Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltijos uostuose sumažėjo Rusijos krovinių perkrovimo apimtys

46
(atnaujinta 18:00 2019.08.06)
Per pirmuosius šešis mėnesius šis rodiklis sumažėjo daugiau nei 12 procentų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Pirmąjį šių metų pusmetį Rusija sumažino eksportuotų krovinių perkrovimo apimtis Baltijos šalių, Ukrainos ir Suomijos uostuose 20 procentų — iki 21,35 mln. tonų. Tai praneša "RuBaltic.ru" su nuoroda į informacijos ir analizės agentūrą "Portnews".

Pažymima, kad didžioji dalis Rusijos užsienio prekybos, vykdomos kaimyninių šalių uostuose, krovinių tenka Baltijos šalims, ypač Latvijai.

Per pirmuosius šešis mėnesius Baltijos uostuose perkrauta 16,76 mln. tonų krovinių, tai yra 12,4 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Maskva daugiausia eksportuoja anglį, mineralines trąšas ir rūdą per užsienio uostus.

Kaip pabrėžė ekspertas Olegas Filinas, Lietuvos, Latvijos ir Estijos antirusiška politika pastūmėjo Maskvą kurti savo infrastruktūrą regione. Anot jo, iš pradžių Rusija uostus ir geležinkelius pradėjo statyti kaip "draudimą" nuo Baltijos šalių antirusiškų iniciatyvų. Dėl to Rusijos projektų mastas sustiprino Maskvos ekonominę įtaką.

Visų pirma, Rusijos regionai sulaukė didelių investicijų ir pastatė naujausius jūrų uostus, geležinkelius ir tiltus, kurie atima tranzitą iš Baltijos šalių.

Be to, "Rusijos geležinkelių" įmonė gali nukreipti lėšas Vyborgo - Primorsko - Ermilovo geležinkelio linijos plėtrai Leningrado srityje iki 2025 metų. Rusijos transporto ministerija tikisi, kad modernizavus infrastruktūrą, Baltijos baseino perkrovimas padidės 53,8 mln. tonų ir sieks beveik 415 mln. tonų.

46
Tegai:
uostas, krovinys, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Naujasis Šilko kelias Lietuvą apeis aplinkkeliais
Nuo Arkties iki Baltijos: Rusija pasirūpino "kozeriais rankovėje" Europos SGD rinkai
Ust Luga "perėmė" iš Baltijos šalių milijonus tonų krovinių
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Parduotuvė, archyvinė nuotrauka

Paaiškinta, kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje

(atnaujinta 18:18 2020.07.14)
"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Remiantis birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo užfiksuota tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. 

Apie kainų Baltijos šalyse skirtumą pasakoja "Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.

Kaip keičiasi kainos Baltijos šalyse

Didžiausias skirtumas matomas žvelgiant į paslaugų kainas, kurios Lietuvoje per metus pakilo net 5,5 proc. Per tą patį laikotarpį Latvijoje paslaugų kainos ūgtelėjo vos 1,3 proc., o Estijoje atpigo kiek daugiau nei vienu procentu. 

Birželio mėnesio duomenimis, Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su geguže, vartojimo prekių kategorijoje labiausiai brango dalis vaisių, kosmetikos priemonės, nežymiai kilo kuro kainos. Tuo tarpu dėl išaugusios pasiūlos sezono metu atpigo dalis daržovių, sodo įrankiai.

Paslaugų rinkoje labiausiai brango poilsio namai — šios paslaugos brango beveik 30 proc. 

"Tai siunčia ženklą, kad kurortiniai miesteliai bei kaimo turizmo sodybos dingusiais turistais skųstis tikrai negali. Dėl pandemijos įvestų apribojimų kelionėms užsienyje Lietuvos piliečiai šiemet mieliau renkasi atostogas pajūryje ar kaimo sodybose, tad išaugusi paklausa aukštyn stumia ir kainas", — teigia Ilekytė.

Tuo tarpu viešbučiai, kurių didžioji dalis yra būtent miestuose, kritus užsienio turistų srautams yra priversti kainas mažinti. Čia jos krito maždaug 7 proc.

Praėjusį mėnesį taip pat itin brango odontologų paslaugos (daugiau kaip 12 proc). Tikėtina, kad taip nutiko dėl papildomų apsaugos priemonių nuo COVID-19 poreikio.  

Kaip pasakoja "Swedbank" ekonomistė, Latvijoje bei Estijoje tendencijos panašios — labiausiai pigo daržovės bei vaisiai. Tiesa, viešbučių bei restoranų kainos Latvijoje išliko beveik nepakitusios, tuo tarpu Estijoje šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad vidaus paklausa Baltijos šalyse atsigauna netolygiai, ir Estija, kurios ekonomika nuo turizmo priklauso labiausiai, vis dar kenčia itin smarkiai.  

Kodėl Lietuvoje kyla paslaugų kainos?

Pasak Ilekytės, smogusi pandemija itin pristabdė gyventojų vartojimą, kurį atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Kaip bebūtų, kartu su kainų kirpimu mažėja ir įmonių galimybės išsaugoti darbo vietas, didinti atlyginimus, o mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau smukdo jų galimybes vartoti, teigia ekonomistė. 

Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų, taigi, paslaugų kainų mažėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų algų kritimu. 

"Tai, kad Lietuvoje praėjusį mėnesį itin kilo, pavyzdžiui, poilsio namų paslaugų kainos rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna greičiau nei kaimyninės valstybės, o gyventojai yra linkę išlaidauti atostogoms. Nors pandemija ir įvesti karantino suvaržymai finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, daugumai jų praradimai buvo tik trumpalaikiai ir gyventojai grįžta prie jiems įprasto gyvenimo ritmo", — teigia ekonomistė. 

Šią tendenciją rodo ir "Swedbank" mokėjimo kortelių duomenys, indikuojantys, kad Lietuva atsigauna sparčiausiai iš Baltijos šalių, o mokėjimų apimtys jau yra net 23 proc. didesnės nei prieš metus, taip pat sparčiai gerėja gyventojų lūkesčiai.

Ir nors nedarbas vis dar auga, tam, panašu, pandemija įtakos turi mažai — atsiradusi galimybė nedirbantiems asmenims gauti darbo paieškos išmoką paskatino anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusius gyventojus užsiimti darbo paieška. 

"Sodros" duomenimis, birželį į darbą buvo priimta maždaug 6 tūkstančiais daugiau darbuotojų nei jų buvo atleista, o tai yra itin teigiamos tendencijos.

Ar kils atlyginimai?

"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto. Taigi, čia ir matome atsakymą, kodėl kainos Lietuvoje vis dar kyla.

"Lietuvą ekonominės pandemijos pasekmės kol kas palietė mažiausiai iš Baltijos šalių — matome ne tik vis dar augančius atlyginimus, bet ir atgal į Lietuvą grįžtančius tautiečius. Vien birželį grynoji migracija siekė daugiau nei 2 tūkst., tad labai tikėtina, kad šiais metais gyventojų skaičius šalyje nemažės, bet priešingai — augs", — teigiama pranešime. 

Nerimą vis dar kelia šalies eksporto rinkos, tačiau tikėtina, kad Europai sėkmingai kovojant su virusu, matysime atsigavimą. Reiktų nepamiršti ir valstybės pagalbos, kuri šiuo metu turėtų būti orientuota ne į vidaus paklausos skatinimą ir socialines išmokas, bet į paramą į eksporto rinkas orientuotoms gamybos įmonėms.

Tegai:
Estija, Latvija, Lietuva, kaina, Swedbank
Dar šia tema
Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas
Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta