Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Skubi informacinė pagalba: Zacharova pasisakė apie Baltnews.lv blokavimą

85
(atnaujinta 20:31 2019.08.01)
Diplomatė pažymėjo, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija kelia žiniasklaidos apsaugos klausimus tarptautinėse platformose

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad žinyba veikia kaip "skubios informacinės pagalbos tarnyba", remdama draugišką žiniasklaidą, užblokuotą užsienyje, rašo agentūra RIA Novosti.

Atsakyma į Baltnews.lv žurnalisto klausimą trumposios konferencijos metu Zacharova pažymėjo, kad yra keletas būdų, kuriais galima apsaugoti draugišką žiniasklaidą užsienyje.

"Tai yra tiek vieši pareiškimai, tiek atitinkami protestai, paskelbti kaip diplomatinės notos. Tai yra ir vieša reakcija, ir tarptautinėms organizacijoms pateikta aiški mūsų poziciją, kad toks požiūris į žiniasklaidą yra nepriimtinas", — teigė diplomatė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusija kelia žiniasklaidos apsaugos klausimus tarptautinėse platformose ir įvairių konferencijų metu. Be to, pasak jos, Rusijos užsienio reikalų ministerija labai dažnai reaguoja į pačių žiniasklaidos priemonių, žurnalistų ir redakcijų kreipimąsi, kai jie prašo mūsų palaikymo.

"Tai yra, tai yra ne tik priemonės, kurių mes patys imamės, ir kurių ėmėsi tarptautinė bendruomenė, bet ir tikslingas darbas reaguojant į žiniasklaidos prašymus. Apskritai, mes dirbsime ir kaip skubi informacinė  pagalba", — teigė Zacharova.

Liepos 24 dieną Latvijos užsienio reikalų ministerija nusprendė užblokuoti prieigą prie Baltnews.lv svetainės. Anot ministerijos, domeno NIC.LV registratorius pažeidė 2014 metų kovo 17 dienos ES reglamentą dėl sankcijų, susijusių su grėsme Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

Šiuo metu "Baltnews Latvia" prieinama lv.baltnews.com.

Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse

Baltijos šalių valdžios institucijos sistemingai kenkia Rusijos žiniasklaidai. Lietuvoje liepos mėnesį teismas nusprendė užblokuoti prieigą prie "Sputnik Lietuva" respublikos teritorijoje. Toks sprendimas priimtas todėl, kad nacionalinis transliuotojas "LRT" pateikė skundą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) dėl "autorinių teisių pažeidimo".

Maskva sukritikavo Lietuvos veiksmus. Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas sakė, kad Lietuva nusprendė "atsikratyti "Sputnik", nes tai, ką agentūra transliuoja, prieštarauja pagrindinių vietinių kanalų politikai".

Be to, praeitą savaitę  Latvijos valdžios institucijos nusprendė blokuoti portalą "Baltnews.lv". Latvijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, tinklalapis kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, kenkia jos nepriklausomybei ir suverenitetui, todėl patenka į ES sankcijų taikymo sritį. Portalo žurnalistams Latvijoje gresia baudžiamoji atsakomybė.

Gegužės pabaigoje Vilniaus oro uoste "pokalbiui" buvo sulaikytas agentūros "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius, Latvijos pilietis Maratas Kasemas. Šis incidentas įvyko praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo Lietuvoje, kuris buvo išsamiai nušviestas agentūros publikacijose.

Kaip sakė pats Kasemas, Lietuvos specialiųjų tarnybų atstovai domėjosi redakcijos personalo veikla ir kontaktų šaltiniais. Žurnalistui buvo uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijų veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad "Sputnik" susidūrė su "atviru persekiojimu" Lietuvoje, nepaisant to, kad agentūra veikia, visiškai laikydamasi įstatymų ir aukštų žurnalistikos standartų.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
85
Tegai:
žiniasklaida, Rusija
Dar šia tema
Lietuva tyčiojasi iš žodžio ir žiniasklaidos laisvės, teigia Rusijos URM
ESBO žiniasklaidos atstovas papasakojo apie Sputnik diskriminacijos atvejus
ESBO sureagavo į RT ir Sputnik žurnalistų neįleidimą į žiniasklaidos forumą Londone
Užblokuoti ir paskelbti "grėsme". Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse
RF žurnalistų sąjunga: žiniasklaidos blokavimas Lietuvoje taps praeitimi
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai