Joga paplūdimyje, archyvinė nuotrauka

"Swedbank" lietuviams papasakojo, kur naudingiau praleisti atostogas

43
(atnaujinta 12:33 2019.08.11)
Kelionė į Šventąją pasirodė brangesnė nei kelionė į Jordaniją, o butai Tenerifės kurorte kainuoja mažiau nei Palangoje

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Atostogos užsienyje, pasirodo, yra žymiai pigesnės nei Lietuvoje, praneša "Swedbank" Lietuvos skyriaus spaudos tarnyba.

"Swedbank" finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigė, kad tyrimo grupė Facebook puslapyje "Pinigai ir reikalai" atliko apklausą "Kur ir kodėl norėtumėte atostogauti?".

Iš 170 respondentų 57 pasirinko vykti į užsienio kurortus, nes jie pigesni nei Lietuvos kurortai, net atsižvelgiant į skrydį. Dar 22 proc. teigė, kad nejaučia didelio skirtumo tarp atostogų tėvynėje ir užsienyje, nes išleidžia beveik tiek pat.

Taip pat atostogų užsienyje šalininkai pabrėžė, kad šalyse, kuriose vyrauja karštas klimatas, yra daugiau garantijų praleisti atostogas esant geram orui ir patirti nepamirštamus įspūdžius.

Pavyzdžiui, "Swedbank" specialistai apskaičiavo, kiek poilsiautojams Lietuvoje kainuos atostogos.

Kelionė pirmyn ir atgal iš Vilniaus į Palangą ar Šventąją kainuos apie 50 eurų, jei turistas pasirinks keliauti automobiliu. Septynių dienų viešnagė trijų žvaigždučių viešbutyje Šventojoje rugpjūčio antroje pusėje kainuos nuo 230 iki 300 eurų, o panaši viešnagė Palangoje — nuo 280 iki 350 eurų.

Kelionė į Nidą ar Juodkrantę kainuos brangiau. Ir dėl ilgesnio atstumo, ir dėl kelto. Kelionė iš Vilniaus ir atgal automobiliu kainuos apie 80–90 eurų. Septynių dienų viešnagė kainuos 380–420 eurų Nidoje, o 300–400 eurų Juodkrantėje.

Taigi savaitė Lietuvos pakrantėje, be maisto ir pramogų, gali kainuoti nuo 280 iki 510 eurų arba nuo 140 iki 255 eurų vienam žmogui.

Skrydis iš Vilniaus į Graikijos salą Korfu ir atgal kainuos 160 eurų. Negana to, už 250–300 eurų galite pasirinkti daug geresnės kokybės būstus nei Lietuvoje.

Kipras kainuos daugiau nei Korfu — apie 210 eurų už lėktuvo bilietus. Septynių dienų viešnagė trijų žvaigždučių viešbutyje kainuos 250–320 eurų.

Skrydis į abi puses į Jordaniją kainuos apie 130 eurų, o už 200 eurų galite gyventi trijų žvaigždučių apartamentuose. Taip pat aplinka bus geresnės kokybės, nes šio regiono gyventojų komforto samprata skiriasi nuo europinės.

Skrydis į ir iš Italijos Riminio miesto kainuos apie 160 eurų. Nakvynė kainuos šiek tiek daugiau nei minėtose vietose.

Skrydis į Tenerifę pastebimai brangesnis — 400 eurų į abi puses. Tačiau septynių dienų viešnagė trijų žvaigždučių viešbutyje kainuos tik 150 eurų.

Eurostato duomenimis, maisto ir gėrimų kainos šiuose Europos kurortuose didesnės nei Lietuvoje. Tačiau, kaip ir daugelyje pietinių šalių, jūros gėrybės ir vaisiai parduodami daug mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje. 

43
Tegai:
kainos, atostogos, Lietuva, Swedbank
Dar šia tema
Kauniečiai įtariami iš Palangos viešbučio pasisavinę daugiau kaip 400 tūkst. eurų
Lietuva — viena iš populiariausių šalių, kuriose rusai atostogauja pavasarį
Pasivaikščiojimas po Jaltą: kaip atrodo vasaros atostogos pietinėje Krymo pakrantėje
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
JAV valstybinio departamento pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos ambasada JAV pakomentavo Valstybės departamento pranešimą apie "propagandą"  

(atnaujinta 13:05 2020.08.06)
Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Valstybės departamento ataskaita apie "Rusijos propagandą" skirta "nuslopinti" Maskvos pasiūlymams atnaujinti bendradarbiavimą su JAV, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos ambasados Vašingtone pranešimą.

Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką.

Šį apibrėžimą apibendrino Rusijos žiniasklaida gavusi valstybės finansavimą. Sputnik, RIA Novosti, RT, "Pirmasis kanalas", "Rossija 24" ir kitų antraštės nurodomos kaip dezinformacijos pavyzdžiai.

Diplomatinė atstovybė patarė Rusijos ir užsienio žiniasklaidai "išdrįsusioms kritikuoti JAV" nepamiršti, kad jos "gali ir beveik neabejotinai taps kruopštaus tikrinimo objektu", o jų ištekliai Amerikos socialiniuose tinkluose gali būti blokuojami be paaiškinimų.

Ambasada teigė, kad JAV Valstybės departamentas "nemėgsta alternatyvių informacijos šaltinių egzistavimo". Jų diskreditavimas, kaip pažymėta diplomatinėje atstovybėje, yra "susijęs su dideliais ištekliais".

"Bet koks balsas, prieštaraujantis Vašingtonui, yra paskelbtas "dezinformacija" tarnaujant Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms", — teigė diplomatai komentare, paskelbtame Facebook.

Ambasada pranešime pateikė absurdiškų teiginių pavyzdžius. JAV užsienio reikalų ministerija "oficialiuose vyriausybės pranešimuose" įregistravo Rusijos liberalų demokratų partijos lyderį Vladimirą Žirinovskį ir privačią radijo stotį "Govorit Moskva".

"Jei tai yra visos struktūros viršūnė, kurią mūsų kolegos amerikiečiai taip kruopščiai pastatė, tada ji labiau primena kortų namelį", — teigė ambasadoje.

JAV veikia valstybinė užsienio transliacijų agentūra — pagrindinė "Voice of America" ir "Radio Liberty/Free Europe" struktūra, kurią Rusijos teisingumo ministerija kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis įtraukė į užsienio agentų sąrašą.

Organizacija, kuri nuo 1994 metų vadinama Transliavimo valdytojų taryba (BBG), 2018 metais buvo pervadinta į Jungtinių Valstijų pasaulinės žiniasklaidos agentūrą (USAGM). Joje rengiamos televizijos programos, tačiau beveik išimtinai transliuojamos internetu. Agentūra visiškai finansuojama iš JAV biudžeto, 2017 metais jos išlaidos sudarė 748 mln. JAV dolerių.

Tegai:
dezinformacija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV