Vyras ir moteris, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: sąlygos moterims Lietuvoje būdingos XIX amžiaus ekonomikai

45
(atnaujinta 20:21 2019.08.28)
Pasak ekonomisto, augantis pajamų skirtumas, atsižvelgiant į gyventojų lytį, rodo, kad Lietuvos ekonomika yra skurdi ir neperspektyvi

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Nepaisant bendro darbo užmokesčio padidėjimo šalyje, vyrų ir moterų pajamų nelygybė ir toliau auga. Visų pirma, nuo šių metų balandžio iki birželio mėnesio Lietuvoje moterų atlyginimas sudarė 88,2 proc. vyrų atlyginimo. Tai yra vienas didžiausių atotrūkio procentų ES.

Interviu Sputnik Lietuva Politikos ir ekonomikos studijų centro vadovui, ekonomistui Vasilijui Koltašovui šie skaičiai rodo "pasenusį ir degraduojantį" Lietuvos ekonomikos lygį.

"Tai aiškus ekonomikos atsilikimo ir prastų sąlygų moterims požymis, susijęs su darbu, nes kitose šalyse, kur yra labiau išsivysčiusi miesto ekonomika, yra didelė ne tik darbuotojų vyrų, bet ir moterų paklausa", — teigė ekonomistas.

Anot jo, Lietuvos ekonomika įstrigusi praėjusiame amžiuje, kai moterims kilo kliūčių, kurios trukdė jų karjeros augimui. Ši problema niekur nedingo ir dabar ją slepia tik ribotas prestižinių darbų skaičius.

"Daugiau ar mažiau gerai apmokamus, gerus darbus turi vyrai. Tokių darbų nėra tiek daug, o moterys labai dažnai negali gauti tokio darbo ir atsiduria mažai mokamo darbo zonoje", — teigė ekspertas.

Be to, ekonomistas mano, kad patys darbdaviai labiau linkę pasirinkti darbuotojus vyrus.

"Vyrai dažniausiai gali dirbti daugiau. Jie gali pakelti didelį darbo krūvį vien dėl to, kad yra laisvi nuo šeimos įsipareigojimų ta prasme, kad nesiima vaikų priežiūros ir neatlieka namų ruošos darbų. Visa tai krenta ant moterų pečių. Kaip jūs išspręsite šią situaciją? Niekaip", — sakė Koltašovas.

Anot jo, vargu ar pakėlus atlyginimus situacija pasikeis, nes problema slypi Lietuvos ekonominėje struktūroje. Koltašovas pažymėjo, kad reikia pakeisti Lietuvos ekonominę politiką ir jos eigą.

45
Tegai:
ekonomika, atlyginimas, vyrai, moterys, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje fiksuojama vienoda elektros kaina
Švedijos bankai prognozuoja Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimą
Žadama nuo rugsėjo didinti medikų algas
Žvejai

Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos

(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.

Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.

Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, ​​tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.

"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo ​​Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.

Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.

"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.

Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".

Tegai:
žvejyba, ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Karinės pratybos Estijoje

Estijos gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:39 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę
Seimo pastatas, archyinė nuotrauka

Koronavirusu susirgo Darbo partijos narys Fiodorovas

(atnaujinta 09:43 2020.11.30)
Anksčiau teigiamus COVID-19 testus gavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte–Nielsen ir dar keturi Seimo nariai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Darbo partijos frakcijos narys Viktoras Fiodorovas susirgo koronavirusu.

Apie tai, kad COVID-19 palietė dar vieną Seimo narį, pirmadienio rytą papasakojo Darbo partijos atstovas Antanas Guoga.

"Korona šalia ir nepaleidžia. Ką tik patvirtinta, kad Darbo frakcijos nariui Viktorui Fiodorovui testas teigiamas", - rašo Guoga savo paskyroje Facebook.

Kartu jis praneša, kad artimo kontakto su Fiodorovu neturėjo ir jaučiasi puikiai. Paskutinį testą Guoga darė penktadienį ir planuoja kartoti. 

"Reikia visiems daug testuotis. Daugiau padaryti dabar negalime.Tiesiog testuotis, testuotis, testuotis. Ir išlikti ramūs", — rašo jis.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 60 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 400 mirė.

Karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
Seimas, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
COVID-19 Lietuvoje: šalyje registruota dar 11 mirčių
Karo psichologai papasakojo apie darbą Lietuvos kariuomenėje pandemijos metu
Paaiškėjo, kokių profesijų atstovams koronavirusas yra ypač pavojingas
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą