Aleksandras Nosovičius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija neįmanomas be ryšių su Rusija

52
(atnaujinta 18:30 2019.07.30)
Pekinas taip pat žvelgia į šalių, su kuriomis ketina bendradarbiauti, politiką ir jų požiūrį į Kiniją, ypač į Tibeto separatizmą, teigė ekonomistas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik.  Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Kinijos investicijos į išorinio giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Jis pabrėžė, kad Kinijos investicijų klausimas, kuris yra svarbus visai Europai, yra "nacionalinio saugumo aspektas".

Interviu Sputnik Lietuva metu, ekonomistas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Nausėda "dalinasi nesumedžioto lokio kailį", nes nėra jokių Kinijos investicijų, kurios būtų nukreiptos į Klaipėdos uostą.

"Planuodama savo investicijas Rytų Europoje ir apskritai į bet kurias užsienio šalis, Kinija visada atkreipia dėmesį į politiką, kurios laikosi šių šalių vadovai Kinijos atžvilgiu. Visų pirma, ji domisi, ar šalis palaiko Tibeto separatizmą. Lietuvos atveju ji vienareikšmiškai palaiko, kadangi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, priėmusi Dalai Lamą prezidento rūmuose, pasisakė už Tibeto nepriklausomybę. Žinoma, visas šalis, kurios elgėsi panašiai, Pekinas atmeta, ir didelių Kinijos finansinių investicijų joms neverta tikėtis", — teigė ekspertas.

Nosovičius pabrėžė, kad Lietuvos prezidento pareiškimai rodo, jog Vilnius, viena vertus, nori gauti finansinę paramą iš Kinijos, kita vertus, valdžiai trūksta nuovokos apie politinius procesus.

Ekonomistas priminė, kad yra ir Rusijos klausimas, kurio Lietuva negali atmesti.

"Niekas neatšaukė Lietuvos geografijos. Strateginis bendradarbiavimas su Kinija neįmanomas be ryšių su Rusija dėl geografinės padėties. Kitaip, nei per Rusiją, Kinijos tranzitas į Lietuvą nepateks", — aiškino jis.

Nosovičius pridūrė, kad Vilnius taip pat neturi šansų gauti Europos finansavimo išorinio giliavandenio uosto statybai Klaipėdos uoste, nes Europos Sąjunga skiria lėšas tik regioniniams projektams, o Lietuvos uostas iš esmės tpkiu tapti negali.

Diskusijos apie giliavandenio uosto plėtrą Klaipėdoje vyksta ne pirmus metus, tačiau bendrasis planas dar nepatvirtintas.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio tyrimų universiteto Rytų tyrimo mokyklos vadovas Aleksejus Maslovas pareiškė, kad Lietuvos uostai neturės pakankamai pajėgumų Kinijos verslui, ypač todėl, kad Lietuvai bus sunku konkuruoti su pirmaujančiais giliavandeniais Europos jūrų uostais.

Vasario mėnesį  Lietuvos specialiosios tarnybos pavadino Kiniją viena iš grėsmių šalies nacionaliniam saugumui. VSD pranešime teigiama, kad Kinijos žvalgyba gali "šnipinėti", bandyti "verbuoti" Lietuvos piliečius ir bandyti gauti prieigą prie įslaptintos informacijos.

Kinijos ambasada pavadino Lietuvos pateiktus kaltinimus absurdiškais. Pranešime pažymima, kad Kiniją "sukrėtė ir nustebino visiškai nepriimtini" Lietuvos specialiųjų tarnybų pareiškimai.

52
Tegai:
investavimas, Kinija, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija ne kartą parodė gerą valią Estijos atžvilgiu
Nausėda apkaltino Seimą ir Vyriausybę "stumdymusi" dėl eurokomisaro kandidatūros
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Londonas

Britanija papasakojo, kodėl Vakaruose neleis rusiškos vakcinos

(atnaujinta 12:24 2020.08.14)
Rusijos sveikatos ministerija antradienį užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną nuo COVID-19, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Vakarų reguliavimo institucijos negalės išduoti Rusijos koronaviruso vakcinos leidimo, nes bandymų metu buvo paskiepyti tik keli žmonės ir nebuvo pateikta pakankamai duomenų, sakė JK vyriausybės COVID-19 skiepų darbo grupės vadovė Keith Bingham, praneša RIA Novosti.

"Mes labai mažai žinome, nematėme jokių duomenų, skirtingai nuo vakcinų, kurios kuriamos JAV, Europoje ir likusiame pasaulyje. Jie yra paskiepiję tik 38 žmones, todėl mūsų Vakarų reguliavimo institucijos neleis (šios) vakcinos leisti, tai yra, jie neįrodė,  kad ši vakcina iš tikrųjų yra veiksminga", — interviu "Sky News" sakė ji, kai buvo paklausta apie Rusijos vakciną.

Rusiškoji vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

Rusijos sveikatos ministerija antradienį užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną nuo COVID-19, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras.

Ji buvo pavadintas "Sputnik V". Rusijos tiesioginių investicijų fondas vadovas Kirilas Dmitrijevas teigė, kad šiuo metu fondas yra gavęs paraiškas įsigyti daugiau nei 20 šalių milijardo dozių koronaviruso vakcinos, kuri buvo užregistruota  pirmoji pasaulyje.

Tuo pat jis pažymėjo, kad Rusija susitarė dėl vakcinų gamybos penkiose šalyse, turimi pajėgumai leidžia pagaminti 500 milijonų dozių per metus.

Tegai:
vakcina, Rusija, koronavirusas, Didžioji Britanija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, kam dabar rekomenduojama Rusijos vakcina nuo COVID-19
Virusologas įvertino Rusijos skiepų nuo koronaviruso saugumą