Vilnius, senamiestis, Pilies gatvė, archyvinė nuotrauka

Istorikas paaiškino Molotovo-Ribentropo pakto "demonizavimą" Baltijos šalyse

43
(atnaujinta 12:00 2019.08.22)
Baltijos šalių valdžia naudojasi šios sutarties "nusikalstamais" pareiškimais, kad pagrįstų savo legitimumą

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Baltijos šalių valdžia demonizuoja 1939 metų TSRS ir Vokietijos sudarytą nepuolimo sutartį (Molotovo-Ribentropo paktą), kad pagrįstų "sovietinės okupacijos", kuria grįstas jų valstybingumas, sampratą. Tai pasakė Rusijos karo istorijos draugijos Mokslo skyriaus vadovas Jurijus Nikiforovas interviu RIA Novosti.

Jis pažymėjo, kad posovietiniu laikotarpiu ši koncepcija leido iš kai kurių respublikų gyventojų atimti tam tikras teises. Visų pirma, teisę dalyvauti privatizavime. Po tuo slėpėsi ekonominė potekstė, pridūrė istorikas.

"Tačiau Baltijos šalyse 1930-ųjų pabaigoje iš esmės egzistavo autoritariniai režimai — daugelį metų žmonėms išvis nebuvo leista išrinkti jokių deputatų. <...> Ir 1940 metų vasarą šių šalių gyventojai susirinkę į rinkimų apylinkes balsavo už naujus parlamentus. O dauguma pasisakė už civilizacijos alternatyvą — buvusios Rusijos imperijos atkūrimą ir įstojimą į Sovietų Sąjungą", — teigė Nikiforovas.

Istorikas pridūrė, kad, remdamosi logika, Baltijos šalių vadovybė ir Ukraina, pareikšdamos apie Molotovo-Ribbentropo pakto "nusikalstamumą", tokiu atveju kartu turėtų pripažinti jų teritorijų išplėtimą dėl įstojimo į TSRS neteisėtu. Nikiforovas pabrėžė, kad šių šalių teritorija padidėjo dėl sovietų valdžios "dovanų".

Anot jo, jei Baltijos šalys tarptautiniuose teismuose pabandytų pareikšti apie pakto neteisėtumą, Rusija turėtų teisinių teritorinių pretenzijų.

"Ir neatsitiktinai jos [Baltijos šalys — Sputnik] apsiriboja tik informacinėmis kampanijomis. Nes teisminė peržiūra neduos nieko kito, kaip tik problemas šioms šalims", — teigė Nikiforovas.

Nepuolimo paktą tarp Vokietijos ir TSRS pasirašė užsienio reikalų ministrai Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Paktas buvo sudarytas dešimties metų laikotarpiui, su galimybe automatiškai pratęsti jį dar penkeriems metams.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentus, kurie buvo įtraukti į rinkinį "Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940". Šios knygos turinys paneigia Baltijos šalių propagandą apie "sovietinę okupaciją".

Iš Latvijos užsienio reikalų ministerijos archyvo matyti, kad 1939–1940 metais Baltijos šalys puikiai žinojo, kad turės rinktis tarp nacistinės Vokietijos ir TSRS. Tarybų Sąjunga savo ruožtu neskubėjo prijungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prie savo teritorijos. TSRS nebandė kištis į kaimyninių šalių vidaus reikalus ir pradėjo atidžiai stebėti politines nuotaikas Baltijos šalyse tik po to, kai Vokietija nugalėjo Prancūziją.

TSRS buvo svarbu, kad Baltijos šalyse "neįvyktų posūkis Tarybų Sąjungos atžvilgiu" po nacių kariuomenės laimėjimų.

Pareiškimai apie "sovietų okupaciją"

Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Kaip pažymėjo Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, šiuos istorinius įvykius Baltijos valdžios institucijos nuolat perrašinėja, nepaisydamos Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo sprendimų, ir vadina juos "juodosiomis datomis".

Baltijos šalių politikų reakciją sukritikavo Rusijos diplomatai. Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad fejerverkai rengiami Rusijos teritorijoje ir Maskva neturėtų atsiklausti, kada jie turėtų būti rengiami.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.

Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje "okupacija". Todėl, anot Rusijos, Baltijos šalys neturi pagrindo ko nors reikalauti.

43
Tegai:
archyvas, TSRS, Baltijos šalys
Dar šia tema
Vakarai privertė Lietuvą pamilti "sovietinės okupacijos" palikimą
Advokatė: Lietuvos politikai per dešimtmečius gauna naudos iš "TSRS skriaudos"
Vakarai bando sumenkinti TSRS vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metu, pareiškė Lavrovas