Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Turėsite pamiršti apie "norų sąrašą": po "Brexit" Baltijos šalys "susiverš diržus"

90
(atnaujinta 23:01 2019.08.26)
Pasak eksperto, Baltijos šalys jau pranešė apie būsimą subsidijų iš ES fondų mažinimą, tačiau šis sumažinimas gali būti didesnis, nei planuota iš pradžių

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Pasitraukus iš Europos Sąjungos be susitarimo, JK gali palikti Briuselį be kompensacijos. Šio sprendimo pasekmės greičiausiai paveiks Baltijos šalis, rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius "RuBaltic.ru" paskelbtoje publikacijoje.

Anot jo, šiuo metu labiausiai tikėtina įvykių raida yra "kietasis Brexit". Briuselis vis dar atsisako peržiūrėti sąlygas, dėl kurių susitarta su buvusia Didžiosios Britanijos ministre pirmininke Tereza Mei, bet kurių nepatvirtino Britanijos parlamentarai.

"Tikriausiai grėsmė sumažinti kompensacijas už pasitraukimą iš Europos Sąjungos gali būti paskutinis realus Londono bandymas išvengti pasitraukimo iš ES be susitarimo", — teigė ekspertas.

Britanija niekada neatsisakė savo įsipareigojimų Europos Sąjungai. Tačiau praėjusiais metais Didžiosios Britanijos "Brexit" reikalų ministras Dominykas Rabas teigė, kad jei susitarimas nebus sudarytas, Londonas nemokės 39 mlrd. svarų (daugiau nei 43 mlrd. eurų) kompensacijos. Jam pritarė dabartinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas.

"Gali būti, kad Didžioji Britanija iš viso nemokės nė cento Europos Sąjungai. JAV prezidentas Donaldas Trampas reikalauja tokio sprendimo. Jis jau sakė, kad būtų tai padaręs Didžiosios Britanijos valdžios institucijų vietoje", — teigė ekspertas.

Labiausiai dėl "kietojo Brexit" ir Britanijos atsisakymo mokėti kompensacijas nukentės šalys, gyvenančios iš Europos fondų subsidijų, įskaitant Baltijos šalis.

"Netekus tokių milžiniškų fondų, europiečiams teks susiveržti diržus. Akivaizdu, kad jie bus priveržti kažkur Baltijos regione, o ne Skandinavijoje, Balkanuose ar Apeninų pusiasalyje", — rašo Iljaševičius.

Anot jo, Lietuvai, Latvijai ir Estijai jau buvo pranešta apie būsimą ES fondų subsidijų mažinimą, tačiau sumažinimas gali būti didesnis, nei iš pradžių planuota.

"Ir jei tokiomis sąlygomis Briuselis ras lėšų jau pradėtų projektų įgyvendinimui Baltijos šalyse (pvz., nutraukti BRELL energijos žiedą ar nutiesti "Rail Baltica" geležinkelį), tuomet vietos valdžia tikriausiai turėtų pamiršti apie naująjį norų sąrašą. Arba ieškoti investuotojų kur nors už Europos Sąjungos ribų", — sakė ekspertas.

Padėtis su "Brexit"

Jungtinė Karalystė turėjo pasitraukti iš ES kovo 29 dieną, tačiau "Brexit" procesas buvo atidėtas dėl to, kad Didžiosios Britanijos parlamentas tris kartus atmetė vyriausybės pateiktą "Brexit" susitarimo pasiūlymą. Šiuo atžvilgiu Didžiosios Britanijos parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo raginama, kad vyriausybė reikalautų atidėti "Brexit" ir būtų išvengta pasitraukimo iš ES be susitarimo.

Pagal naujausius susitarimus su Europos Sąjunga, Didžioji Britanija turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną.

Akcija prieš Brexit Londone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Taigi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.

Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietajam Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Interviu Sputnik Lietuva Lietuvos visuomenės veikėjas Giedrius Grabauskas pasiūlė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyktų į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.

90
Tegai:
Brexit, Didžioji Britanija, Lietuva, Baltijos šalys
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (104)
Dar šia tema
Trampas su Džonsonu aptarė "Brexit"
Makronas: ES ruošiasi visiems "Brexit" scenarijams
Džonsonas įvertino galimybes išspręsti Airijos sienos klausimą po "Brexit"