Talino senamiestis, archyvinė nuotrauka

Estijos Vyriausybėje įvyko skilimas dėl Europos Sąjungos ir TSRS palyginimo

34
(atnaujinta 12:32 2019.07.25)
Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas kritikavo Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareiškimą apie Europos Sąjungos ir Tarybų Sąjungos panašumą, tačiau paaiškėjo, kad finansų ministras taip pat pritaria vidaus reikalų ministro Marto Helmės nuomonei

VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Estijos vidaus reikalų ministro Marto Helmės (Mart Helme) iškelta "Brexit" analogija su Estijos pasitraukimu iš Tarybų Sąjungos sukėlė rimtas aistras, regis, gerai sukoordinuotoje valdančiojoje koalicijoje, praneša Sputnik Estija.

Estijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovas "Brexit" palygino su Estijos pasitraukimu iš Sovietų Sąjungos. Pasak jo, estai prisimena sunkumus, kuriuos reikėjo įveikti, norint išeiti iš Sąjungos, kurios nare šalis niekada nenorėjo būti.

"Mes taip pat buvome pasirengę išgyventi sunkumus ir nesėkmes. Jūs visada turite mokėti už savo pasirinktą kelią. Linkiu jums jėgų ir ryžto dėl sunkumų, su kuriais susiduriate", — pabrėžė jis.

Komentuodamas Marto Helmės sveikinimą naujajam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Borisui Džonsonui Estijos Vyriausybės vadovas Juris Ratas (Jüri Ratas) sakė, kad ES palyginimas su TSRS yra neteisingas, o Estijos užsienio politika išlieka tokia pati.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad pasirašydama koalicijos sutartį su centristais ir Isama ("Tėvynė"), EKRE sutiko su vyriausybės politikos principais ir turėtų jų laikytis.

"Dabartinės Vyriausybės koalicijos susitarime teigiama, kad užsienio ir saugumo politikoje vadovaujamasi Estijos nacionaliniais interesais, valstybės suverenitetu ir tarptautine teise pagal tarptautinius susitarimus ir JT principus", — priminė Ratas.

Anot jo, Estijoje nėra vienos didelės partijos, kuri kvestionuotų šalies narystę ES.

"Mes vykdome nepriklausomą ir nuoseklią užsienio ir saugumo politiką pirmiausia per mūsų narystę ES ir NATO. Estijai svarbi ES ir NATO vienybė ir bendradarbiavimas", — sakė Ratas.

Vyriausybės vadovas taip pat pridūrė, kad EKRE politikai turėtų vadovautis šiais principais kalbėdami ir veikdami, o ne ieškoti analogijų tarp ES ir TSRS. Pasak Rato, skirtumas tarp jų yra tas, kad ES yra valstybių sąjunga, o TSRS buvo sąjungos valstybė.

Pasak Finansų ministerijos vadovo, nėra jokio skandalingo TSRS ir Europos Sąjungos palyginimo. Jis teigia, kad tik įvardijo šių sąjungų panašumus.

Tai jau ne pirmas dviprasmiškas Estijos vidaus reikalų ministro pareiškimas. Praėjusią savaitę Helmė kritikavo prezidentę Kersti Kaljulaid ir pasakė, kad ji turėtų atsistatydinti, nes tariamai "nesupranta, kokias pareigas užima".

EKRE yra valdančiosios koalicijos su Estijos centro partija ir Tėvynės partija narė.

34
Tegai:
Tarybų Sąjunga, Europos Sąjunga, Jüri Ratas, Estija
Dar šia tema
Estijos parlamentas pasiūlė pasitraukti iš ETPA po Rusijos sugrįžimo
Buvęs Estijos premjeras papasakojo, kas kaltas dėl santykių su Rusija krizės
Degalinė

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 21:47 2020.08.01)
Paskutinę liepos darbo savaitę degalų kainos Vilniuje išaugo, Rygoje sumažėjo, o Taline pabrango tik benzinas

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Vilniuje 95-ojo ženklo benzinas pabrango 0,9 % iki 1,076 euro už litrą, o dyzelino kaina padidėjo 4,1 % iki 1,026 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas atpigo 0,9 % ir kainavo 1,154 euro už litrą, dyzelinas taip pat atpigo 0,9 % iki 1,064 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-ojo ženklo benzinas pabrango 2,4 % iki 1,259 euro už litrą, o dyzelino kaina nesikeitė ir buvo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos Rygoje ir Vilniuje buvo stabilios. Rygoje litras dujų kainavo 0,545 euro, Vilniuje — 0,539 euro. Taline automobilių dujos atpigo 2,3 % ir kainavo 0,556 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Knyga

Baltijos šalys pasirašė memorandumą dėl literatūros kūrinių vertimų

(atnaujinta 11:33 2020.07.27)
Šalys susitarė paruošti kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūrine premija, vertimo ir leidimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Baltijos šalių kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl šių šalių rašytojų kūrinių vertimo, jų publikavimo ir platinimo trijose valstybėse, praneša Lietuvos kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

Penktadienį Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Latvijos ministras Nauris Puntulis ir Estijos ministras Lukas Tõnis.

Šiuo dokumentu pripažįstama geresnių Baltijos šalių literatūros žinių ir vertimo, taip pat darbų, kuriems paskirta Baltijos asamblėjos literatūros premija, sklaidos svarbą. Nuspręsta parengti vertimų ir šių darbų publikavimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Tikimasi, kad Baltijos šalių rašytojų sąjungos padės įgyvendinti šią iniciatyvą.

Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad memorandumas yra naujos programos, kuria siekiama remti išverstus leidinius, pradžia. Jis juos vadino noru užtikrinti, kad Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų darbai būtų prieinami visų trijų Baltijos respublikų skaitytojams.

"Tiek visų trijų šalių kultūros ministerijose, tiek Rašytojų sąjungoje įvyko nemažai diskusijų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą literatūros srityje, kad mūsų rašytojų darbai būtų garsesni ir prieinamesni. Taigi šis memorandumas patvirtina, kad turime nuolatinę bendrą literatūrinio vertimo programą", — teigė ministras.

Ministrai iš Latvijos ir Estijos taip pat liko patenkinti pasiektu susitarimu.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už pasiekimus literatūroje, mene ir moksle buvo įsteigti remiantis 1993 metų spalio 31 dieną priimta rezoliucija. Literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių rinkinio, apsakymų, esė ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalbomis, autoriui. Kūrinys turėtų būti paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.

Tegai:
knygos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvių rašytoja gavo ES literatūros premiją
Pomėgis grožinės literatūros knygoms estui virto problemomis Rusijos pasienyje
Тест на коронавирус

Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje per parą septyniolika naujų COVID-19

(atnaujinta 11:19 2020.08.04)
Iš septyniolikos naujų atvejų neaišku, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė aštuoni asmenys

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Per vakar parą Lietuvoje patvirtinta septyniolika naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Šeši atvejai registruoti Vilniaus apskrityje, po penkis — Panevėžio ir Kauno, dar vienas atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje.

Iš vakar patvirtintų atvejų du yra įvežtiniai, dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais užsikrėtė septyni žmonės. Tuo metu, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė dar aštuoni asmenys, nėra aišku. Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, tad šie duomenis gali keistis.

Įvežtiniai atvejai — iš Vengrijos ir Jungtinės Karalystės

Pirmasis atvejis nustatytas Panevėžio apskrityje asmeniui, grįžusiam iš Jungtinės Karalystės. Nustatyta, kad žmogus jokių infekcijai būdingų simptomų nejaučia, tyrėsi profilaktiškai. Sąlytį turėję asmenys nustatinėjami.

Antrasis atvejis registruotas Šiaulių apskrityje — COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, grįžusiam iš Vengrijos. Asmuo testuotas dėl jaučiamų simptomų.

Aštuonių asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios

Per vakar parą infekcija patvirtinta asmeniui, dirbančiam Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje (Kauno apskritis). Kaip asmuo užsikrėtė, nėra aišku. Turimai duomenimis, asmuo į užsienį išvykęs nebuvo, kontaktų su patvirtintais atvejais neturėjo. Nustatyta 13 kontaktinių asmenų. Šiuo metu organizuojamas Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės įvertinimas, įstaigoje dirba epidemiologai.

Ketvirtasis atvejis taip pat registruotas Kauno apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuris, epidemiologinio tyrimo duomenimis, į užsienį išvykęs nebuvo, su grįžusiaisiais nebendravo. Asmuo dirba UAB "Maxima". Nustatyti 4 sąlytį turėję asmenys.

Kaip užsikrėtė dar vienas asmuo Kauno apskrityje taip pat nėra žinoma. Koronavirusui būdingi simptomai žmogui pasireiškė liepos 26 dieną. Pirminiais duomenimis, nustatytas vienas kontaktinis asmuo.

Taip pat nenustatytos ir vieno asmens Vilniaus apskrityje užsikrėtimo aplinkybės. Išsiaiškinta, kad liepos 31 dieną asmuo pajautė koronavirusui būdingus simptomus. Kontaktiniai asmenys nustatinėjami. 

Septintojo asmens, kuriam vakar patvirtinta COVID-19 liga, užsikrėtimo aplinkybės (Panevėžio apskritis) taip pat nėra aiškios. Asmuo tirtas dėl jaučiamų koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų. Pirminiais duomenimis, nustatyti keturi aukštos rizikos sąlytį turėję asmenys.

Aštuntojo per vakar patvirtinto (Vilniaus apskritis) atvejo užsikrėtimo aplinkybės taip pat nėra aiškios. Liepos 27 dieną žmogus pajautė koronavirusui būdingus simptomus. Artimą sąlytį, nustatyta, turėjo vienas asmuo. 

Devintasis per vakar patvirtintas atvejis registruotas Vilniaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kurio užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios. Tyrimą koronavirusinei infekcijai nustatyti atliktas dėl jaučiamų simptomų. Pirminiais duomenimis, sąlytį turėjo trys asmenys.

Dešimtasis iš per vakar patvirtintų atvejų nustatytas (Vilniaus apskritis) asmeniui, pajutusiam koronavirusui būdingus simptomus. Kaip asmuo galėjo užsikrėsti, nėra aišku. Nustatyta, kad sąlytį, pirminiais duomenimis, turėjo su devyniolika žmonių.

Asmenų, kurie užsikrėtė po kontakto su sergančiais — septyni, iš jų keturi — susiję su protrūkiais

Vienuoliktasis per vakar nustatytas atvejis (Kauno apskritis) — susirgo asmuo, turėjęs kontaktą su artimuoju, kuriam liepos 30 d. buvo patvirtinta COVID-19 liga.

Prekybos centras Maxima, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Dvyliktasis atvejis taip pat nustatytas Kauno apskrityje asmeniui, turėjusiam kontaktą su jau patvirtintu COVID-19 atveju.

Dar vienas iš nustatytų per vakar parą atvejų patvirtintas Panevėžio apskrityje asmeniui, kuris turėjo kontaktą su užsikrėtusiu artimuoju. Nustatyti du kontaktiniai asmenys — jie izoliacijoje jau nuo liepos 20 dienos

Dar du atvejai, patvirtinti vakar, siejami su protrūkiu antstolių kontoroje Panevėžyje. Šiuo metu čia jau yra nustatyta penkiolika susirgimų, įskaitant patvirtintus per vakarykštę parą.  

Šešioliktasis atvejis patvirtintas Vilniaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuri buvo izoliacijoje dėl turėto kontakto su užsikrėtusiuoju. COVID-19 ligai būdingus simptomus asmuo pajautė liepos 30 d. Šis atvejis siejamas su šeimos švente Šalčininkuose. Tai jau septintasis atvejis, įskaitant patvirtintą per vakar parą.

Vienas per vakar patvirtintas atvejis (Vilniaus apskrityje) siejamas su protrūkiu dėl šventės Šalčininkuose. Asmuo tirtas profilaktiškai, koronavirusui būdingų simptomų nejaučia. Nustatyti aštuoni artimą sąlytį turėję asmenys. Tai jau penkioliktasis atvejis, susijęs su šiuo židiniu. 

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2137 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 397 asmenų, 1647 — pasveiko, 437 žmonės yra izoliacijoje.

Laboratorijose per vakar buvo ištirta 3789 mėginių per dieną. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 531518 (iš jų — 146506 iš mobilių punktų).

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Labai dažnai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai net negali nustatyti užsikrėtimo šaltinio. Klausimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo pateikė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kuris praeitą savaitę pavadavo sveikatos apsaugos ministrą ir ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą Aurelijų Verygą. Pasak ministro, visuomenės prašoma dėvėti kaukes, siekiant apsaugoti Lietuvos žmones ir ekonomiką nuo pavojingo viruso, ir tokiu būdu "aiškiai siunčiant verslui ženklą, kad mes jų neuždarinėsime ir neribosime".

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas

 

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje