Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Istorikas: Lietuva nori pakeisti praeitį, statydama paminklus antiherojams

74
(atnaujinta 14:16 2019.08.12)
Pasak istoriko, galima stebėtis tuo, kad Lietuvoje anksčiau nepradėta atidaryti memorialų abejotinos reputacijos veikėjams

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Praėjusį savaitgalį Lietuvoje buvo atidarytas paminklas tarpukario prezidento-diktatoriaus Antano Smetonos garbei. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos prezidentas kritikavo dabartinius politikus už tai, kad jie vertina šalies politikų ir istorinių veikėjų veiklą. Jis taip pat bandė pateisinti ankstesnių valdovų veiksmus.

Interviu Sputnik Lietuva metu "Istorinės atminties" fondo tyrimų programų vadovas Vladimiras Simindėjus pabrėžė, kad Lietuvos politika ir toliau spekuliuoja istorinėmis temomis.

"Iš tikrųjų matome, kad Lietuvos istorijoje pasirenkami antiherojai, jie paverčiami didvyriais. <...> Galima tik stebėtis, kodėl tokios iniciatyvos nepasirodė anksčiau, bet, taip sakant, bandoma atsigriebti, nes spekuliacijos istorine tema yra labai paplitusios Lietuvos politikoje", — sakė jis.

Pasak Simindėjaus, bandymai pakeisti šalies praeitį, statant paminklus ne patiems geriausiems atstovams, tęsis ir toliau.

Antanas Smetona

Antanas Smetona buvo vienas iš karinio perversmo respublikoje lyderių ir organizatorių, vėliau — susiklosčiusio autoritarinio režimo vadovas.

Nuo 1919 metų balandžio 4 iki 1920 metų balandžio 19 dienos jis ėjo pirmojo Lietuvos prezidento pareigas. Vėliau vadovavo Lietuvių tautos pažangos partijai, iki 1924 metų buvo Lietuvos šaulių sąjungos — patriotinės sukarintos organizacijos — narys.

Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis atvirai rėmė Hitlerinę Vokietiją ir priešinosi Tarybų Sąjungai.

Jo valdymo laikotarpiui buvo būdinga žiniasklaidos cenzūra, Konstitucijos pakeitimas (iš jos išnyko formuluotė, kad Lietuva yra demokratinė respublika), pirmosios Lietuvoje politinių kalinių koncentracijos stovyklos sukūrimas, masinė emigracija.

74
Tegai:
praeitis, paminklai, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl teisėjų atleidimo iš pareigų
"Valstiečiai" prieš Nausėdą — Karbauskis laimi
Teisėjų taryba patarė Lietuvos prezidentui dėl teisėjų atleidimo iš pareigų
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Omletas

Be žalos figūrai. galima valgyti vakare?

(atnaujinta 15:12 2020.06.05)
Kaip nemarinti savęs badu nuo "draudžiamų" 18 valandų vakaro, o priešingai, valgyti ir lieknėti — skaitykite Sputnik rekomendacijose

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Griežta priesaika, kad po 18 valandos negalima valgyti, jau seniai yra pasenusi. Dauguma šiuolaikinių dietologų choru pataria ne atiduoti vakarienę priešui, o tiesiog peržiūrėti mitybos vakare kokybę ir kiekį.

Taigi, būkite saikingi ir pasirinkite tinkamus produktus. Labiausiai verti pretendentai su žyma 18+ — Sputnik atrankoje.

Žalios daržovės

Salierai, svogūnai, špinatai, agurkai — daržovės, turinčios neigiamą kaloringumą. O tai reiškia, kad joms suvirškinti organizmas sunaudoja daug daugiau energijos, nei yra jų sudėtyje.

Vištienos filė

Paukštienos mėsa (balta) laikoma mažai kaloringu baltymų šaltiniu ir idealia vakariene. Ją geriau ruošti garuose arba grilyje, o vietoj riebių padažų naudoti kvapnius prieskonius ir pagardus.

Куриное филе, архивное фото
Vištienos filė

Žuvis

Žuvies patiekalai lengvai virškinami, o tai reiškia, kad jūs netgi galite sau leisti riebesnes veisles — lašišą ar skumbrę. Šiose rūšyse yra maksimalus kiekis naudingų Omega-3 rūgščių, kurios normalizuoja širdies veiklą ir pagerina miego kokybę.

Kiaušiniai

Taip, tryniai vakarienei nėra pati geriausia idėja, nes juose daug cholesterolio. Tačiau omletas iš baltymų laikomas viena iš naudingiausių vakarienių.

Varškė

Jei jūs "draugaujate" su laktoze, tada varškė taps puikia alternatyva. Geriausias variantas — 5 % riebumo varškė. Galima sumaišyti ją su graikišku jogurtu arba pasigaminti lengvą apkepą be cukraus.

Творог, сметана и молоко
© Depositphotos /
Pieno produktai
Tegai:
sveika mityba, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Dietologė paneigė mitą apie kalorijų skaičiavimo naudą
Numetusi 21 kilogramą mergina įvardijo keturias lieknėjimo paslaptis
Maisto kultas. Kur rasti "valgomų" paminklų
"Rytmečio gaiva". Kaip pasigaminti sveiką migdolų pieno ir mangų desertą