Ryga

Ekspertas: Latvijos valdininkai pasirengę didinti minimalią algą dėl savo atlyginimų

35
(atnaujinta 15:19 2019.08.15)
Tuo metu Latvijos biudžetas kenčia nuo lėšų trūkumo, todėl mažai tikėtina, kad šiai iniciatyvai atsiras pinigų, mano ekonomistas Dainis Zelmenis

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Latvijos konservatoriai pažadėjo nustatyti neapmokestintą 500 eurų minimalią pensiją, praneša Sputnik Latvija.

Valdančiosios koalicijos plėtros taryba pradėjo diskusiją apie galimybę jau kitais metais padidinti minimalų atlyginimą ir neapmokestinamąjį minimumą iki 500 eurų. Finansų ministerijai buvo patikėta jau pirmadienį pateikti skaičiavimus, kiek tai kainuos biudžetui.

Interviu Sputnik Lietuva Stradinio universiteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Dainis Zelmenis teigė, kad skeptiškai vertina šią iniciatyvą dėl daugelio priežasčių.

"Mano manymu, visa paslaptis ta, kad valdininkų atlyginimai tam tikru būdu priklauso nuo minimalaus atlyginimo. Ten yra kažkoks koeficientas... Todėl jie noriai eina kelti minimalią algą", — sakė jis.

Pasak jo, Latvijos biudžetas kenčia nuo pinigų trūkumo. Jo manymu, jie greičiausiai neras lėšų šiai iniciatyvai įgyvendinti.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik /
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
35
Tegai:
biudžetas, alga, Latvija
Dar šia tema
Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal skurde gyvenančių vaikų skaičių
Ekonomistas: vargšų skaičius Lietuvoje atspindi tikrąją šalies padėtį
Nykstančio krašto sunkumai: ką rodo BVP augimas Lietuvoje
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Vilniaus oro uostas

Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai

(atnaujinta 19:22 2020.07.08)
Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, tačiau dar geresni rodikliai prognozuojami liepos mėnesį

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai apibendrino antrojo ketvirčio rezultatus ir pranešė, jog keleivinė aviacija grįžta į jai įprastas vėžes, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Po COVID-19 sukeltos pandemijos, kurios metu buvo įvestas karantinas, oro uostai kasdien aptarnauja vis daugiau norinčiųjų keliauti, o oro bendrovės atnaujina vis daugiau krypčių. Nors pastarojo laikotarpio skrydžių ir keliautojų pikas fiksuotas birželio mėnesį, tačiau dar geresni rodikliai prognozuojami liepos mėnesį.

Pastebimas augimas

Apžvelgdami antrąjį metų ketvirtį (balandis–birželis), Lietuvos oro uostų atstovai pastebėjo, kad pastarieji trys mėnesiai buvo įtempti ir permainingi. Kovo mėnesį prasidėjusi keleivinės aviacijos stagnacija palaipsniui atsitraukia, o švelnėjantys valstybių keliavimo apribojimai ir gerėjanti situacija pasaulyje tarsi prikėlė ją naujam gyvenimui.

Jei balandžio mėnesį Lietuvos oro uostai bendrai aptarnavo daugiau nei 1400 keleivių, tai gegužę šis skaičius išaugo iki beveik 4300 keleivių, o birželį viso per šalies oro uostus atvyko ir išvyko 42,6 tūkst. keleivių.

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, "pavasarinė oro duobė" sugeneravo daugiau nei pusantro milijono keleivių srauto praradimą (palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis), tačiau, nepaisant visko, rezultatai kasdien vis gerėja.

Per antrąjį šių metų ketvirtį bendrai aptarnauta daugiau nei 3 tūkst. skrydžių, pusė jų — birželio mėnesį (1633 skrydžiai), o pagrindiniais šalies oro vartais išlieka Vilniaus oro uostas, pirmąjį vasaros mėnesį aptarnavęs 974 skrydžius.

Iš Vilniaus oro uosto birželį galima buvo rinktis net 22 kryptis, iš Kauno — 6, o iš Palangos — 3.

Liepos prognozės

Kaip prognozuoja Lietuvos oro uostų atstovai, liepos mėnesio rodikliai turėtų dar labiau pakilti į viršų. Prognozuojama, jog liepą viso bus pasiūlyta daugiau nei 70 krypčių, dalis jų visiškai naujos.

Pažymima, jog būtent liepos mėnesis padės aviacijos rinkai atgauti pagreitį, nes ne tik oro bendrovės yra paskelbusios apie grįžimus — taip pat grįžo užsakomieji skrydžiai, siūlydami atostogų pasirinkimus pamėgtomis ir naujomis kryptimis.  

Ekspertų manymu, pasiekti 2019-ųjų rekordinius srautus keleivinė aviacija galėtų kitų metų pabaigoje.

Tegai:
koronavirusas, skrydžiai, Lietuvos oro uostai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kasiulevičius mano, kad ES neturėtų skubėti atverti išorinių sienų
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos