Vilnius, senamiestis, Pilies gatvė, archyvinė nuotrauka

Istorikas paaiškino Molotovo-Ribentropo pakto "demonizavimą" Baltijos šalyse

84
(atnaujinta 12:00 2019.08.22)
Baltijos šalių valdžia naudojasi šios sutarties "nusikalstamais" pareiškimais, kad pagrįstų savo legitimumą

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Baltijos šalių valdžia demonizuoja 1939 metų TSRS ir Vokietijos sudarytą nepuolimo sutartį (Molotovo-Ribentropo paktą), kad pagrįstų "sovietinės okupacijos", kuria grįstas jų valstybingumas, sampratą. Tai pasakė Rusijos karo istorijos draugijos Mokslo skyriaus vadovas Jurijus Nikiforovas interviu RIA Novosti.

Jis pažymėjo, kad posovietiniu laikotarpiu ši koncepcija leido iš kai kurių respublikų gyventojų atimti tam tikras teises. Visų pirma, teisę dalyvauti privatizavime. Po tuo slėpėsi ekonominė potekstė, pridūrė istorikas.

"Tačiau Baltijos šalyse 1930-ųjų pabaigoje iš esmės egzistavo autoritariniai režimai — daugelį metų žmonėms išvis nebuvo leista išrinkti jokių deputatų. <...> Ir 1940 metų vasarą šių šalių gyventojai susirinkę į rinkimų apylinkes balsavo už naujus parlamentus. O dauguma pasisakė už civilizacijos alternatyvą — buvusios Rusijos imperijos atkūrimą ir įstojimą į Sovietų Sąjungą", — teigė Nikiforovas.

Istorikas pridūrė, kad, remdamosi logika, Baltijos šalių vadovybė ir Ukraina, pareikšdamos apie Molotovo-Ribbentropo pakto "nusikalstamumą", tokiu atveju kartu turėtų pripažinti jų teritorijų išplėtimą dėl įstojimo į TSRS neteisėtu. Nikiforovas pabrėžė, kad šių šalių teritorija padidėjo dėl sovietų valdžios "dovanų".

Anot jo, jei Baltijos šalys tarptautiniuose teismuose pabandytų pareikšti apie pakto neteisėtumą, Rusija turėtų teisinių teritorinių pretenzijų.

"Ir neatsitiktinai jos [Baltijos šalys — Sputnik] apsiriboja tik informacinėmis kampanijomis. Nes teisminė peržiūra neduos nieko kito, kaip tik problemas šioms šalims", — teigė Nikiforovas.

Nepuolimo paktą tarp Vokietijos ir TSRS pasirašė užsienio reikalų ministrai Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Paktas buvo sudarytas dešimties metų laikotarpiui, su galimybe automatiškai pratęsti jį dar penkeriems metams.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentus, kurie buvo įtraukti į rinkinį "Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940". Šios knygos turinys paneigia Baltijos šalių propagandą apie "sovietinę okupaciją".

Iš Latvijos užsienio reikalų ministerijos archyvo matyti, kad 1939–1940 metais Baltijos šalys puikiai žinojo, kad turės rinktis tarp nacistinės Vokietijos ir TSRS. Tarybų Sąjunga savo ruožtu neskubėjo prijungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prie savo teritorijos. TSRS nebandė kištis į kaimyninių šalių vidaus reikalus ir pradėjo atidžiai stebėti politines nuotaikas Baltijos šalyse tik po to, kai Vokietija nugalėjo Prancūziją.

TSRS buvo svarbu, kad Baltijos šalyse "neįvyktų posūkis Tarybų Sąjungos atžvilgiu" po nacių kariuomenės laimėjimų.

Pareiškimai apie "sovietų okupaciją"

Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Kaip pažymėjo Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, šiuos istorinius įvykius Baltijos valdžios institucijos nuolat perrašinėja, nepaisydamos Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo sprendimų, ir vadina juos "juodosiomis datomis".

Baltijos šalių politikų reakciją sukritikavo Rusijos diplomatai. Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad fejerverkai rengiami Rusijos teritorijoje ir Maskva neturėtų atsiklausti, kada jie turėtų būti rengiami.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.

Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje "okupacija". Todėl, anot Rusijos, Baltijos šalys neturi pagrindo ko nors reikalauti.

84
Tegai:
archyvas, TSRS, Baltijos šalys
Dar šia tema
Vakarai privertė Lietuvą pamilti "sovietinės okupacijos" palikimą
Advokatė: Lietuvos politikai per dešimtmečius gauna naudos iš "TSRS skriaudos"
Vakarai bando sumenkinti TSRS vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metu, pareiškė Lavrovas
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Specialistė įvardijo geriausią laiką prašymams padidinti atlyginimus

(atnaujinta 10:50 2020.09.26)
Prašymas padidinti atlyginimą turi būti pagrįstas. Be to, tokie argumentai kaip padidėjusios būsto nuomos išlaidos netinka

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Ruduo — tinkamiausias laikas prašyti pakelti atlyginimą, Sputnik radijui sakė įdarbinimo bendrovės "ProPersonnel" generalinė direktorė Tatjana Doliakova. Jos teigimu, norimą rezultatą galima pasiekti, jei bus naudojamas teisingas požiūris.

Kalendorinių metų pabaigoje dauguma Rusijos komercinių bendrovių tvirtina kitų metų biudžetą. Atlyginimai darbuotojams yra didžiausias išlaidų straipsnis, todėl, jei darbuotojas nori, kad atlygis būtų pakeltas, tuomet reikia apie tai pagalvoti iš anksto, rudenį, sakė ji.

"Darbdavys metų pabaigoje formuoja kitų metų biudžetą. Čia darbdavys galvoja apie darbuotojų rotaciją, apie naujus darbuotojus, apie galimybę padidinti atlyginimus. Čia yra gera proga darbuotojui paprašyti padidinti atlyginimą, nes biudžetas vis dar formuojamas", — teigė ji.

Prašymas padidinti atlyginimą turi būti pagrįstas. Be to, tokie argumentai kaip padidėjusios būsto nuomos išlaidos netinka.

"Darbdavys didina atlyginimus, kai kandidatas yra pasirengęs imtis papildomų darbų. Prasminga pasakyti darbdaviui, kad atlyginimas neturėtų kilti vien todėl, kad pabrango buto nuoma ir žmogui reikia daugiau pinigų, bet todėl, kad žmogus yra pasirengęs imtis daugiau darbo ir tam jam reikia padidinti atlyginimą 15–20 %. Turime pasiruošti šiam pokalbiui. Turime galvoti apie atliktą darbą ir apie tą, kurį žmogus yra pasirengęs pasiūlyti", — sakė ji.

"Labai dažnai kandidatai ima šantažuoti darbdavį. Jie pradeda eiti į kitas įmones, žiūrėti į rinką ar net priimti darbo pasiūlymus, o tada darbdaviui pasakyti, kad kita įmonė pasiūlė daugiau pinigų. Kartais darbdavys kelia atlyginimą, kad išlaikytų darbuotoją. Tai vis dar yra žingsnis link išėjimo. Darbdavys jau iš to supras, kad tai nėra lojalus darbuotojas, ieškos jam pakaitalo", — teigė specialistė.

Tegai:
atlyginimas
Dar šia tema
COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių
Trys ES šalys vykdys stebimąjį skrydį virš Rusijos