F16 ir Eurofighter Typhoon, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių erdvėje patruliuos Belgijos, Danijos ir Čekijos naikintuvai

34
(atnaujinta 11:42 2019.09.03)
Antradienį, rugsėjo 3 dieną, vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Nuo rudens Baltijos šalių erdvėje patruliuos Belgijos, Danijos ir Čekijos naikintuvai, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose antradienį, rugsėjo 3 dieną, vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Atvykstantys Belgijos karinių oro pajėgų kariai perims vadovavimą misijai iš Vengrijos karinių oro pajėgų karių. Papildomą misiją iš Lietuvos sustiprinančius Ispanijos karinių oro pajėgų karius pakeis Danijos karinių oro pajėgų kariai. Estijoje misiją iš Jungtinės Karalystės perims Čekija.

JAS Gripen, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мамонтов

Belgijos karinės oro pajėgos misijai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuos keturis naikintuvus F-16.

NATO oro policijos misiją iš Šiaulių Aviacijos bazės sustiprinsianti Danija siunčia 4 naikintuvus F-16.

Estijos gynybos ministerijos duomenimis, Čekijos lakūnai su naikintuvais JAS-39C "Gripen" pakeis Britanijos oro pajėgų pilotus ir technikų būrį kartu su naikintuvais "Eurofighter Typhoon".

Baltijos šalys neturi lėktuvų, tinkamų patruliuoti ore, todėl oro policijos misiją nuo 2004 metų balandžio mėn. (po įstojimo į NATO) Šiaurės Atlanto aljanso šalyse vykdo lėktuvai, įsikūrę Lietuvoje, Zoknių aerodrome, penkių kilometrų atstumu nuo Šiaulių, ir Emario oro bazėje, kuri nuo 2014 metų tapo papildoma NATO orlaivių dislokacijos platforma.

Pastaraisiais metais NATO didina aktyvumą netoli Rusijos sienų, o tai kelia susirūpinimą Maskvai. Be to, Aljansas pareiškė, kad tai yra būtina neva "Rusijos agresijai sulaikyti", tuo tarpu Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad valstybė nekelia grėsmės kitoms šalims.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
34
Tegai:
Čekija, Danija, Belgija, Baltijos šalys, NATO
Dar šia tema
Paskelbtas naikintuvų MiG-31 skrydžio artimajame kosmose vaizdo įrašas
Šveicarijos oro pajėgų naikintuvai palydėjo Rusijos vyriausybės lėktuvą
Britų naikintuvai palydėjo Rusijos Su-30 virš Baltijos
Paskelbtas Su-34 ir An-26 nusileidimo tiesiamoje automagistralėje vaizdo įrašas
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Vasariškas lietus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 10 dienos šventės

(atnaujinta 22:01 2020.07.09)
Liepos 10-oji — Lietuvoje nuo seno žinoma diena, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę

Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 192-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 174 dienos.

Liepos 10-ąją Lietuvoje minimi Septyni broliai miegantys. Ši diena liaudyje siejama su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos greičiausiai ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausros grėsmę. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161–180 metais septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi, krikščionys Septynis brolius miegančius sieja su šiuo faktu.

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius — tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

Be to, dar šią dieną minimi Šv. Rufina, mergelė, kankinė; Šv. Sekunda, mergelė, kankinė; Šv. Amalija, mergelė; Šv. Prudencija, mergelė, kankinė.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1591 metais Vilniuje katalikai sudegino evangelikų reformatų bažnyčią, namus, mokyklą ir prieglaudą. Religinės tolerancijos pabaiga Lietuvoje.

2008 metų liepos 10 dieną eidamas 95-uosius metus Varšuvoje mirė grafas Alfredas Tiškevičius. Tiškevičius buvo paskutinysis, 10-asis, Palangos grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių vaikas. Iš viso jie turėjo penkias dukteris ir penkis sūnus.

Taip pat šią dieną, tik 2013 metais, eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos kine garso režisierių, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Garso gildijos narys ir ilgametis šios gildijos patikėtinis Romualdas Fedaravičius.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Amalija, Amelija, Eirimė, Gilvainas, Gilvainė, Melė, Neikantas, Neikantė, Neimantas, Neimantė, Sigutė.

Tegai:
šventės