Klaipėdos terminalas, archyvinė nuotrauka

Atskleistos Lietuvos "energetinės nepriklausomybės" korupcijos schemos

44
(atnaujinta 15:31 2019.07.21)
"Achemos grupė", stambiausia regazifikacijos terminalo "Independence" produkcijos vartotoja, prieštarauja SGD terminalo išlaikymo schemoms, nurodydama, kad Lietuvos "energetinėje nepriklausomybėje" esama korupcijos elementų

VILNIUS, liepos 19 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dar kartą skundėsi dėl SGD terminalo "Independence" Klaipėdoje išlaikymo naštos ir pažadėjo palengvinti ją mokesčių mokėtojams, pranešama "Rubaltic.ru" portale.

Taip Vyriausybės vadovas sureagavo į "Achemos grupės" skundą prieš Lietuvos energetikos ministeriją. "Achemos grupė", stambiausia regazifikacijos terminalo "Independence" produkcijos vartotoja, prieštarauja SGD terminalo "Independence" išlaikymo schemoms, nurodydama, kad Lietuvos "energetinėje nepriklausomybėje" esama korupcijos.

Pernai "Achemos" trąšų gamykla paprieštaravo Lietuvos "energetinei nepriklausomybei". Gamyklai tenka sumokėti patį didžiausią mokestį už nuomojamo terminalo priežiūrą (generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas atskleidė, kad šis mokestis siekia 20 mln. eurų per metus). Dėl to padidėja produkcijos savikaina, mažėja konkurencingumas.

Per 2018 metus "Achemos grupė" patyrė 16,5 mln. eurų nuostolių.

"Koncerno rezultatus labiausiai lėmė didžiausia grupės bendrovė "Achema", kuri praėjusiais metais patyrė nuostolį dėl nepalankių kainų žirklių ir didelių jai taikomų papildomų mokesčių", — sakė įmonių grupės vadovas Mindaugas Deksnys.

Kokie yra tie "dideli mokesčiai", spėlioti nereikia. "Achemos" vadovybė atvirai paragino sumažinti įmonės indėlį į SGD terminalo "Independence" išlaikymą. Vyriausybė sutiko, tačiau mainais pareikalavo sudaryti ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis, kurių "Achema" atsisakė.

Derybos tarp koncerno atstovų ir Energetikos ministerijos nedavė jokių rezultatų.

Be to, praėjusiais metais buvo pakeista valstybės pagalbos teikimo SGD terminalui "Independence" tvarka, kurią "Achema" ginčijo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Pasak advokato Gintaro Balčiūno, nauja schema suteikia lengvatas valstybinei įmonei "Lietuvos energijos tiekimas" (LET).

LET perka dujas iš norvegų koncerno "Equinor", tada jas parduoda energijos gamintojams, o kainų skirtumą kompensuoja valstybė. Be to, kompensacija mokama iš lėšų, kurias "Achema" moka už SGD terminalo priežiūrą. Todėl kenčia ne tik trąšų gamykla, bet ir nepriklausomi prekybininkai, negalintys konkuruoti su LET.

Tokį niūrų paveikslą pateikia Gintaras Balčiūnas, patvirtindamas logišką daugelio ekspertų prielaidą: beprasmiškuose "energetinės nepriklausomybės" projektuose esama korupcijos elementų.

Nauji "Achemos grupės" reikalavimai Energetikos ministerijai susiję su SGD terminalo "Klaipėdos nafta" (KN) reorganizavimu. Grupės vadovybė mano, kad šis procesas yra neteisėtas.

"Reorganizacijos metu akcininkams turi būti atskleidžiama, koks turtas yra atidalinamas ir kokia yra to turto vertė, kaip jis bus perduodamas, kaip turtas buvo įvertintas ir pan., — sako "Achemos grupės" vadovas Mindaugas Deksnys. — Energetikos ministerijai ir "Klaipėdos naftai" neteikiant akcininkams šios informacijos, turto vertinimo aplinkybės ir pagrįstumas nėra žinomi, dėl ko yra pažeidžiamos "Klaipėdos naftos" akcininkų teisės".

Koncernas pateikė savo argumentus laiške, kurį gavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir net Europos Komisijos atstovai.

Skvernelis apie tai netikėtai išreiškė viltį, kad, nepaisant "Achemos grupės" ir Energetikos ministerijos nesutarimų, SGD terminalo Klaipėdoje išlaikymo mokestis bus sumažintas.

"Tai numatyta Vyriausybės programoje, ir privalome užtikrinti, kad terminalo išlaikymo našta būtų sumažinta", — sakė Lietuvos ministras pirmininkas.

Atrodo, su kuo susijusi ši "išlaikymo našta"? "Achemos grupė" iškelia visiškai kitokį klausimą: Energetikos ministerija nesilaiko Lietuvos įstatymų, reorganizuoja SGD terminalo "Independence" operatorių su dideliais pažeidimais. Skvernelis atsako: "Nusiraminkite, sumažinsime mokesčius".

Konfliktas nuspėjamas: sunku dalintis korupcijos schema, kai projektas atneša tik nuostolius.

Likimo ironija, kad Skvernelis savo žinomą frazę apie "mokesčių mokėtojų naštą", tik kiek kita forma, pavartojo būtent tada, kai SGD terminalas "Independence" priėmė anksčiau neregėtas krovinių apimtis. Birželio mėnesį jis regazifikaco ir perdavė sistemai beveik tris kartus daugiau dujų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Pasak "Klaipėdos naftos" SGD skyriaus vadovo Arūno Molio, suskystintos gamtinės dujos kelis mėnesius konkuruoja su dujotiekio dujomis, todėl importuotojai skuba iš to pasipelnyti.

Analitikos portalas "RuBaltic.Ru" jau rašė, jog tam, kad būtų patenkinti užsienio gamintojų poreikiai, Europos rinka turėjo priartėti prie Azijos. Pagrindinis vaidmuo tenka sparčiam pasaulinės SGD rinkos pasiūlos augimui, kurį sukėlė naujų dujų suskystinimo įrenginių paleidimas JAV, Rusijoje, Katare, Australijoje.

Nukritus biržos kainoms Azijoje SGD tiekėjai užplūdo Europą. Atrodo, kad išsipildė prezidento Trampo svajonė — Amerikos dujos pagaliau pradėjo konkuruoti su "Gazprom" produkcija!

Tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas akivaizdžiai tuo nesidžiaugia, nes JAV energetikos dominavimo Europoje sąvoka reiškia energijos kainų padidėjimą.

Kad sukeltų užjūrio gamintojų apetitą, Europos rinka turėjo integruotis į Azijos rinką. Išėjo priešingai, o dabar SGD perteklius turi būti parduodamas kainomis, kurios yra gerokai mažesnės už pelno ribą. Tačiau netrukus situacija gali pasikeisti.

"Žinoma, kad Azijos rinkoje tebėra stabili priklausomybė nuo naftos: 80 proc. dujų patenka į ilgalaikes naftos indeksavimo sutartis, todėl ši kaina svyruoja, — rašo Struktūrizavimo ir kainodaros direktorato vadovas Sergejus Komlevas. — Naftos kainų kilimas, kurio tikisi daugelis analitikų, neišvengiamai sukels kainų pagal ilgalaikes gamtinių dujų tiekimo sutartis padidėjimą, o vėliau padidės ir vietinės SGD kainos".

Bet kokiu atveju, suskystintų gamtinių dujų tiekėjai neišgalės ilgą laiką dirbti be nuostolių.

Anksčiau ar vėliau kainos Europoje stabilizuosis, o Lietuva grįš į kovą už "energetinę nepriklausomybę": brangios SGD, pigūs produktai iš "Gazprom" ir terminalas Klaipėdoje, dėl kurių lažinasi "Achemos grupė" ir Energetikos ministerija.

Skvernelis tikriausiai tai supranta. Todėl ir nemaitina savo tautiečių pasakomis apie tai, kad "našta mokesčių mokėtojams" netrukus pavirs višta, nešančia auksinius kiaušinius.

44
Tegai:
Lietuva, nepriklausomybė, energetika, SGD terminalas
Dar šia tema
Rusija paleidžia mažo pajėgumo SGD gamyklą, į kurią dujos teka iš Lietuvos
Rusijos dujos pigesnės: Lietuvos mokesčių mokėtojai pavargo nuo SGD terminalo
Kodėl benzinas, dyzelinas ir automobilinės dujos Ukrainoje tampa prabanga
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį