaujinta 19:36 2019.07.18)
Savisaras pasidalino, ką laiko kaltu dėl Rusijos ir Estijos santykių krizės

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Buvęs Talino meras ir pirmasis nepriklausomos Estijos ministras pirmininkas Edgaras Savisaras "Baltnews" interviu metu sakė, kad dauguma estų nemano, jog Rusija kelia grėsmę. 

"Mano nuomone, dauguma žmonių nepriima antirusisškos isterijos rimtai", — sakė politikas.

Savisaras pasidalino, ką laiko kaltu dėl Rusijos ir Estijos santykių krizės.

"Kaltos visada būna dvi pusės. Žinoma, Estijoje yra nemažai žmonių, kurie nori, kad Rusijos ir Estijos santykiai taptų blogesni. Tai gali paveikti tarpusavio santykius pasauliniu mastu", — pabrėžė jis.

Savisaras teigia, kad yra patenkintas prezidentės Kersti Kaljulaid vizitu į Maskvą ir jos susitikimu su Putinu.

"Manau, kad tai buvo naudinga ir tiems, ir kitiems. Nemanau, kad tai buvo paskutinis jų susitikimas. Esu patenkintas tuo. Taip, yra žmonių, kuriems tai nepatinka, tačiau yra ir tokių, kurie tai vertina teigiamai", — sakė buvęs premjeras.

Jis taip pat mano, kad Krymo susivienijimas su Rusija vyko pusiasalio gyventojų pageidavimu ir kad sankcijos neatneš niekam naudos, taip pat Europos Sąjungai.

Edgaras Savisaras vadovavo Estijos TSR vyriausybei, o vėliau nepriklausomai Estijai nuo 1990 iki 1992 metų. Vėliau vadovavo Ekonomikos ir ryšių ministerijai. Nuo 2007 iki 2015 metų jis buvo Talino meras.

46
Tegai:
krizė, santykiai su Rusija, Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija ketina pirkti Vokietijos prieštankines sistemas už 40 mln. eurų
Estija ruošiasi elektrifikuoti savo geležinkelių transportą
"Reuters" atskleidė, kaip Latvija ir Estija kovoja dėl alkoholio rinkos
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Prekybos centre, archyvinė nuotrauka

Tyrimas parodė, kaip per metus pasikeitė pigiausių produktų krepšelio kaina

(atnaujinta 10:59 2020.06.04)
Gegužės mėnuo prasidėjo kainų mažinimo skelbimu žiniasklaidoje, tačiau realybėje paaiškėjo, kad tai buvo tik "kosmetinė" kainų korekcija

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse per metus pabrango 5,98 Eur ar 11,3 proc., rodo Pricer.lt tyrimas.

Palyginti su 2020 balandžio mėnesiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sumažėjo 1,01 Eur, arba 1,7 proc.

Gegužės mėnuo prasidėjo kainų mažinimo skelbimu žiniasklaidoje. Tačiau, kaip pažymi Pricer.lt, didelio kainų kritimo nėra — tik "kosmetinė" kainų korekcija.

Populiarių produktų vidutinio krepšelio kainų gegužės mėnesį analizė rodo, kad, palyginti su 2020 balandžio mėnesiu, kainos kilo 0,61 Eur (1,5 % proc.). 2020 gegužės mėnesio populiarių produktų vidutinio krepšelio kaina buvo +1,30 Eur (3,3 % proc.) didesnė už 2019 gegužės mėnesio krepšelio kainą.

Tinklas su pigiausiu krepšeliu (kaina 0,63 Eur mažesnė) ir toliau yra "Maxima", antrąją vietą išlaiko "Norfa", kuris sumažino krepšelio kainą 0,58 Eur. "IKI" sumažino šią kainą 0,44 Eur ir užima ketvirtąją vietą. 

"LIDL" sumažino krepšelio kainą net 2,21 Eur, bet užima tik trečiąją vietą tarp pigiausių. "Barbora" 2,92 Eur sumažino kainą ir pakilo į penktąją vietą. Šeštąją vietą užima "RIMI", kuri padidino kainą 1,77 Eur, o e-RIMI išlieka brangiausiu septintuoju tinklu, nors ir sumažino krepšelio kainą 2,17 Eur.

Tegai:
maisto produktai, kainos, kaina, tyrimas
Dar šia tema
Ekonomistas pateikė namų ir butų kainų pokyčių Lietuvoje prognozę
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Padidėjusios kainos nepadėjo: mirčių nuo rūkymo atvejų Lietuvoje padaugėjo
Nuo liepos Lietuvos gyventojams įsigalios mažesnės gamtinių dujų kainos