Aleksandras Filejus

Rusų politikui gresia baudžiamoji atsakomybė latvių pasveikinimą su švente

34
(atnaujinta 12:39 2019.07.23)
Partijos "Latvijos rusų sąjunga" valdybos nariui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų už socialiniame tinkle paskelbtą sveikinimą

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Latvijos valstybinio saugumo tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą prieš partijos "Latvijos rusų sąjunga" valdybos narį ir "Totalinio diktanto" Latvijoje organizatorių Aleksandrą Filejų po to, kai jis pasveikino latvius su metinėmis, kai sovietų kariai išlaisvino valstybę nuo diktatoriško režimo. Apie tai pranešama politinės partijos pranešime Facebook paskyroje.

Pažymima, kad birželio 17 dieną Filejus parašė socialiniame tinkle sveikinimą su 79-osiomis metinėmis, kai Raudonosios armijos pajėgos nuvertė diktatorišką režimą, pagrįstą nacionalizmo principais. Po to respublikoje įsivyravo tarybinė valdžia.

Filejaus pranešime buvo nurodyta, kad Latvija visai neprieštaravo tapti sovietų šalimi, nes darbo judėjimas buvo galingas ir platus, be to, šalis buvo išlaisvinta nuo "latifundinės priespaudos". Šios laisvės ypač laukė "neturtingi mažažemiai valstiečiai, nelaisvi samdiniai, bedaliai darbininkai ir studentai, kurie buvo per prievartą siunčiami kirsti miškus ir išgauti durpes".

"Šią datą reikia gerbti", — parašė Filejus, palinkėjęs visiems geros ir šviesios šventės.

Anot partijos "Latvijos rusų sąjunga", baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 74.1 straipsnį "Dėl veiksmų, kuriais viešai šlovinami, neigiami, pateisinami TSRS karo nusikaltimai Latvijai ir jos gyventojams". Straipsnyje numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų, trumpalaikis laisvės atėmimas, priverstinis darbas ar bauda.

Politologas: Latvija rasizmą ir apartheidą paverčia valstybės ideologija >>

Partija pažadėjo suteikti visą reikalingą pagalbą ir paramą Filejui, o baudžiamąjį jo persekiojimą pavadino teisės į žodžio laisvę Latvijos visuomenėje pažeidimu.

34
Tegai:
TSRS, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Latvijos gyventoja supyko dėl skaitiklio instrukcijos rusų kalba
Rusija iškėlė bylą dėl rusų genocido, dalyvaujant latvių kilmės žmonėms
EP atskleidė, kodėl Latvijoje nepavyksta uždrausti Georgijaus juostelių
Военные учения в Латвии, архивное фото

Estijos gynybos ministras pareiškė apie Atviro dangaus sutarties svarbą

(atnaujinta 15:00 2020.05.25)
Sutartį pasirašusios šalys gali atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą, todėl ši sutartis svarbi tokioms nedidelėms valstybėms, kaip Baltijos šalys

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Atviro dangaus sutartis yra svarbi Estijai ir kitoms nedidelėms šalims, kurios, skirtingai nei JAV, neturi kitų priemonių kontroliuoti kitų valstybių karinius objektus, mano Estijos gynybos ministras Juri Luikas, praneša RIA Novosti.

JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už Sutarties ribų, kol Rusija "neįvykdys savo įsipareigojimų". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų rengimo galymybės. Rusija ne kartą neigė JAV įtarimus Sutarties pažeidimu. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva derėsis su JAV, taip pat ir dėl Sutarties, tik abipusišku pagrindu, o bet kokie ultimatumai iš Vašingtono pusės yra nepriimtini.

"Amerikiečiai turi ir kitas informacijos rinkimo priemones, visų pirma palydovus. Tačiau nedidelėms šalims, įskaitant Estiją, ši Sutartis yra labai vertinga", — pirmadienį Estijos televizijai pasakė Luikas, išreikšdamas viltį, kad susitarimą dar pavyks išgelbėti.

"Manau, kad diplomatai vaidina labai didelį vaidmenį, kad pabandytų išsaugoti šią Sutartį. Jei JAV vis tiek pasitrauks, tada visiems mums teks spręsti, ką daryti toliau", — pažymėjo ministras.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Sutarties dalyvės yra 34 valstybės.

Tegai:
Baltijos šalys, ginkluotosios pajėgos, Estija, JAV
Dar šia tema
Lavrovas: matyt, JAV jau nusprendė pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
Rusija nesitrauks iš Atviro dangaus sutarties
Nepateisinama. Rusija smerkia JAV norą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Lietuvos kariai

Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai

(atnaujinta 19:36 2020.05.22)
Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios puikiai supranta, kad be karinių išlaidų jos visiems parodys, kad "iš Rytų nėra pavojaus", mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Jei Baltijos šalys sumažins išlaidas gynybai, jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos — karinių išlaidų sumažinimo šių valstybių atžvilgiu, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis paragino toliau palaikyti bent jau dviejų procentų BVP finansavimo lygį. Jis apie tai pareiškė per vaizdo konferenciją su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų.

Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad Baltijos šalys yra uždarame rate, nes jei jos sumažins savo išlaidas gynybai, tada jos pripažins, kad nėra jokio "pavojaus iš Rytų", apie kurį nuolat kalbama.

"Kadangi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai puikiai supranta, kad jei jie mažins gynybos išlaidas, tokiu būdu jie parodys savo sąjungininkams, tai yra, JAV, kad iš Rytų nėra rimto pavojaus, apie kurį jie nuolat skelbia. Tada situacija bus dviprasmiška, todėl jiems reikia kuo dažniau kalbėti apie pavojų, kad patvirtintų, jog pavojus yra, o tai reiškia — išleisti pinigus, gana nemenkus. Reikalas tas, kad išleisdami savo karinį biudžetą, jie dar ir pritraukia sąjungininkų pinigų, pirmiausia JAV, nes Baltijos šalyse dislokuojasi NATO ir JAV infrastruktūra, o visa tai reikalauja didelių finansinių išlaidų", — pasakė jis.

Anot Konovalovo, Baltijos šalių vyriausybėms naudinga tokia padėtis, nes priešingu atveju jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos dėl karinių išlaidų sumažinimo.

Tegai:
išlaidos gynybai, NATO, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą
NATO generalinis sekretorius sako, kad sąjungininkai yra pasirengę ginti vienas kitą
"Jie patys tai pripažino": prieš ką NATO blokas liko bejėgis
Kelių remontas, archyvinė nuotrauka

Keliams tvarkyti šalies regionuose 5,3 mln. eurų papildomų investicijų

(atnaujinta 14:56 2020.05.25)
Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Šalies savivaldybės, pasirengusios gerinti susisiekimą su teritorijomis, kuriose kuriamos darbo vietos, šiemet sulauks beveik 5,3 mln. eurų papildomų investicijų. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu šios lėšos paskirstytos 13-ai prašymus pateikusių savivaldybių, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose, rašoma ministerijos pranešime.

"Prašymų finansuoti tokius kelius sulaukėme gerokai daugiau, tačiau siekdami greitesnio poveikio ekonomikai lėšų skyrėme tik gerai parengtiems projektams, kurie bus įgyvendinti jau šiais metais", – sako susisiekimo ministras.

Vienos didžiausių investicijų – 1,34 mln. eurų – teks Panevėžio miesto J. Janonio ir Pramonės gatvėms, svarbioms Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms ir planuojančioms įsikurti įmonėms.

Šilutės rajone Traksėdžių ir Vilkyčių kaimų gatvėms rekonstruoti skirta iš viso 700 tūkst. eurų. Tai leis pagerinti susisiekimą su netoli šių kaimų veikiančiomis įmonėmis: biokurą gaminančia UAB "Klasmann-Deilmann Šilutė", baldų gamintoja UAB "Germanika" ir maisto pramonės UAB "Vilkyčių mėsa".

Telšių rajone 377 tūkst. eurų skiriama Telšių miesto ir šalia esančio Dimaičių kaimo gatvėms, kurios pagerins susisiekimą su Telšių Pramonės gatvėje įsikūrusiomis įmonėmis. Savivaldybė numato, kad kapitalinis šių gatvių remontas pagerins sąlygas įmones aptarnaujančiam krovininiam transportui ir leis sumažinti eismo srautą per Telšių miestą.

Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams.

Keliai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Be to, ministro įsakymu daugiau kaip 6,5 mln. eurų skirta kelių, vedančių į lankytinas ir rekreacines vietoves bei kurortines teritorijas, remontui ir rekonstrukcijai. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.

Investicijos skirtos Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus apskrities lankytinų, rekreacinių ir kurortinių vietovių kelių infrastruktūrai gerinti. Tarp finansuojamų projektų – Merkinės seniūnijos vietinės reikšmės kelio į Česukų kaimą – ruožo iki Merkinės bioenergetinės piramidės kapitalinis remontas, Birštono miesto Jaunimo gatvės rekonstrukcija, Zapyškio miestelio Muziejaus gatvės kapitalinis remontas, Žemaitkiemio seniūnijos kelio į Žemaitkiemio kapines bei Ukmergės miesto Pivonijos gatvės – privažiavimo prie masinės žydų genocido aukų vietos Pivonijos šile remontas. Numatyti darbai bus atlikti dar šiais metais.

Tegai:
lėšos, keliai
Dar šia tema
Kaunas siūlo papildyti Kelių eismo taisykles: įteisinti rombo formos ženklus