Estija, Talinas

Ekspertas: Rusija ne kartą parodė gerą valią Estijos atžvilgiu

30
(atnaujinta 14:47 2019.07.30)
Estija bus suinteresuota bendradarbiauti su kaimynais, kai Europa sumažins dotacijas, mano Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pakvietė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrą Taavi Aasą į tarptautinį forumą "Rusijos energetikos savaitė" Maskvoje, praneša Sputnik Estija.

Pagrindinės forumo temos bus naftos ir dujų bei anglių sričių, elektros energijos, energetinio efektyvumo klausimai, pasaulio energetikos plėtros scenarijai, taip pat inovacinės technologijos tradicinių ir alternatyvių kuro šaltinių srityje.

Interviu Sputnik Lietuva vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas papasakojo, kad Estija kitame biudžeto cikle gali susidurti su Europos dotacojų sumažinimu ir tada jai prireiks artimiausių kaimynų, ypač Rusijos, pagalbos.

"Manau, kad tai, galbūt, svarbus žingsnis kuriant produktyvesnius santykius, nes faktiškai Estija susiduria su Rusijos naftos produktų tranzito apimties sumažinimu perkrovimui Estijos uostuose, nes jie vyksta į Kaliningrado sritį. Be to, jie susiduria su iššūkiais, susijusiais su BRELL, nes ne kartą paskelbiamas terminas... neaišku, kaip tam ruošiamasi, neaišku, ar Baltijos šalių energetikos sistema bus paruošta sinchronizacijai. <...> Estija dabar būtų labiau suinteresuota plėtoti bendradarbiavimą su Rusija ir tampa, jei ne tiltu, tai aikštele Rusijos ir ES šalių sąveikai. Man atrodo, kad šis papildomas veiksnys turės įtakos šios šalies pozicijai ir, galbūt, padės sušvelninti retoriką ir pareikšti norą užmegzti kontaktus. Kitame biudžeto cikle ES lygmenyje gali susidurti su dotacijų, subsidijų sumažėjimu, ir, tokiu būdu jiems vis svarbesnę reikšmę turės reali ekonomika ir bendradarbiavimas su artimiausiais kaimynais", — reziumavo ekspertas.

Pasak Kondratjevo, kol kas nežinoma, ar bendradarbiaujant bus pasiektas koks nors praktinis rezultatas Estijai.

"Iš tikrųjų Rusija ne kartą parodė savo gerą valią. Pagrindinis klausimas — ar galų gale bus pasiektas koks nors praktinis rezultatas? Ar [Estija] sugebės pradėti ekonominį bendradarbiavimą, ar viskas apsiribos Estijos dalyvavimu Rusijos energetikos savaitėje ir viskas?" — pasakė ekspertas.

30
Tegai:
Rusija, Estija
Dar šia tema
Estijos ministras patarė atšaukti kvietimą Putinui apsilankyti šalyje
Latvijos ekonomistas ištyrė, kuri iš Baltijos šalių yra sėkmingiausia
Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nutrauka

Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:00 2020.08.06)
Vokietijos pusė suinteresuota nebrangios dujomis iš Rusijos ir stebi santykių su JAV pablogėjimą, teigė ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Interviu Sputnik Radijui Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas teigė, kad Vokietija nori pelningai išnaudoti oportunistinę JAV teikiamą galimybę.

"Vokietija paskelbė, kad nepasiduos JAV šantažui ir toliau statys dujotiekį "Nord Stream-2", kuris yra išimtinai ekonominis projektas. Jis nesukelia geopolitinės naštos. Be to, kad Vokietija, kaip ES ekonomikos lokomotyvas, tikiai gauti nebrangių Rusijos energijos išteklių. Tokiais gali aprūpinti tik pirmoji ir antroji "Nord Stream" linijos. Vokietija vis dar nori pasinaudoti JAV suteikta oportunistine galimybe. Prezidento [Donaldo] Trampo vykdoma politika, kuria siekiama sustiprinti konfrontaciją su Europos sąjungininkais, atveria galimybių langą Berlynui", — teigė ekspertas.

Anot Popovo, JAV iš principo kuria su Vokietija ir apskritai su Europa santykius, kurie nėra visiškai giminingi dvasios, formos ir turinio atžvilgiu.

"Be to, JAV artėja prezidento rinkimai, todėl amerikiečių dėmesį pirmiausia domins šis svarbus įvykis, ir, pasikartosiu, tai yra puiki galimybė Vokietijai. Čia viskas susipynė į vieną rutulį: Vokietijos susidomėjimas nebrangiomis dujomis iš Rusijos ir nenutrūkstamais tiekimais (jei to nepadarys, Vokietija praras savo konkurencinį pranašumą ir išaugs gaminių kainos) ir pablogės santykiai su vyresniuoju Amerikos broliu", — teigė ekspertas.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas yra tik komercinio pobūdžio ir naudingas Europos partneriams.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, dujos, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Laivo "Fortūna" nuomininkas atsisakė dalyvauti užbaigiant "Nord Stream-2"
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"