Lietuvos futbolas, archyvinė nuotrauka

Seimo nariai sunerimo dėl Lietuvos futbolo ateities

24
(atnaujinta 13:05 2019.07.19)
Kitų metų rudenį Lietuvoje vyks pasaulio salės futbolo čempionatas ir Lietuva bus viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre

VILNIUS, liepos 19 — Sputnik. Seime veikiančios laikinosios grupės "Už Lietuvos futbolo ateitį" nariai kviečia atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo problemas, rašoma Seimo pranešime.

Nuo liepos mėnesio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomojo komiteto sprendimu, Lietuvos futbolo federacijos Vykdomajame komitete nebebus atstovaujama Vilniaus regiono futbolo sąjunga — didžiausia ir gausiausia regioninė asociacija.

"Oficialiai nurodomos pašalinimo priežastys kelia didelį susirūpinimą, nes konstatuoja skaidrumo ir demokratijos trūkumą vienoje didžiausių sporto organizacijų Lietuvoje — LFF — veikloje", — teigia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Laikinosios grupės nariai kreipėsi į Lietuvos futbolo federacijos prezidentą, Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto narius, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją.

Seimo narių kreipimesi sakoma, kad kitų metų rudenį Lietuvoje vyks pasaulio salės futbolo čempionatas ir Lietuva bus viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre.

Pasak Seimo narių, ant svarstyklių lėkštės bus ne tik pačios LFF nebranginamas prestižas ir reputacija, bet ir visos šalies. Kitaip nei ruošiantis 2011 metų Europos krepšinio čempionatui, nėra bendradarbiaujama su Vyriausybe, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savivaldybėmis.

Seimo narių kreipimesi taip pat išreikšta abejonė, ar skaidriai ir efektyviai bus panaudotos šiam renginiui Vyriausybės skiriamos lėšos..

Seimo laikinosios grupės "Už Lietuvos futbolo ateitį" nariai siūlo šiuos klausimus svarstyti artimiausiame Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, taip pat kviečia Vyriausybę atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, skirti lėšas tik tuo atveju, jei bus užtikrinti demokratijos skaidrumo ir reputacijos reikalavimai pačios LFF veikloje.

24
Tegai:
futbolas, Lietuva
Temos:
Sporto naujienos (87)
Dar šia tema
Sostinėje atnaujinta dešimt futbolo aikštynų
Lietuvos futbolo rinktinės žvaigždė buvo nušauta Hitlerio įsakymu
Talinas

Estija ketina sušvelninti apribojimus užsienio atvykstantiems darbuotojams

(atnaujinta 16:18 2020.07.06)
Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Ūkininkų vertinimu, jiems trūksta apie 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Estijos vyriausybė ketina sušvelninti sezoninių darbuotojų atvykimo ir buvimo šalyje apribojimus, pirmadienį sakė šalies ministras pirmininkas Juris Ratas.

"Iki 2022 metų balandžio 30 dienos užsienio sezoninis darbuotojas galės Estijoje dirbti iki 180 dienų per metus", — cituoja Ratą RIA Novosti. Kol kas kalbama apie principinį susitarimą tarp koalicijos partijų. Teisiniu požiūriu susitarimas dar nėra įformintas. Pasak vidaus reikalų ministro Marto Helmės, vyriausybės sprendimas bus parengtas artimiausiomis dienomis ir turėtų įsigalioti liepos 16 dieną.

Vyriausybė apie užsienio darbo jėgos problemos sprendimą paskelbė netrukus prieš pirmadienį numatytą neeilinį parlamento posėdį, kuriame opozicijos iniciatyva turėtų būti svarstomos Užsieniečių įstatymo pataisos. Pataisose numatyta, kad darbuotojams iš trečiųjų šalių bus leista likti ir tęsti darbą Estijoje iki gruodžio 31 dienos.

Žemės ūkio sektoriuje šiandien dirba apie 400 žmonių iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos. Pasak ūkininkų, jiems reikia dar 1500 žmonių, kad būtų galima susitvarkyti su darbo apimtimi.

Anksčiau Estijos žiniasklaida pranešė, kad dėl koronaviruso protrūkio Estijos braškių plantacijos liko be užsienio darbo jėgos, pirmiausia be darbuotojų iš Ukrainos, kurie pastaraisiais metais reguliariai atvyksta skinti braškių. Ūkininkai paprašė vyriausybės panaikinti darbo jėgos iš užsienio įvažiavimo apribojimus.

Vidaus reikalų ministras Martas Helmė anksčiau teigė, kad darbuotojai iš užsienio, legaliai gyvenantys Estijoje nuo kovo 17 dienos, galės toliau dirbti žemės ūkyje iki liepos 31 dienos, o po to turės išvykti iš šalies.

Tegai:
koronavirusas, užsieniečiai, darbuotojai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
Lietuvoje per parą patvirtinti 5 nauji COVID-19 atvejai
Talinas

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas aptarė "Rusijos grėsmę" Estijoje

(atnaujinta 13:41 2020.07.06)
Susitikime taip pat aptartas NATO pozicijų stiprinimas gynybos ir atgrasymo srityse, didėjanti Kinijos įtaka ir konfliktų NATO pietiniame ir pietrytiniame flange poveikis transatlantiniam saugumui

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas žvalgybos ir saugumo klausimais Deividas Ketleris (David Kettler) lankėsi Estijoje, norėdamas susipažinti su šalies gynybiniais ištekliais ir galimų Rusijos "grėsmių" atrėmimo galimybėmis, sekmadienį pranešė Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba, rašo RIA Novosti.

Dieną prieš tai Ketleris susitiko su Estijos gynybos ministerijos kancleriu Kristjanu Prikku, šalys aptarė kovą su "Rusijos grėsmėmis".

"Estijai svarbu, kad NATO aiškiai matytų situaciją ir mūsų regiono saugumo specifiką. Kokybiška žvalgyba ir išankstinis perspėjimas sukuria prielaidas užkirsti kelią Rusijos "grėsmėms" ir, jei prireiktų, kovoti su jomis", — po susitikimo sakė Prikkas.

Susitikime taip pat aptartas NATO pozicijų stiprinimas gynybos ir atgrasymo srityse, didėjanti Kinijos įtaka ir konfliktų NATO pietiniame ir pietrytiniame flange poveikis transatlantiniam saugumui.

Vizito metu Ketleris aplankys Amario aviacijos bazę netoli Talino, Narvos miesto, esančio šalia sienos su Rusija, ir susitiks su gynybos, užsienio žvalgybos, saugumo policijos, žvalgybos centro ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybe.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Estija, NATO
Dar šia tema
Kas slypi už neapykantos Putinui ir Trampui
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės