Estijos premjeras rusų kalba pasveikino mokinius su Mokslo ir žinių diena
(atnaujinta 22:49 2019.09.02)
Premjeras įrašė savo sveikinimą rusų kalba ir pasidalino vaizdo įrašu socialiniame tinkleVILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas pirmadienį paviešino vaizdo įrašą, kuriame rusų kalba pasveikino mokinius, mokytojus ir tėvelius mokslo metų pradžios proga.
"Mieli mokiniai, mokytojai, tėvai. Prasideda nauji mokslo metai. Dienos, praleistos mokykloje, gimnazijoje, profesinėje mokykloje ar universitete, suteiks naujų žinių ir patirties. O žinios ir patirtis ugdo mintis. Studijų metai yra labai svarbūs. Kaip sakoma, protinga galva turi šimtą rankų. Tikiuosi, kad nauji mokslo metai suteiks daug džiaugsmo ir sėkmės", — sakoma vaizdo įraše, kurį Ratas paskelbė savo Facebook puslapyje.
Estijos mokslo ir švietimo ministerijos duomenimis, pirmadienį į mokyklas atėjo apie 153 tūkst. mokinių. Tai daugiau nei 2 tūkst. daugiau nei pernai rugsėjį. Naujaisiais mokslo metais Estijoje veiks 530 vidurinių mokyklų, iš kurių 57 — Taline.
Lietuvoje mokslo metus pradeda daugiau kaip 460 tūkstančių mokinių ir studentų. Šiemet Lietuvoje mokyklas lankys daugiau nei 320 tūkst. moksleivių — 1,5 tūkstančio mažiau nei pernai. Per pastaruosius penkiolika metų moksleivių Lietuvoje sumažėjo 40 procentų.
©
Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams
(atnaujinta 09:07 2020.06.03)
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimasVILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo atverti sienas turistams, praneša portalas ERR.ee.
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.
"Tai [Baltijos šalių sienų atvėrimas viena kitai] įkvepia Lenkiją, tačiau mūsų problemų mastas yra kitoks", — spaudos konferencijoje sakė Čaputovičius.
Ministras atkreipė dėmesį į situaciją Čekijoje ir Vokietijoje, kurių sienas kasdien kerta dešimtys tūkstančių žmonių, ir pabrėžė, kad Vokietijoje koronaviruso plitimo lygis yra aukštesnis nei Lenkijoje. Anot jo, Varšuva leidžia ES piliečiams migruoti darbo tikslais.
©
Photo : Facebook / Vilniaus miesto savivaldybė
Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.
Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.
Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.
Naujausiais duomenimis, koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Lenkijoje viršijo 24 tūkst. Lietuvoje atvejų skaičius siekė 1682.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 6,1 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 373 tūkst. žmonių.
©
Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims
(atnaujinta 12:58 2020.06.02)
Antradienį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų surengti susitikimą Taline, kur bus aptariamas šis klausimasVILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tikisi, kad Lenkija prisijungs prie bendros su Baltijos šalimis turizmo zonos, praneša portalas ERR.ee.
Jis tikisi, kad šalys sugebės susitarti dėl Lenkijos sienos atidarymo po koronaviruso krizės. Derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų vyks antradienį Taline.
Anksčiau panašų pasiūlymą į Varšuvai pateikė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
"Žinoma, kadangi Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suteikti bekarantininį įvažiavimą Lenkijos gyventojams, tai, be abejo, būtų pozityvu, jei Lenkija reaguotų tokiu pačiu sprendimu", — pasakė Reinsalu.
Ministras taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Suomija atvers savo sienas Estijos turistams sekdama Baltijos šalies pavyzdžiu. Reinsalu pridūrė, kad Helsinkis neturi objektyvių priežasčių to nedaryti.
Jo manymu, masinis Šengeno zonos vidaus sienų atidarymas gali įvykti birželio 15 dieną. Taline susitikimo metu jie aptars tolesnius veiksmus.
"Be abejo, kai kurios valstybės gali išlaikyti tam tikras išimtis, tačiau tam tikras žingsnis į priekį bus žengtas. Sunkiausias klausimas yra — kas nutiks su Šengeno išorės siena", — pridūrė Reinsalu.
Tuo pačiu metu ministras pareiškė, kad užsienyje "vienas iš viruso epicentrų auga, jei pažvelgtume į Baltarusiją ar Rusiją".
Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.
Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.
Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.
©
Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Krymas paragino Kijevą neišsigalvoti "NATO laivų Kerčės sąsiauryje"
(atnaujinta 18:24 2020.06.03)
Tam, kad Ukrainos laivai praplauktų per Kerčės sąsiaurį, nėra jokių problemų, o šią temą dirbtinai išpučia Kijevo valdžia, kad tęstų spekuliacijas tarptautinėje arenoje, pareiškė Krymo parlamento pirmasis vicepirmininkasVILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Krymo parlamento pirmasis pirmininko pavaduotojas Jefimas Fiksas pavadino kvaila ir neraštinga vadinamojo Ukrainos prezidento atstovo Autonominėje Krymo respublikoje Antono Korinevičiaus idėją apie tai, kad NATO šalių laivai galėtų "stebėti situaciją" Kerčės sąsiauryje, ir paragino vadovautis tarptautinėmis sutartimis.
"Visa tai yra neraštingi, ciniški ir kvaili pasiūlymai ir nesąmonė. Kijevo valdžia sugalvoja įvairių dalykų, kurie neatitinka realybės ir visuotinai pripažintų tarptautinių sutarčių", — RIA Novosti pasakė Fiksas.
Anot jo, Ukrainos laivų praplaukimui per Kerčės sąsiaurį nėra jokių problemų, iš tikrųjų šią temą dirbtinai išpusto Kijevo valdžia, norėdama tęsti spekuliacijas tarptautinėje arenoje.
©
Sputnik / Алексей Мальгавко
"Jei Ukrainai reikia pravesti savo laivus per Kerčės sąsiaurį, tai egzistuoja normalios civilizuotos priemonės, kuriomis Ukrainos pusė jau gerai naudojosi. Jie apie jas žino. Jie turi pateikti atitinkamą paraišką, po to jiems bus duotas locmanas, kuris praves laivus per Kerčės sąsiaurį, kad viskas būtų civilizuotai. Nereikia nieko išgalvoti, reikia vadovautis tarptautinėmis sutartimis, tarptautine teise ir gerbti kaimyninės valstybės, šiuo atveju Rusijos Federacijos, įstatymus, o ne bandyti vykdyti įvairias provokacijas prie mūsų sienų", — pabrėžė Fiksas.
2018 metų lapkritį trys Ukrainos Karinių jūrų pajėgų laivai pažeidė Rusijos sieną, įplaukė į laikinai uždarus Rusijos Federacijos teritorinės jūros vandenis ir iš Juodosios jūros pajudėjo Kerčės sąsiaurio link. Jie pavojingai manevravo, nepakluso Rusijos valdžios teisiniams reikalavimams. Laivai su kariškiais buvo sulaikyti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykį pavadino provokacija, susijusia su žemu Porošenkos reitingu artėjant rinkimams.
2019 metų rugsėjo 7 dieną sieną pažeidę kariškiai buvo perduoti Ukrainai susitarimo dėl sulaikytų ir nuteistų asmenų išleidimo vienu metu ribose. Po to lapkričio 18 dieną Rusija perdavė Ukrainai ir sulaikytus laivus.