Knygos Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940 pristatymas

Paviešinti dokumentai, išsklaidantys Baltijos šalių mitus apie "sovietų okupaciją"

367
Iš archyvuose rastų duomenų aišku, kad TSRS neskubėjo prijungti Baltijos šalių, o savitarpio pagalbos sutartys pasirašytos respublikų valdžios iniciatyva

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Paskelbti Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai, paneigiantys Baltijos šalių propagandą apie "sovietų okupaciją", pranešė RIA Novosti.

Презентация книги Вынужденный альянс. Советско-балтийские отношения и международный кризис 1939-1940, 21 августа 2019 года
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Knygos "Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940" pristatymas 2019 metų rugpjūčio 21 dieną

Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai buvo įtraukti į rinkinį "Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940". Knygą trečiadienį pristatė MIA "Rossija segodnia".

Iš Latvijos užsienio reikalų ministerijos archyvo matyti, kad 1939–1940 metais Baltijos šalys puikiai žinojo, kad turės rinktis tarp nacistinės Vokietijos ir TSRS. Tarybų Sąjunga savo ruožtu neskubėjo prijungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prie savo teritorijos. Maskvą tenkino savitarpio pagalbos sutartys, kurios buvo sudarytos Baltijos šalių valdžios iniciatyva. 1940 metų įvykiai tapo tik TSRS reakcija į sėkmingą Hitlerio kampaniją Vakarų Europoje.

Презентация книги Вынужденный альянс. Советско-балтийские отношения и международный кризис 1939-1940, 21 августа 2019 года
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Knygos "Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940" pristatymas 2019 metų rugpjūčio 21 dieną

Dokumentuose rašoma, kad pasirašiusi savitarpio pagalbos sutartis, TSRS nebandė kištis į kaimyninių šalių vidaus reikalus.

Kaip interviu RIA Novosti pažymėjo Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas, 1939-ųjų metų rudenį TSRS manė, kad pasiekė "darbo schemą, leidžiančią ginti sovietų interesus regione, ir nieko daugiau neketino imtis".

Презентация книги Вынужденный альянс. Советско-балтийские отношения и международный кризис 1939-1940, 21 августа 2019 года
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Knygos "Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940" pristatymas 2019 metų rugpjūčio 21 dieną

Pavyzdžiui, Maskvoje nebuvo komentuojamos represijos prieš komunistus, įvykdytos Lietuvoje 1939 metų pabaigoje.

"1939 metų rudenį komunistai, kurie kreipėsi į sovietines įgulas Vilniaus krašte dėl paramos, buvo perduoti vietos policijai. Buvo duotas griežtas įsakymas iš viršaus — nesikišti. Šis įsakymas buvo vykdomas", — teigė Diukovas.

Один из авторов книги Александр Дюков, 21 августа 2019 года
© Sputnik / Dmitry Dubinsky
Vienas iš knygos autorių Aleksandras Diukovas, 2019 metų rugpjūčio 21 dieną

Pažymima, kad Maskva pradėjo atidžiai stebėti politines nuotaikas Baltijos šalyse po Prancūzijos pralaimėjimo Vokietijai. TSRS buvo svarbu, kad Baltijos šalyse "neįvyktų posūkis Tarybų Sąjungos atžvilgiu" po nacių kariuomenės laimėjimų.

Pasak Diukovo, šie dokumentai moksliniu lygmeniu viešinami pirmą kartą. Anot jo, jie pateikiami taip, kaip įprasta mokslinėje istorinėje literatūroje. Knygą išleido Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos institutas.

Diukovas pabrėžė, kad to laikotarpio lietuviški dokumentai yra gerai žinomi, jie jau seniai verčiami ir skelbiami, o estų — saugomi archyvuose.

Pareiškimai apie "sovietų okupaciją"

Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Kaip pažymėjo Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, šiuos istorinius įvykius Baltijos valdžios institucijos nuolat perrašinėja, nepaisydamos Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo sprendimų, ir vadina juos "juodosiomis datomis".

Baltijos šalių politikų reakciją sukritikavo Rusijos diplomatai. Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad fejerverkai rengiami Rusijos teritorijoje ir Maskva neturėtų atsiklausti, kada jie turėtų būti rengiami.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.

Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje "okupacija". Todėl, anot Rusijos, Baltijos šalys neturi pagrindo ko nors reikalauti.

367
Tegai:
Baltijos šalys, TSRS, archyvas
Dar šia tema
Ekspertas įvardijo santykių tarp Rusijos ir Baltijos šalių atšalimo priežastį
Vakarai bando sumenkinti TSRS vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metu, pareiškė Lavrovas
Advokatė: Lietuvos politikai per dešimtmečius gauna naudos iš "TSRS skriaudos"
Vakarai privertė Lietuvą pamilti "sovietinės okupacijos" palikimą
Kasemas paaiškino, kodėl šventiniai fejerverkai Maskvoje piktina Baltijos šalis
Paminklą Rygos išvaduotojams siūloma pavadinti Latvijos "okupacijos" simboliu
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Prieš rusų žiniasklaidą paskelbtas persekiojimas": žurnalistė apie situaciją Latvijoje

(atnaujinta 10:50 2021.01.15)
Pasak rusakalbės žurnalistės, Latvijoje su rusų žiniasklaida bendradarbiaujantys žurnalistai persekiojami, nes valdžia juos laiko "ne žurnalistais, o propagandistais"

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojus Latvijoje buvo paskelbtas tikras persekiojimas, sako Latvijos žurnalistė Ala Berezovskaja.

Trečiame #Svoihnebrosaem RT projekto epizode įvyko pokalbis su Latvijoje gyvenančia rusakalbe žurnaliste Ala Berezovskaja. Latvijoje septyniems rusakalbiams žurnalistams buvo pradėtos baudžiamosios bylos dėl bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia". Pasak žvalgybos agentūrų, korespondentai pažeidė ES sankcijų režimą.

Berezovskajos namuose buvo atliktos kratos, kaip ir pas kelis kitus Latvijoje dirbančius rusakalbius žurnalistus, visų pirma, publicistą ir visuomenės veikėją Vladimirą Lindermaną ir buvusį "Baltnews.lv" redaktorių Andrejų Jakovlevą.

"Man pareikšti įtariamai, kad yra pažeidžiamos (Europos Sąjungos — Sputnik) sankcijos, bet mes su tuo nesutinkame. Gyvename laisvoje šalyje ir turime teisę skelbti straipsnius ten, kur manome esant reikalinga. Aš užimu ryžtingą poziciją ginant rusų švietimą Latvijoje ir ne pilietybės klausimais, ypač apie nacizmo šlovinimą, aš rašau daug straipsnių gindama mūsų žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kuriems dabar yra pradėtas baudžiamasis procesas. Maniau, kad dėl to bus skundų. Tačiau tai, kad būsime paskelbti susiję su sankcijomis, kurios mums netaikomos, aš nežinojau", — interviu RT sakė Berezovskaja.

Jos nuomone, "prieš oficialios Rusijos žiniasklaidos žurnalistus paskelbtas tikras persekiojimas, vyksta nužmoginimas".

"Jie nori pasakyti pasauliui, siųsti signalą, kad tie, kurie bendradarbiauja ir dirba oficialioje Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, nėra žurnalistai, jie yra propagandistai. Tai reiškia, kad demokratija, žodžio laisvė ir žmogaus teisės jiems gali būti netaikomi", — sakė Berezovskaja.

2020 metų gruodį Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad veiksmai prieš rusakalbius žurnalistus yra akivaizdus pavyzdys, kaip griaunami demokratinės visuomenės pamatai — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė. Pabrėžiama, kad tai yra baudžiamasis veiksmas, "kuris nepalieka abejonių dėl rusofobiškos suklastotų kaltinimų potekstės".

Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse

Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.

Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".

"Latvijoje metodiškai naikinama alternatyvi nuomonė" — buvęs portalo Baltnews.lv vadovas >>

Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Buvo pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.

Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.

Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje >>

Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žurnalistai, Latvija, Rusijos žiniasklaida, Sputnik Latvija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje pareikšta, kad televizijos kanalui "Rossija RTR" respublikoje nėra vietos
Rusija priėmė įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų prieš Rusijos žiniasklaidos cenzūrą
Sausio 18-oji

Kokia šiandien diena: sausio 18-osios šventės

(atnaujinta 13:50 2021.01.17)
Šią dieną 1401 metais Vytautas ir Lietuvos bajorai Vilniuje perdavė Lenkijai raštus, kuriuose buvo išdėstyta, jog Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas, o po mirties grąžins ją Lenkijai

Sausio 18 yra 18-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 347 dienos.

2021 metų sausio 18 dieną saulė saulė teka 08:31, leidžiasi 16:27, dienos ilgis — 7 val. 56 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gedgaudas, Jogailė, Liberta, Jolita.

Sausio 18-oji Lietuvos istorijoje

1401 metais Vytautas ir Lietuvos bajorai Vilniuje perdavė Lenkijai raštus, kuriuose buvo išdėstyta, jog Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas, o po mirties grąžins ją Lenkijai.

1667 metais gimė Jonas Berentas, lietuvių raštijos puoselėtojas. Mirė 1737 m.

1897 metais gimė etnografas Balys Buračas. Mirė 1972 m.

1900 metais gimė Juozas Tarvydas, literatūros tyrinėtojas, kritikas. Mirė 1973 m.

1918 metais mirė knygnešys Jurgis Bielinis. Prasidėjo judėjimas už krikščionių vienybę. Gimė 1846 m.

1921 metais Vilniuje gimė tautosakininkė Aleksandra Šalčiūtė.

1925 metais atidarytas Panevėžio muziejus.

1932 metais gimė aktorius Algimantas Bružas.

1951 metais Panevėžyje gimė poetė Daina Pranckietytė.

Sausio 18-oji pasaulio istorijoje

1520 metais Danijos ir Norvegijos karalius Kristianas II užkariavo Švediją.

1535 metais Ispanai įkūrė Limą — Peru sostinę.

1778 metais kapitonas Džeimsas Kukas atrado Havajų salas.

1779 metais Londone gimė gydytojas, filologas, žodyno sudarytojas Peteris Rožė.

1806 metais F. Bofortas sudarė sąlyginę skalę vėjo stiprumui (greičiui) matuoti.

1871 metais Vilhelmas I paskelbtas Vokietijos imperatoriumi.

1911 metais amerikietis Judžinas Ylis tapo pirmuoju pasaulyje pilotu, kuris lėktuvu nusileido ant laivo denio.

1919 metais prasidėjo Versalio taikos konferencija, kuria baigėsi I pasaulinis karas.

1943 metais II pasauliniame kare po 16 mėnesių trukusios apgulties sovietų armija pralaužė Leningrado blokadą.

1951 metais Olandijoje buvo pirmą kartą panaudotas melo detektorius.

1968 metais JAV ir SSRS suderino sutarties projektą dėl branduolinės ginkluotės kontrolės.

1976 metais Prancūzija išsiuntė iš šalies 40 SSRS pareigūnų, apkaltinusi juos šnipinėjimu.

1989 metais tūkstančiai mitinguojančių čekų centrinėje Prahos aikštėje reikalavo laisvės bei pagarbos žmogaus teisėms.

1992 metais daugiau kaip 100 000 žmonių dalyvavo pirmoje per 22 metus legalioje demonstracijoje Kenijoje, protestuojant prieš vyriausybės politiką.

1999 metais 62-ejų metų buvęs Zimbabvės prezidentas Kananas Banana nuteistas 10 metų laisvės atėmimo (9 iš jų lygtinai) už homoseksualizmą.

2011 metais būdamas 95 metų amžiaus Vašingtone mirė Taikos korpuso įkūrėjas Sardžentas Šraiveris.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai