Dainininkė Laima Vaikulė, archyvinė nuotrauka

Rusiškai kalbėti scenoje yra kiaulystė: Latvijos žurnalistė užsipuolė Vaikulę

96
(atnaujinta 22:37 2019.09.05)
Dainininkė Diana Arbenina nemėgino flirtuoti su rusakalbiais gyventojais koncerto Kauguriuose metu, o Laima Vaikulė nuoširdžiai juos sveikino rusų kalba, piktinosi latvių žurnalistė

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Latvijos žurnalistė Elita Veidemanė laikraščio "Neatkarīga" puslapiuose kritikavo dainininkę Laimą Vaikulę dėl to, kad ji nenorėjo nusileisti "iki nacionalinių aborigenų lygio" Jūrmalos festivalyje ir scenoje kalbėjo daugiausia rusiškai. Tokį požiūrį į valstybinę kalbą Veidemanė laiko kiaulišku.

Veidemanė savo "opusą" pradėjo tuo, kad jai patinka rusų filmai, muzika, aukštos kokybės literatūra ir rusų aktorių nuoširdumas. Todėl ją patraukė rugpjūčio 31 dieną Kauguriuose, Jūrmaloje, vykęs rusų dainininkės Dianos Arbeninos ir grupės "Naktiniai snaiperiai" koncertas.

Anot latvių žurnalistės, Arbeninos ir jos muzikantų pasirodymuose viskas buvo tobula, ir nesvarbu, kokia kalba menininkai išreiškia savo kūrybą.

"Jie kuria suprantamą ir be kalbos meną. Tačiau tuo pat metu jie yra giliai nacionaliniai ir tai yra svarbiausias dalykas realiame mene", — rašė Veidemanė. Žurnalistę sužavėjo tai, kad Arbenina "nebandė flirtuoti su vietiniais rusakalbiais", kurie Kauguriuose sudaro apie 60% gyventojų.

Tačiau kita koncerto dalyve — Laima Vaikule — Veidemanė labai nusivylė. Priežastis ne muzikoje, o todėl, kad atlikėja mažai kalbėjo latviškai, pirmenybę teikdama rusų kalbai.

"Latvijos diva Laima Vaikulė įžengė į sceną ir taisyklinga rusų kalba pasakė: "Labas vakaras, brangūs draugai!". Maniau, kad ji tuoj pat pasisveikins ir latviškai. Nieko panašaus! Laima toliau kalbėjo rusiškai, tik keliose dainose porą stulpelių leido sau sudainuoti latviškai. Ačiū, kad nusileidai iki nacionalinių aborigenų lygio", — rašė Veidemanė.

Pasak Veidemanės, daugelis koncerte dalyvavusių latvių įsižeidė ir išėjo.

"Aš toli nuo to, kad kovočiau prieš kurią nors kalbą. Jau sakiau, kad kalbų mokėjimą laikau turtu ir nė viena kalba negali būti pažeminta ar kuo nors kalta. Yra tik keletas etinių taisyklių, kad vartojant šią kalbą situacija netaptų kiaulyste. Svarbu atsiminti, kad čia yra Latvija ir valstybinė kalba — latvių, ir nė vienas latvis neturi prašyti, kad tie, kurie kalba kita kalba, kalbėtų su juo latviškai. Tai tik pagarbos reikalas ir viskas", — sakė Veidemanė ir pridūrė, kad būtų puiku, jei kas nors perduotų jos žodžius ir Vaikulei.

Latvijoje valstybinė kalba yra latvių. Rusų kalba turi užsienio kalbos statusą, nepaisant to, kad ji yra gimtoji beveik 40% šalies gyventojų.

Kalbos įstatymų laikymąsi Latvijoje kontroliuoja Valstybinės kalbos centras. Jo dėmesio centre yra politikai, piktnaudžiaujantys rusų kalba ar menkai mokantys latvių kalbą, verslininkai, kabinantys iškabas ne latvių kalba, įmonės ir organizacijos, siunčiančios lankstinukus užsienio kalbomis ir kurių darbuotojai bendrauja su klientais ne latviškai, atvykusių atlikėjų koncertai ir net mokyklų išleistuvių vakarai.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
96
Tegai:
rusų kalba, Laima Vakulė, dainininkė
Dar šia tema
Rusijoje pasmerkė Latvijos švietimo sistemos sprendimą mokyti tik latvių kalba
Makronas Facebook'e paskelbė įrašą rusų kalba
Ukrainos Rados deputatui išjungė mikrofoną dėl kalbėjimo rusiškai
Estijos premjeras rusų kalba pasveikino mokinius su Mokslo ir žinių diena
Laima Vaikulė pareiškė, kad neskris į Krymą už jokius pinigus
Talinas

Estijos gynybos ministras išvadino Rusiją prieše

(atnaujinta 16:50 2020.07.15)
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas, kreipdamasis į tarnybą kariuomenėje, išvadino Rusiją prieše ir paragino kareivius būti pasirengusius ginti šalį nuo "Rusijos grėsmės", praneša RIA Novosti.

"Estijai reikia parengtos kariuomenės, kuri sugebėtų apginti mūsų šalį. Kiekvienas apmokytas Estijos karys yra dar vienas kareivis, su kuriuo turi susidurti mūsų priešas", — sakė Luikas.

Ministras mano, kad Estijos gynybos plėtra turėtų parodyti oponentams, kad agresijos atveju jie gali prarasti daugiau nei laimėti, o šalis galės apsiginti prieš atvykstant sąjungininkams. "Be abejo, mes esame mažesni nei rytinė kaimynė, tačiau mūsų pajėgų pakanka, kad priešui būtų aišku, jog čia nederėtų kišti nosies", — sakė jis.

Gynybos ministerijos vadovas priminė, kad Estijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė.

"Mūsų sąjungininkai stovi šalia mūsų. Jie Estijoje siekia labai svarbaus tikslo — apsaugoti Estiją ir visą NATO bei parodyti, kad Estija daugiau niekada nebus palikta viena", — pabrėžė jis.

Pranešimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skelbia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:32 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta trečiųjų šalių piliečiams atpažinti, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros departamento vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių darbo efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė